Autorės nuotrauka
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę.
Pamilo lietuvį
Lidija Šeputis gimė ir augo Surske, Rusijoje. Baigusi Kuznecko medicinos mokyklą dirbo ligoninės vidaus ligų skyriuje. Netoli ligoninės buvo statomi kariniai objektai, buvo daug kareivių. Vienas jų, Algimantas Šeputis, ir tapo jos vyru.
– Algimantas gulėjo ligoninėje, jam buvo labai sunkus plaučių uždegimas. Ligoninėje dirbo gydytoja Medvedeva, pamenu, ji prieš budėjimą man sakė: „Lidija, šitas vyras – sunkus ligonis, peniciliną jam būtina leisti kas 3 valandas“, – prisimena Lidija. – Gydytoja žinojo, kad seselės, nenorėdamos trikdyti ligonių miego, kartais vaistų nesuleisdavo. O aš vis įeidavau į palatą, įsijungdavau šviesą, prieidavau prie ligonio ir suleisdavau vaistus net nepažadindama. Jau beveik pasveikęs jis vis mane pakalbindavo, kai ateidavau į naktinį budėjimą. Net ir pasveikęs vis ateidavo į ligoninę. Pradėjome draugauti, o 1977 metų gruodžio 17-ąją susituokėme ir iškart išvažiavome į Lietuvą, į vyro gimtinę, – pasakojo moteris.
Į Lietuvą sutuoktiniai atvyko tarpušvenčiu – po Šv. Kalėdų, prieš Naujuosius metus.
– Atvažiavusi į Žygaičius nustebau – upelis išėjęs iš krantų, vanduo visur, o ten, iš kur aš atvykau, buvo labai šalta, daug sniego, – pirmuosius įspūdžius prisimena Lidija.
Moteris prisipažįsta – iš pradžių buvo tikrai sunku dėl kalbos barjero, tad visur ji eidavo su vyru. Tiesa, vyresni žmonės puikiai susikalbėdavo ir rusiškai.
Kodėl nusprendė tapti sesele?
Lidija pasakojo nežinojusi, ką nori studijuoti. Iš pradžių baigė aštuonmetę mokyklą, o 9–10 klasėje prasidėjus pamokų pasirinkimams ji lankė gamtos mokslus – chemiją, biologiją.
– Visi klausė, kur kas eis mokytis, o aš atsakymo taip ir neturėjau. Mokytoja siūlė mokytis seselės profesijos, sakė: „Man atrodo, tu tokia kantresnė esi, tau tiktų“, – pasakojo Lidija.
Taip jos gyvenimas ir pasisuko link medicinos.
– Prieš įstodama mokytis slaugos buvau nuvažiavusi į Maskvą pamėginti mokytis gydytojo profesijos. Nuvažiavau, pasižiūrėjau, man pasidarė ten baisu ir grįžau namo nė nepadavusi prašymo. Paskui nuvažiavau į Kuznecką, padaviau prašymą į medicinos mokyklą, išlaikiau egzaminus ir ėmiau mokytis felčerės profesijos. Galvojau apie seselės profesiją, bet pasiūlė rinktis felčerio, kadangi baigus šiuos mokslus irgi bus galima dirbti sesele, o baigus papildomus kursus – dar ir akušere. Mokytis reikėjo 2,5 metų, – aiškino pašnekovė.
Asmeninio albumo nuotrauka
Pirmiausia – pareiga
Moteris atvirauja – dirbti vidaus ligų skyriuje jai labai patiko.
Bet Žygaičiai – kaimas, ligoninės čia nėra. Artimiausia – už 20 km. Žygaičių ambulatorijoje darbuotojų netrūko, vėliau laisva vieta atsirado Visbarų medicinos punkte.
– Susitarėme, kad dirbsiu Tauragės ligoninės vidaus ligų skyriuje. Dirbau 2 ar 3 mėnesius. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet vėliau prasidėjo pūgos, buvo didžiausios pusnys, kai po darbo reikėdavo važiuoti namo, – nebevažiuodavo nė vienas autobusas, – pasakojo pašnekovė.
Ji prisimena vieną žiemos dieną nuėjusi į stotį, ten – nė vieno žmogaus, pavyko tik sužinoti, kad autobusai geriausiu atveju važiuos tik kitą dieną, kai bus nuvalyti keliai.
– Išsigandau... Namuose telefono neturėjome. Tądien niekas manęs iš miesto taip ir nepasiėmė… Dar šiek tiek padirbėjusi ligoninėje nusprendžiau, kad visgi geriau būtų dirbti Visbarų medicinos punkte. Kai dirbau Visbaruose, irgi pasitaikydavo, kad užpustydavo kelius, – pasakojo Lidija. – Nesuprasdavau, kaip galima nenueiti į darbą. Mūsų šeimoje ir mama, ir tėtis išdirbo po 40–50 metų ir nežinau, ar jie bent porą kartų yra pavėlavę į darbą. Tėvai sakydavo – darbas yra darbas ir privaloma į jį eiti, o po jo būtina grįžti namo…
Sukūrusi savo šeimą Lidija stengėsi įskiepyti šias taisykles ir savo vaikams, pvz., po pamokų grįžti namo ir vakarais visada maždaug tuo pačiu metu būti namuose.
– Vaikai pykdavo, 16–17 metų, pats pasiutimas, šokiai, draugai, – prisimena Lidija, pridurdama, kad visgi su vaikais juos siejo itin stiprus ryšys, jie visuomet dėl visko tardavosi.
Šepučiai užaugino tris vaikus – Gintarą, Liną ir Andrių.
„Kiek Žygaičių krašto vaikų nešiota ant rankų!“
Visbaruose Lidija medicinos seserimi dirbo nuo 1978 iki 1983 m., kol atsirado vieta Žygaičių ambulatorijoje. Ten dirbusi gydytoja Janina Abraitienė reikalaudavo, kad ligonių kortelėse nebūtų nė vieno rusiško žodžio – nors ir su klaidomis, vis pasiklausdama, jei kas neaišku, bet ji privalėjo rašyti lietuviškai.
– Man buvo vargo vakarienė... Kiekvieną žodį tekdavo perskaityti kelis kartus, o parašiusi dar turėdavau pasitikrinti, ar gerai parašiau. Net ir dabar, nors jau kiek metų prabėgo, parašiusi visada peržiūriu kiekvieną žodį, – senus laikus mena L. Šeputis.
Žygaičių ambulatorijoje ji dirbo nuo 1983 metų iki šių metų balandžio.
– Į pensiją išėjau 62 metų, bet dar beveik 5 metus dirbau, – pasakoja pašnekovė.
Labiausiai jai atmintyje išlikę naujagimiai:
– O kiek tų naujagimių buvo! Vienu metu buvo net 34 kūdikiai iki metų. Kartą per mėnesį reikėdavo juos lankyti, jeigu tėvai patys neatveždavo. Kiek Žygaičių krašto vaikų nešiota ant rankų! Smagūs, jaukūs prisiminimai… – džiaugiasi Lidija.
Kelionė į gimtinę
2017 metais per Kūčias Lidija gavo neįtikėtiną dovaną – šeimai grįžus iš bažnyčios dukra Lina Lidijai įteikė dėžutę. Joje buvo bilietas į gimtinę, kurioje ji nebuvo 37-erius metus...
Graudindamasi moteris rodo nuotraukas iš Sursko, kuriame ji gyveno prieš išvykdama į Lietuvą. Lidija prisipažįsta – nuvykusi į Rusiją net savo sesers Olgos nepažino.
Asmeninio albumo nuotrauka
Nustebo dėl pasiūlymo į garbės piliečius
Kovo viduryje, savivaldybei pasidalinus kvietimu siūlyti kandidatus Garbės piliečio vardui už nuopelnus Tauragės rajonui gauti, žygaitiškių feisbuko grupėje balsuota, kam tokį vardą suteikti. Lidija tada surinko daugiausiai balsų, sulaukė ir daugybės gražių komentarų. Vietiniai ją minėjo tik geru žodžiu – daugelis prisimena ją nuo vaikystės. Visi tvirtino – Lidijos pagalbos sulaukdavo visi, kas tik paprašydavo, ji niekad negailėjo nei savo laiko, nei jėgų.
Sužinojusi apie tokį žygaitiškių įvertinimą Lidija prisipažino – to nesitikėjusi:
– Labai nustebau, nežinojau, kad toks balsavimas išvis vyksta. O kai pamačiau komentarus, tikrai buvo šokas.
Kaip „Tauragės žinias“ informavo mero patarėja Soneta Blankaitė, apdovanojimų skyrimo komisija teiks rajono tarybai pasiūlymą L. Šeputis suteikti garbės ženklą „Už nuopelnus Tauragės rajonui“.
Autorės nuotrauka
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr