Raimondos Alysienės nuotrauka
Janina Pukelienė: „Mokytojai – mūsų laikų herojai, tik leiskime jiems dirbti“
- Raimonda ALYSIENĖ
- Rugsėjo 1, 2023
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys.
– Kaip tapote mokytoja? Kodėl pasirinkote šį sunkų ir labai atsakingą kelią?
– Nežinau, tiesiog atėjau į mokyklą ir pasilikau. Mokėjau anglų kalbą, o tada mokytojų trūko, tad tuometinis direktorius Vidas Misiūnas priėmė į M. Mažvydo mokyklą su sąlyga, kad mokysiuos anglų kalbos. Įstojau. Iš karto jaučiausi savo vietoje, toks intuityvus jausmas, kaip reikia daryti gerai ir teisingai. Kiek vėliau suvokiau, kad polinkis mokyti kitus atsiskleidė dar vaikystėje – žaisdavome mokyklą, o aš taisydavau gatvės vaikų sąsiuvinius. Gi ne veltui sakoma, kad reikia stebėti, ką vaikai žaidžia.
Pasirinkusi mokyklą niekada nesigailėjau. Tiesa, būdavo momentų, kai pagalvodavau: esi baigęs aukštąją, mokytojas, o tau tiek mažai moka...
– Apibūdinkite šiuolaikinį mokytoją. O gal turite susikūrusi mokytojo pavyzdinį paveikslą?
– Pirma mintis, ateinanti į galvą, – pavargęs. Bet išradingas, kūrybingas, ypač empatiškas ne tik vaikui, bet ir kolegai, administracijai. Tai jaučiu dabar Jovaruose, tas pats ir buvusioje darbovietėje – Žalgirių gimnazijoje. Mokytojai labai mandagūs, draugiški, supratingi, užjaučiantys ir tolerantiški. O to trūksta visuomenėje ir ypač tarp jaunimo, kuris įsivaizduoja esąs tolerantiškas, bet dažniau sau, ne kitiems. Mokytojai yra šių laikų herojai. O tobulas mokytojo paveikslas, manau, jau yra. Tik leiskime mokytojui dirbti ir netrukdykime.
Asmeninio albumo nuotrauka
Tenka nemažai pabūti užsienio šalių švietimo bendruomenėse, tai galiu pasakyti, kad mokytoją gali pastebėti iškart ir Lietuvoje, ir užsienyje. Gal prieš kokius 10–15 metų užsienio mokytojai buvo laisvesni, bet, ko gero, labiau dėl finansinio užtikrintumo. Ypač suomių pavyzdys žavi – jie dirba 6 metus, po to metus gauna akademinių atostogų. Mokytojui reikia poilsio.
– Mokytojai kalba apie nepakankamą atlyginimą. Dalis visuomenės sako, kad pedagogai uždirba neblogai. Ką jūs galvojate apie darbo krūvio ir užmokesčio balansą? Ar jis išlaikomas? Ir koks, pavyzdžiui, tik pradėjusio dirbti mokytojo darbo užmokestis?
– Apie pradedančiojo atlyginimą tiksliai nepasakysiu, nes labai seniai turėjom jaunų mokytojų. Jiems, tiesa, yra išlygų – daugiau valandų skiriama pasiruošimui pamokoms, mažiau kontaktinių valandų, sąlygos šiek tiek geresnės, bet tik šiek tiek. O užmokestis 600–700 eurų į rankas. Palyginimui, pernai dirbdama anglų kalbos mokytoja ir turėdama ekspertės kvalifikaciją, už etatą gaudavau 1080 eurų į rankas. Jei pavykdavo turėti virškrūvį, atlyginimas vis tiek 1200 eurų nesiekdavo. Tiesa, išaugina šiek tiek atlyginimus, tarkim, spec. poreikių vaikai klasėje, bet darbas emociškai sunkesnis – ir pasiruošti reikia, ir klasę suvaldyti, padėti nori ir tiems, ir tiems. Per tas 45 minutes dėmesio reikia skirti visiems. Daugelis mokytojų mielai atsisakytų tų procentų, kad galėtų ramiai dirbti.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria mokykla?
– Išlaviruoti su mokymo lėšų kiekiu ir pateisinti mokesčių mokėtojų lūkesčius bei suderinti juos su ministerijos (Švietimo, mokslo ir sporto – aut. past.) išsakoma pozicija. Ministerija paskirsto valandas, kiek jų turi būti, ir skiria finansavimą. Šiek tiek daugiau gausim, kai pateiksim krūvius, bet labai nedaug. Ir dėliojam, paskui matom, kad neužtenka ir neturėsim, pavyzdžiui, visuomeninių valandų, nes pasiruošimui pamokoms reikia skirti daugiau laiko. Tam pačiame „katile“ perdėliojama iš vienos vietos į kitą, o viskam neužtenka. Ir oriam mokytojo atlyginimui neužtenka.
Kitas iššūkis – programos atnaujintos, o vadovėlių neturime. Juos jau turime turėti, bet geriausiu atveju gausim tik lapkritį.
– Ir ką darys mokytojai?
– Jie dirba. Turi temas, senus vadovėlius. O gavę naujus vadovėlius dirbs su jais. Visi yra savo dalykų specialistai. Ir čia yra kūryba, nepasimetimas, nedejavimas. Jei mokytojai nesugeba pakeisti situacijos, keičia požiūrį.
– O kokie iššūkiai tenka mokiniui?
– Labai daug informacijos, daug dirgiklių. Anksčiau vaikai turėdavo draugą, kuris kviesdavo į kiemą. O dabar 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę jis gali praleisti internete žiūrėdamas filmukus arba žaisdamas. Ir dar guli arba sėdi. Jei sako, kad tris valandas praleido „TikTok’e“, kiek per tą laiką galėjo paskaityti, parašyti? Dėl to neramu. Ir tėvai turi atkreipti dėmesį, ką vaikai veikia. Iš šios problemos kyla noras tėvams organizuoti gerosios patirties pasidalijimus, kaip užimti vaikus, kokias veiklas pasiūlyti.
Kitas iššūkis – kai kurių vaikų mokymosi motyvacija nėra aukšta. Kodėl? Gal nemato prasmės? Aš labai norėjau aplankyti Ameriką, išmokau anglų kalbą, iš kurios valgau duoną, nors Amerikoje dar nebuvau. Dabar vaikų norai pildomi per greitai, jis dar nespėja pasakyti, o tėvai jau išpildo. Tėvai veikia greičiau nei gūglas. Ir jie patenka į spąstus, nes vaikai bando tėvų galimybes, norai auga, kol tėvai nebegali jų išpildyti.
– Atnaujintos bendrosios programos. Ar mokytojams pakako laiko pasiruošti? Kokie esminiai pokyčiai laukia?
– Nesibaigiančios švietimo reformos šiek tiek dusina. Atnaujinti programas jau seniai reikėjo – keičiasi kontekstas, keičiasi vaikai, jie ateina iš įvairios aplinkos. Su atnaujintomis programomis dirbti mokytojai pasiruošę – vyko mokymai, aptarimai mokyklose. Atnaujintos programos nėra baubas, kaip kartais šaukiama. Bėda, kad nėra vadovėlių. Mokytojas – kaip vežimas, pastatytas prieš arklį. Nežinau, kodėl taip skubama su terminais, nors nespėjama. Turėjo būti išleisti vadovėliai, tada metus leista pabandyti ir išsirinkti. O dabar viskas vyksta greituoju būdu.
– Tėvai – neatsiejama mokyklos bendruomenės dalis. Kada jie mokytojui padeda vaiką ugdyti, o kada labiau trukdo?
– Tėvai turėtų labiau pasitikėti mokykla, nes joje dirba profesionalai. Kai kuriems tėvams atrodo, kad jie gali diktuoti asmeninius reikalavimus. Bet yra įstatymai, su pagarba tėvams – vadovaujuosi jais. Tiesiog reikia kalbėtis, o tėvai labai rūpinasi vaikais. Nesutinku su neigiamu „super mamyčių“ vertinimu. Aš tai suprantu taip: „mama, kuriai rūpi“. Ir jei mamai rūpi, puiku. Protingos tos mamos, aišku, kai kur jos gal ir norėtų mokykloje vadovauti kaip savo darbe ar namie, bet pasikalbi ir išsiaiškini. Tėvai yra labai pažeidžiami per savo vaiką. Neramu, kai tėvai galvoja, kad eis ir „pastovės“ už savo vaiką. Kodėl tėvai galvoja, kad vaikus kažkas nori nuskriausti? Kai kurie tėvai pernelyg saugo vaikus, bet reikia nepamiršti, kad jiems reikės išeiti į gyvenimą. Kai išmoksime paleisti, vaikas įgis daugiau pasitikėjimo savimi. Kuo daugiau vaiku rūpiniesi, tuo jis labiau nepasitiki savimi. Ir nuolat dairysis atgal klausdamas, ar gerai daro. Ir kaip tada vaikui rasti stiprybės savyje? Tokie pamąstymai tėvams.
O padeda tėvai, kai reaguoja į pastabas, pagyrimus, kai motyvuoja ir palaiko. Trukdo, kai kalba su mokytoju emocionaliai. Ne paslaptis, kad vaikai besigindami ne visada pasako visą tiesą. Išsiaiškinta tiesa tėvams patinka ne visada.
– Šalyje mokytojų labai trūksta. Ir nors Tauragėje šiuo metu jų pakanka, apie tolimesnę ateitį ne vienas mokyklos vadovas kalba su nerimu. Kodėl, jūsų nuomone, jaunimas nesirenka mokytojo darbo? Kas galėtų juos paskatinti rinktis mokyklą?
– Pirmiausia, vaikai mato, kad mokytojams nelengva, kaip sudėtingai vyksta procesai, kad mokytojas turi būti jautrus, kantrus, empatiškas. Reikalaujama būti žmogumi-orkestru.
Atgraso nepamatuoti visuomenės lūkesčiai, kurie projektuojami į mokytoją. Ir, žinoma, atlyginimas. Jei nori uždirbti, visur reikia sunkiai dirbti, bet mokytojo atlygis – neadekvatus. Manau, kad mokytojas turėtų gauti 2 tūkst. eurų į rankas. Tada gal ir visuomenės požiūris į pedagogų keistųsi, bent jau būtų sakoma, kad jie gerai uždirba.
Bet jaunimui norisi pasakyti, kad mokykloje nėra taip baisu, kaip kartais kalbama.
Šiemet man kaip vadovei pasisekė – ieškojau ir radau dvi nuostabias mokytojas, bet dėl kitų metų bijau. Mokytojų trūks. Kausto baimė – gal ateis, o gal ir ne.
– Tuoj metai, kaip vadovaujate mokyklai. Kokia kryptimi einate, gal net sakyčiau, vedate, Jovarų mokyklą – kokią ją kuriate kartu su savo bendruomene?
– Pirmiausia stengiuosi sukonstruoti ugdymo procesą, kad bendruomenė mumis pasitikėtų. Tai sunkus ir ilgas kelias. Norisi, kad tėveliai suprastų, jog ateina pas profesionalus, o mokykloje tokie ir yra. Svarbu visuomenei įsisąmoninti, kad mokytojas yra profesionalas, turintis daug žinių.
Svarbu, kad vaikas norėtų atrasti, per pamoką bent kartą pasakytų „O, vau“, patirtų bent vieną nustebimo momentą. Ir dabar, tikiu, tai vyksta, tik kartais tiesiog nepastebime.
Tikimės savivaldybės pagalbos, nes jie yra steigėjai, ir kokią mokyklą jie mato, tokie ir būsime. Tikslas – moderni, renovuota mokykla, kad mokytojams reikėtų galvoti tik apie tai, kokias priemones pirkti, kaip atsinaujinti, kaip nustebinti mokinius.
Laukiame mokyklos kapitalinio remonto, o stadiono atnaujinimo tikimės sulaukti iš Tūkstantmečio mokyklų programos.
– Nuo mokyklos atitrūkti privalu. Kaip leidžiate atostogas? Ką mėgstate veikti?
– Per ilgąsias atostogas, kai jas turėdavau mokytojaudama, piešdavau, skaitydavau knygas, daug vaikščiodavau. Nemažai keliaujame. Svajonių šalis? Tiesiog užsimerki ir bedi į žemėlapį. Šalis priklauso nuo finansų.
– Ir jūsų linkėjimai švietimo bendruomenei.
– Vienas kolega pasakė labai gerą mintį – mokytoją sveikinti su Rugsėjo 1-ąją lygu kaip arklį sveikinti su arimo pradžia. Pasijuokėme, bet taip yra. Kolegoms linkiu išlikti ištvermingaisiais Lietuvos mokytojais, atlaikiusiais visas reformų bangas, kartų kaitas. Ir vis dar tikėti jaunimu.
Tėveliams linkiu nebijoti paleisti vaiką, pasitikėti mokytojais, o kilus klausimui – klausti.
Vaikams linkiu, kad jie išliktų smalsūs, kad jų neįtrauktų virtualaus gyvenimo monotonija, nes realus gyvenimas kur kas įdomesnis.
Raimondos Alysienės nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 13 valandų
Prieš teismą stos nužudymu kaltinamas tauragiškis
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
- Prieš 15 valandų
Dėl nepalankių oro sąlygų yra galimybė pratęsti šildymo tiekimą
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
- Prieš 16 valandų
Knygą apie Putiną parašęs prancūzas Michel Eltchaninoff: Norėjau kuo greičiau perduoti žinią vakariečiams, kad Putinas nėra pokštas, ne tik įvaizdis
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
- Prieš 20 valandų
Pavasarinė alergija kamuoja trečdalį gyventojų, tačiau gydosi ne visi – kuo tai gresia?
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
- Vakar
Varžybos, kurių metu dalyviai leisis į įspūdingą, beveik 400 kilometrų maršrutą po Tauragės kraštą
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
- Vakar
Pokalbis su dailininke Areta Didžioniene. Apie drąsą pradėti kurti
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
- Vakar
Dovydas Pancerovas: didžiausia dovana, kai skaitytojas pagauna mano žaidimo taisykles
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
- Vakar
Tauragėje demaskuoti narkotinių medžiagų platintojai ir pirkėjai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė
- Vakar
Tauragės rajono savivaldybėi suteiktas Europos Sąjungos Klimato neutralumo misijos (EU Mission Label) ženklas
Tauragės rajono savivaldybė žengia dar vieną svarbų žingsnį siekiant klimato neutralumo – mūsų savivaldybei suteiktas Europos Sąjungos Klimato neutralumo misijos (EU Mission Label) ženklas. Šis įvertinimas patvirtina ambicingus klimato veiksmų planus ir atveria naujas galimybes investicijoms bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Taura
- Vakar
Oficialu: Rokas Baciuška tapo gamyklinės „Defender“ komandos lenktynininku
Britų nuotykių simbolis, prekės ženklas, Defender žengė svarbų žingsnį pasirengimo link, siekiant debiutuoti Pasaulio ralio–reidų čempionate (W2RC) – atliktas pirmasis prototipo Defender Dakar D7X-R bandymas Maroke, taip pat paskelbti du elitiniai lenktynininkai. Keturiolika kartų Dakaro ralį laimėjęs Stéphane’as Peterhans
- Vakar
Operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ – svajinga kelionė į Rytus, kurioje triumfuoja meilė
Gegužės 23, 24 ir 29 dienomis, minint „valso karaliaus“ Johanno Strausso jaun. 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Lietuvoje pirmą kartą statomą operetę „Tūkstantis ir viena naktis“. Operetės siužetas nukels į rytietiškų pasakų pasaulį, kur meilė, kaip ir dera operetėje, triumfu
- Vakar
Regimanto Midvikio kūrybos paroda „Pastelinis džiazas“
Gegužės 9 dieną, 17.30 val. Klaipėdos profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ (Danės g. 9) atidaroma žymaus Lietuvos skulptoriaus, dailininko Regimanto Midvikio (1947–2015) kūrybos paroda „Pastelinis džiazas“, kurioje bus pristatomos menininko sukurtos pastelės, įkvėptos džiazo ir pajūrio kraštovaizdžio ritmų. M