Ukrainiečiai Tauragę jau laiko savo namais: bursis į asociaciją
Įkelta:
2022-05-31
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Aprašymas

Tamara Jakovec Tauragėje gyvenančius kraštiečius kviečia susiburti Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Aprašymas

Tamaros sūnaus Maksimo piešinys Raimondos Alysienės nuotrauka

Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.

Tauragė – nesvetima

– Laba diena, – vos pravėrusi redakcijos duris nepriekaištinga lietuvių kalba pasisveikino Tamara. Nors kalbėti lietuviškai ji dar nesiryžta, Tauragė jai nebuvo svetima ir anksčiau. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, mūsų mieste prieglobstį rado ir jos vaikai, ir sūnėnai. Su Taurage moteris planuoja sieti ir tolesnį savo šeimos gyvenimą, tad, jos manymu, pats laikas tokių pat planų turinčius kraštiečius suburti į organizaciją ir kartu spręsti kylančias problemas.

Du aukštojo mokslo diplomus turinti moteris gyveno Vakarų Ukrainoje, Rovno mieste, 17 metų dirbo mokykloje – dėstė istoriją bei ukrainiečių kalbą ir literatūrą. Deja, prisipažįsta iš mokytojos atlyginimo negalėjusi išlaikyti šeimos, tad prieš kelerius metus, pasitarusi su mama, pasiryžo ieškoti geriau apmokamo darbo ir išvažiavo į užsienį. Dirbo Lenkijoje, Vokietijoje, Izraelyje ir kitur. Kai pernai po atostogų namuose dėl karantino nebegalėjo įvažiuoti į Vokietiją, firma, kurioje dirbo, jai pasiūlė važiuoti į Tauragę. 

– Pagalvojau tada – Lietuva tai Lietuva, ir nutariau pabandyti, – prisimena ji. 

Neseniai 40-metį minėjusi Tamara į Tauragę anksčiau atvažiuodavo į komandiruotes. Ji išsinuomojo butą, dirbo vėjo jėgaines gaminančioje įmonėje ir kas keletą mėnesių grįždavo namo. Tuo metu, kai Rusija užpuolė Ukrainą ji buvo Tauragėje, tačiau nieko nelaukdama susiruošė ir išvažiavo į Rovną atsivežti vaikų. 

– Nors pačiame Rovne aktyvių karinių veiksmų nebuvo, vis tiek buvo nesaugu, tai vienur, tai kitur krito bombos, pataikydavo raketos. Be to, juk nežinia, kaip bus toliau... – pasakoja Tamara.

Kartu pasiėmė ir sesers vaikus – sesuo ir mama nutarė likti, tačiau vaikus norėjo apsaugoti. 

Tad dabar jos šeima didelė: ji globoja sūnėnus, kuriems 14 ir 22 metai. Vyresnysis serga cerebriniu paralyžiumi. Tamaros vaikai – 14-metis Maksimas ir 12-metė Irina. Jie glaudžiasi tame pačiame bute, kurį moteris nuomojo ir iki karo. Jis dviejų kambarių, taigi vietos mažoka, tačiau nė vienas nesiskundžia. Moteris pasakoja, kad kartais pas juos nakvoja net Irinos draugė lietuvė – mergaitės labai susidraugavo. 

Tamara džiaugiasi, kad šią savaitę neįgalus sūnėnas pradėjo lankyti neįgaliųjų dienos centrą – vaikinui labai trūko bendravimo, juk visą dieną jis likdavo namuose vienas. Dienos centre jam labai patinka. Irina mokosi šokti, o Maksimas labai gražiai piešia ir norėtų lankyti Meno mokyklą.

Jovarų mokykloje – per 50 ukrainiečių 

Nuo kovo mėnesio Tamarai buvo pasiūlytas mokytojos padėjėjos darbas Jovarų mokykloje, tą pačią mokyklą lanko ir jos vaikai, ir sūnėnas. Iš viso šią mokyklą lanko 53 ukrainiečiai.

– Jovarų mokykla – vienintelė Lietuvoje, kur mes turime atskirą kabinetą, – pasakoja Tamara. –  Esu labai dėkinga mokyklos direktoriui ir visiems mokytojams, kad galime turėti mokykloje tarsi Ukrainos dalelę. Kabinetas labai didelis, turime planšečių, stalo žaidimų, dėlionių. Per pertraukas vaikai gali susirinkti. Yra ką veikti visokio amžiaus vaikams. Pirmomis dienomis mokytojai, tėvai sunešė puodelių arbatai, o arbatos turime tiek, kad užteks visiems metams. 

Ji pasakoja apie kiekvieną vaiką žinanti viską – jie bendrauja, dalijasi rūpesčiais ir džiaugsmais. Padeda Tamara ir per pamokas, jei ukrainiečiai susiduria su kokiais nors sunkumais.

– Vaikai skirtingi, jų problemos – irgi, tačiau stengiuosi jiems padėti bet kokioje situacijoje, – teigia ji. – Vaikams čia labai patinka, jie jaučia mokytojų, bendraklasių palaikymą. Nė vienas dar nesiskundė, kad jį skriaudžia. 

Ji pripažįsta – darbo daug. Kai kuriose kitose mokyklose mokosi vos po kelis ukrainiečius, tačiau irgi yra tokia pat pareigybė, o čia – per pusę šimto, taigi įvairiausių reikalų reikaliukų – iki kaklo.

Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka

Nori suburti draugiją

– Savivaldybė mums pasiūlė suburti Tauragėje ukrainiečių draugiją, – pasakoja Tamara. – Taip būtų paprasčiau padėti adaptuotis žmonėms svetimame krašte. Juo labiau, kad nemažai šeimų net ir karui pasibaigus neplanuoja grįžti į gimtinę. Šiek tiek renku informaciją ir žinau, kad tokių šeimų nemažai. Pirmiausia tai šeimos, kurių tėvai dirbo čia ir iki karo. Kai kurie jau seniau planavo čia persikraustyti, bet buvo įvairių biurokratinių kliūčių. Dabar jie gavo leidimą gyventi Lietuvoje ir nori socializuotis Tauragėje.

Pasak jos, draugija galėtų daug kuo padėti tokiems žmonėms ir ypač vaikams – rašyti projektus, gauti finansavimą ir įgyvendinti savo idėjas. O jų daug ir įvairių. Viena jų – prie Jovarų mokyklos pasodinti medelių, kad primintų ukrainiečius, kurie čia mokėsi, bet jau išvyko namo. Planuose – ir platesnė pažintis su Lietuva, ekskursijos. Dar viena idėja – turėti nedidelę laikiną vaikų darželio grupę, kur tėvai galėtų bent kelioms valandoms palikti vaikučius, nes į darželius pateko ne visi. Patalpos tam jau yra – savivaldybė leido ukrainiečiams kurtis Bendruomenių namuose. Ten pat – ir draugijos buveinė. 

Be to, gana daug šeimų gyvena toli nuo miesto ir neturi galimybės atvažiuoti į darbą. Susibūrus į draugiją, žinant, kur kas gyvena, ir šitą klausimą išspręsti būtų lengviau.   

Ne su visais pavyksta susisiekti

– Bėda ta, kad ne visi ukrainiečiai žino apie mūsų organizaciją, ne su visais pavyksta susisiekti, – teigia moteris. – Kai kurie gyvena atokiau nuo miesto, galbūt kitų kraštiečių nesutinka ir nėra apie mus girdėję. Todėl labai prašau visų lietuvių, kurių namuose gyvena ukrainiečiai ar kurie bendrauja su jais, galbūt kartu dirba, papasakoti, kad yra tokia draugija, ir pasiūlyti su manimi susisiekti.

Koordinuoti šį darbą kraštiečiai paprašė jos, nes ji dirba mokykloje, bendrauja su 50-ies vaikų tėvais. Jos „Viber“ programėle sukurtoje grupėje – 51 kraštietis, yra ir grupė feisbuke „Tauragės saulėgrąža“, joje – 150 narių. Sudėjus visus šiuos žmones ir jų šeimas būtų per 400 žmonių. Tačiau Tamara įsitikinusi, kad tai dar toli gražu ne visi Tauragės rajone gyvenantys jos kraštiečiai. Ji teigia, kad savivaldybė turi visų jos kraštiečių kontaktus, tačiau dėl duomenų apsaugos negali jais dalintis. 

– Ukrainiečiai, susisiekite su manimi, kad galėtume kartu planuoti ir kurti savo ateitį Tauragėje, – ragina Tamara. Jos telefonas 8 636 037 39.

 

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.