Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis.
Reikšmingas laimėjimas
Šokių kolektyvui „Dance life“ šios varžybos – vienos svarbiausių, nes susirenka beveik visos stipriausios Lietuvos šokėjų poros, kurios varžosi dėl geriausiųjų vardo savo klasėse.
– Manau, kol kas Matui ir Agotai tai pats reikšmingiausias laimėjimas. Nors jie yra laimėję daug varžybų ir gavę apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bet šis laimėjimas – pats svarbiausias, nes tai yra Lietuvos čempionatas, – tauragiškių pergale džiaugėsi „Dance life“ treneris Justas Bareišis.
Jaunių klasėje į finalą pateko 6 geriausios Lietuvos poros, tarp jų – ir trylikamečiai M. Pauparis ir A. Marozaitė. Teisėjai vertino tris jų šokius: čia čia čia įvertinta ketvirtąja, rumba ir džaivas – antrosiomis vietomis, o bendroje įskaitoje tauragiškiai pelnė antrąją vietą.
– „Dance life“ – labai jaunas kolektyvas, skaičiuojame dar tik šeštus metus. Mes varžomės su tais kolektyvais, kurie jau 25–30 metų įsitvirtinę ir dirba Lietuvoje, trenerių štabe turi po 3–4 trenerius, – kalbėjo treneris. – O mes, sakyčiau, šiame lygyje mažyliai, sugebame varžytis su grandais ir pelnyti tokius reikšmingus apdovanojimus.
Reklama – iš lūpų į lūpas
Nors retsykiais treneris socialiniuose tinkluose ir įkelia kvietimų prisijungti prie jo vedamų užsiėmimų, jis tiki, kad tikroji reklama yra žmonių atsiliepimai.
– Visada turiu tokį vidinį moto, kad kai gerai atlieki savo darbą, tai geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas, – mintimis dalijosi treneris.
Jis vaikų užsiėmimų labai dažnai neviešina, daugiausia dėmesio skiria kitoms savo šokių veikloms – kangoo jumps, solo latino ar porinių šokių treniruotėms, bet vaikai, tėveliai trenerį susiranda patys, pamatę kitų šokėjų rezultatus.
– Kartais socialiniuose tinkluose paskelbiu apie laimėjimus, kad ir patys vaikai pasidžiaugtų. Skelbiu tokią informaciją ne todėl, kad pritraukčiau kuo daugiau žmonių – vaikai patys susižino, ieško informacijos apie užsiėmimus ir ateina, – teigė pašnekovas.
Priklauso nuo amžiaus
Paklaustas, ar į šokių užsiėmimus vaikai ateina patys, ar juos atveda tėvai, treneris teigia, kad tai labai priklauso nuo vaikų amžiaus.
– Mūsų sportas dažniausiai prasideda nuo mažų žingsnelių, – aiškino Justas.
Pasak jo, keturmečius, penkiamečius atveda tėvai, nes mažųjų nuomonė dar nėra susiformavusi, tokio amžiaus vaikas visko nori, tėveliai parodo kryptį, parinkdami įvairias veiklas.
– Būna, kad paaugliai ir patys mane susiranda, klausia, ar gali prisijungti, teiraujasi apie treniruotes, kaip viskas vyksta, – apie vyresnėlius kalbėjo treneris.
Šiuo metu „Dance life“ yra 3 vaikų grupės, mažiausi – 4–6 metų, 7–9 ir 8–14 metų.
Brangi pramoga
Paklaustas, ar brangiai atsieina mokytis pramoginių šokių, treneris atvirauja:
– Yra susiformavęs keistas požiūris – žmonės nori visko, bet nenori investuoti ne tik pinigų, bet ir laiko, nededa pastangų.
Pasak jo, mažųjų šokėjų suknelės nėra labai brangios.
– Tikrai galima kokybiškai ir pigiai pasisiūti rūbelius. O šokėjams augant, tobulėjant, aišku, visko reikia daugiau. Suknelės keičiasi, reikalingi įvairūs blizgučiai, išaugami bateliai, – pasakojo J. Bareišis.
Šokių treneris teigė, kad kainas sunku įvardinti. Vienų šokėjų tėveliai neskaičiuoja pinigų ir rūbus siūdinasi pas profesionalius siuvėjus, jiems ir 1500 Eur nėra dideli pinigai. Kai kurių vaikų tėveliai sako, kad vaikas „turi atrodyti kaip saldainis ir pinigų man negaila“, o kiti renkasi pigesnius variantus, suknelei išleidžia apie 500 Eur.
– Viskas priklauso nuo to, ko tėveliai nori, koks jų biudžetas ir ko siekia, – konstatavo J. Bareišis.
Dabar labai išpopuliarėjo suknelių perpardavimai – internete tėveliai iš visos Lietuvos parduoda labai geros kokybės profesionalių siuvėjų siūtus rūbus už pusę kainos.
– Mergaitės pašoka tris–keturis mėnesius su vienomis suknelėmis, o vėliau jas parduoda ir pakeičia kitomis. Anksčiau tokių galimybių nebūdavo, tad dažniausiai siūdavosi vis naujus rūbus, – kaip sutaupoma pasakojo treneris.
Trenerį į Tauragę atvedė šokiai
Treneris Justas kilęs iš Panevėžio, daug metų šoko ir treniravosi Panevėžyje. Vėliau įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių katedrą, ten įgijo sportinių šokių trenerio specialybę, šoko „Žuvėdros“ ansamblyje, daug metų Klaipėdoje ir pragyveno.
– Į Tauragę atvykau, kai dirbau viename tauragiškių kolektyve, paskui nusprendžiau, kad reikia pasilikti Tauragėje – man čia patiko, šaunūs vaikai, tėvai, yra su kuo dirbti ir kaip dirbti. Taip ir apsistojau Tauragėje, dabar čia turiu ir šeimą, taip mano kelias tęsiasi čia, – gyvenimu Tauragėje džiaugėsi J. Bareišis.
Treneris ne tik nemažai keliavo po Lietuvą, bet kurį laiką buvo išvykęs ir į užsienį.
O grįžti nusprendė, kai jo pradėjo teirautis mažųjų šokėjų tėveliai.
– Patys tėveliai mane vėl prisitraukė į Tauragę sakydami, kad jeigu negrįšiu, vaikai mes šokius. Viena mamytė netgi surado patalpas, kad grįžęs turėčiau kur vesti treniruotes, – kalbėjo treneris.
Skelbimą apie atnaujinamas treniruotes Justas pakabino salėje, paskelbė socialiniuose tinkluose, o vėliau laukė, ar ateis šokėjų. Ir sulaukė. Taip ir įsisuko „Dance life“ šokių kolektyvo gyvenimas.