Pats gražiausias, magiškiausias Povilui kadras
Povilas Naujokas pirmąjį fotoaparatą gavo būdamas 15-iolikos
Povilas Naujokas
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Povilas gimė ir augo Tauragėje. Pasak jo, nors dauguma ir laiko jį fotografu, jis toks nesijaučia. Fotografija 33-ejų vyrą lydi nuo pat mažumės, tačiau fotografija tai tik jo pomėgis.
– Bandžiau keletą kartų užsidirbti fotografuodamas šventes, bet, manau, tai ne man. Pastaruoju metu dirbu skandinavų įmonėje, o laisvalaikį skiriu fotografijai, – kalbėjo Povilas.
Pirmasis fotoaparatas – penkiolikos
Fotografija Povilas „užsikrėtė“ nuo tėčio – ir jis turėjo šį pomėgį.
– Nuo tos akimirkos, kai fotoaparatą paėmiau pirmą kartą, visada ieškau geriausių kadrų, bandau ir mokausi iš savo klaidų, – kalbėjo jis.
– Atsimenu kaip vakar, 15-os metų gavau pirmąjį sisteminį „Fujifilm“ gamintojo fotoaparatą, jis turėjo vieną išskirtinę savybę – makro fotografavimą, – prisiminimais dalijosi Povilas.
Tėtis Povilui, tada dar paaugliui, parodė svarbiausius fotoaparato nustatymus, paaiškino, į ką labiausiai kreipti dėmesį. O toliau vaikinas mokėsi pats.
– Nuo tos akimirkos, kai fotoaparatą paėmiau pirmą kartą, visada ieškau geriausių kadrų, bandau ir mokausi iš savo klaidų, – kalbėjo jis.
Tai ir buvo vaikino fotografavimo pradžia – jis pradėjo fotografuoti visus vabaliukus, gėles, viską, kas supa tėvų sodą.
– Taip metus ir tyrinėjau savo aplinką per fotoaparato akutę, – pasakojo vyras. – Pamenu, 11-oje klasėje, kai mokiausi Žalgirių gimnazijoje, vyko mokinių fotografijų konkursas. Atrodo, tema buvo susijusi su pavasariu. Po atrankos išrinko geriausius – tarp jų buvau ir aš. Nugalėtojų nuotraukos kabėjo mokyklos koridoriuje. Šis mažas, bet tada man be galo svarbus įvykis viską ir nulėmė.
Konkursuose Povilas neatsisako sudalyvauti ir dabar.
– Norėtųsi išbandyti kokį rimtesnį konkursą, tik kol kas nesidomėjau, kur tokių galėčiau rasti. Iki šiol dalyvavau socialinių tinklų konkursuose – laimėdavau puodelių, kalendorių, užrašinių ir pan., – vardijo jis.
Dvyliktoje klasėje ir baigęs mokyklą fotografiją Povilas apleido.
„Iš naujo pažinti Tauragę“
Baigęs gimnaziją Povilas nemažai laiko praleido Jungtinėje Karalystėje.
– Būdamas emigracijoje sulaukiau netikėtos tėčio dovanos – veidrodinio fotoaparato „Nikon“. Nuo tos dienos iki pat šiandien fotografuoju būtent „Nikon“ fotoaparatais, – tikino P. Naujokas.
Būnant svetur Povilui teko daug keliauti, važinėti, o jo nuolatinis kelionių draugas, žinoma, – fotoaparatas.
– Pradėjau fotografuot peizažus, gamtą, mišką, gyvūnus, būdavo, kad išlįsdavo vienas kitas arčiau manęs. Po truputį pradėjau domėtis, kas yra „Photoshop“, „Lightroom“. O toliau viskas tiesiog savaime, norėjosi vis daugiau… – atviravo Povilas.
Iš emigracijos jis grįžo po 4 metų. Anot jo, jau pirmą dieną čiupo fotoaparatą ir bandė iš naujo pažinti mylimą Tauragę.
Pradėjęs užfiksuotas akimirkas kelti į socialinius tinklus Povilas sulaukė palaikymo ir skatinimo judėti į priekį:
– Labai palaikė draugai, buvę bendraklasiai ir, žinoma, šeima, bet esant progai už didžiausią palaikymą ir patarimus norėčiau padėkoti savo močiutei. Nė vienas tiek nesvajodavo apie mano nuotraukas, niekas tiek negirdavo, kiek ji. Močiutės šypsena ir akys... jos pasakydavo viską. Nors manau, kad visiems taip su močiutėmis yra – kiekvienam ji geriausia.
Fotografuoja laisvalaikiu
Pats Povilas mano, kad niekada nėra vėlu mokytis, bet visgi retkarčiais gailisi, kad niekur rimtai nesimokė fotografijos.
– Iki šiol visi mano mokslai apie fotografiją yra iš socialinių tinklų, jutubo. Dar daug ko nežinau ir nemoku, tobulėjant ir keičiantis technologijoms ne visi galime spėti lėkti paskui, – apgailestavo P. Naujokas.
Fotografija užima beveik visą laisvą laiką:
– Yra vidinė trauka ir meilė gamtai, tad turėdamas progą lekiu ten, o fotoaparatas visad šalia, tad stengiuosi įamžinti tai, ką galbūt ne kiekvienas mato, ar gali pamatyti, o gal tai mano meninė išraiška pateikti tai, kas visiems įprasta, kitaip, – kalbėjo fotografas. – Grįžus po pusdienio ar dienos, praleistos klajonėse, sėsti prie nuotraukų redagavimo man yra lyg relaksacija, vis ieškau savyje ramybės, kol kas tai – geriausias būdas nusiraminto.
Magiškiausias kadras – šiaurės pašvaistė
Kadangi Povilas dažnai vyksta į komandiruotes, keliaujant jam pavyko užfiksuoti, kaip jis sakė, patį gražiausią, magiškiausią kadrą – šiaurės pašvaistę.
– Yra vidinė trauka ir meilė gamtai, tad turėdamas progą lekiu ten, o fotoaparatas visad šalia, tad stengiuosi įamžinti tai, ką galbūt ne kiekvienas mato, ar gali pamatyti, o gal tai mano meninė išraiška pateikti tai, kas visiems įprasta, kitaip, – kalbėjo fotografas. – Grįžus po pusdienio ar dienos, praleistos klajonėse, sėsti prie nuotraukų redagavimo man yra lyg relaksacija, vis ieškau savyje ramybės, kol kas tai – geriausias būdas nusiraminto.
– Kai visas dangus, ant žemės iškritęs sniegas bei vanduo nusidažo žalia smaragdine spalva. Vaizdas, kaip pašvaistė „šoka“, tiesiog užbūrė, – gražiausią užfiksuotą akimirką įvardijo tauragiškis.
Kitų fotografijų jis neišskiria:
– Jos man visos gražios, kupinos meilės, atsidavimo ir ramybės.
Nelaiko savęs fotografu
Povilo nuomone, fotografas yra tas, kuris savo darbą išmano 100 proc., yra baigęs fotografijos mokslus.
– Buvo keletas bandymų fotografuoti krikštynas, jubiliejų... Bet tiesiog jaučiu, kad tai ne man, fotografuoti šventes man yra darbas. O man fotografija turi būti mylimas pomėgis, kai galiu atsipalaiduoti, pabėgti nuo miesto šurmulio, pabūti su savo mintimis. Beje, gamta labai gera klausytoja. kaip kažkas yra pasakęs, fotografijos šiandien daromos iš esmės ne tam, kad vėliau padėtų prisiminti vienus ar kitus įvykius, bet kad praneštų pasauliui: štai tokius jausmus aš išgyvenu čia ir dabar.
Gražiausios vietos – Pagramantyje
Povilas labiausiai mėgsta fotografuoti gamtą. Kokios vietos jam labiausiai patinka ir kur jis dažniausiai lankosi?
– Lankomos vietos labai priklauso nuo sezono. Žinoma, dabar pavasaris, visi džiaugiasi bundančia gamta, grįžtančiais bei čiulbančiais paukščiais. Su vasara ateina ir audrų sezonas, dažnai mėgstu pasekti, paieškoti audros debesų. Rudenį, kaip ir dauguma, mėgstu dėl auksinių medžių lapų. Na, gal žiema tokia nuobodesnė – ypač kai ir sniego ar šalčio ne per daugiausia. Bet ir tai galima „sugaudyti“ nuostabių apšerkšnijusių kadrų, – pasakojo fotografas.
Labiausiai P. Naujokas kviečia aplankyti Pagramančio regioninį parką, kuris turi tikrai daug ką pasiūlyti – Akmenos rėvą, Genių atodangą, Molotovo gynybines linijas, kabančius tiltus ir kitų ypatingo grožio vietų.
– Pats, žinoma, lankausi ir tose pačiose vietos daugybę kartų, bet visada galima rasti, kur nusukti nuo takelio ar sekti žvėrių takais – taip tik dar įdomiau, – kalbėjo Povilas.
Tačiau dažnai vykdamas į gamtą, į poilsiavietes vyras pastebi ir kai kurių žmonių nekultūringumą:
– Jei jau važiuojate pasivaikščioti į mišką su kava, pirkta degalinėje, būkite malonūs, jei šiukšlinės pilnos ar nuklydote toliau nei planavote, nenumeskite, nepalikite. Ar kitą kartą grįžus bus malonu patiems per savo šiukšles eiti?
Pats gražiausias, magiškiausias Povilui kadras
Povilas Naujokas pirmąjį fotoaparatą gavo būdamas 15-iolikos
Povilas Naujokas
