Mindaugo Černecko nuotrauka
Vida Karbauskienė: kūrybos paslaptis – nepasiduoti ir eiti savo keliu
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Balandžio 29, 2023
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Vida Karbauskienė gimė 1965 m. birželio 6 d. Preikūrų k. Kelmės rajone, vienkiemyje, šalia paslaptingo Lukojaus upelio, kuriame labai mėgo braidyti ir rinkti akmenėlius. Šiuo metu gyvena, dirba, moko, mokosi, kvėpuoja, kuria, maištauja, draugauja, egzistuoja Tauragės mieste. Gyvenimas sukasi Tauragės „Aušros“ progimnazijoje ir Meno mokykloje. Labai mėgsta skaityti, keliauti, ypač domisi psichologija. Nuo 2000 metų yra surengusi 7 autorines parodas Tauragėje, Pagėgiuose, Veliuonoje ir organizavusi bei dalyvavusi daugybėje bendrų parodų Tauragėje, Šilalėje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šiauliuose, Vilniuje. Kūryboje dominuoja įvairia technika kurti darbai. Šioje parodoje ji pristato aliejinės tapybos darbus, mišria technika kurtus piešinius, koliažus, atspindinčius būties prasmės paieškas ir bandymą eiti savo keliu. Parodos anotacijoje autorė rašo: „Kai žmogus nori eiti savojo likimo keliu, jis daug kartų verčiamas keisti kryptį. Dažnai išorinės aplinkybės būna stipresnės, tad jis pabūgsta ir pasiduoda. Visa tai – visatos mokymų dalis. Niekas neturi pamesti iš akių to, ko trokšta. Netgi tada – tam tikromis akimirkomis, kai tiki, kad pasaulis ir kiti žmonės stipresni už tave. Štai ir visa mano kūrybos paslaptis – nepasiduoti ir eiti savo keliu!“
Paroda bus eksponuojama iki birželio 5-osios.
– Kas jums yra menas?
– Tai labai plati sąvoka. Paprastai mokiniams sakau: „Visi apsimeta, kad supranta meną. Tačiau tai vienas sudėtingiausių gyvenimo reiškinių, kurį suvokti reikia išmanymo, mokslo, žinių, domėjimosi ir net gyvenimo jame. Kalbu apie aukštąjį meną apskritai – apie dailę, apie muziką, teatrą, šokį ir t.t.
Autorės nuotrauka
Paskutiniu metu darbas, įvairios aplinkybės privertė domėtis psichologija. Skaitau daug straipsnių, knygų. Ir darbe su metais atsirado patirties. Tad, kaip sakau, moku iškart „nuskenuoti“ žmones. Ir mokiniams kartais sakau: „Vos įėjote pro duris, o aš jau žinau, kokie jūs būsite, ko iš jūsų tikėtis“. Tai labai priklauso nuo žmogaus asmenybės – jis gali būti ir jokių mokslų nebaigęs, dirbti paprastą darbą, bet jei Dievulis įdėjo kažkokios išminties, suvokimo, tai jis meną pastebės visur, pasidžiaugs ir gėlės žiedu, čiulbančiu paukšteliu, architektūra, nepraeis pro kabantį paveikslą. O kartais tie, kurie dedasi labai viską išmanantys, iš tiesų apie meną išmano labai siaurai. Kad jį giliau suvokčiau, net ir aš pati turiu padirbėti. Galiu drąsiai teigti, kad irgi dar ne visada galiu pati viską suvokti. Kaip žmogus supranta meną ir ar apskritai jį supranta, priklauso nuo žmogaus charakterio, profesijos, galų gale – jo vertybių. Norint suprasti meną reikia sukaupti daug visko savyje: lankytis parodose, girdėti, ką kalba patys menininkai, menotyrininkai, skaityti su tuo susijusią literatūrą, žiūrėti laidas.
– Ko jumyse daugiau – menininkės ar mokytojos?
– Dabar jau kartais galvoju, kad esu daugiau mokytoja, nes ja dirbu 33 metus. Visada galvodavau, kad galiu suderinti, tačiau mokykla atima savo – laiką, energiją. Nesyk esu bandžiusi kurti vasarą – visi pavydi mums tų ilgų atostogų, bet iš tikrųjų kol atsistatau, „išsivalau“, praeina praktiškai visos atostogos. Kai jau galėčiau kažką kurti, laikas grįžti į darbą... Anksčiau darbas man buvo kažkas sunkaus, bet dabar aš mėgaujuosi juo, nes pakeičiau požiūrį. Juk sakoma, jei negali pakeisti dalykų, pakeisk savo požiūrį į juos. Dabar iš vaikų pasikraunu tam tikros energijos, to vaikiško džiaugsmo. Smagu, kad galiu būti tokia, kokia esu. Tačiau tai įvyko tik tada, kai aš pati tai priėmiau, kai nusiėmiau tas visokias pedagogines kaukes, kad tu turi būti griežtas ir t.t., kai tapau tokia, kokia esu iš tikrųjų, kokia mano prigimtis, viskas man pasidarė labai paprasta.
– Dailės klasės. Ar ten renkasi vien išskirtinai gabūs vaikai, ar jūs iš jų „padarot“ tokius?
– Yra tokia nuostata, visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, kad turi būti toks arba toks. Vaikai iš tėvų neretai perima tokį išankstinį nusistatymą: „Aš negražiai piešiu, aš nemėgstu, man tos dailės niekam nereikės“. Čia kalbu apie progimnazijos mokinius, kurie ateina į pamoką, nes neturi kur dingti – yra dailės paroda. Aš labai gražiai sužaidžiu, kad dailė yra gyvenimo būdas. Mokantis dailės per pažinimą vystosi kritinis mąstymas, imi kitaip matyti aplinką, visumą. Kai vaikai tuo patiki, jie ima džiaugtis dailės pamokomis. Visada pabrėžiu – mes neauginam menininkų, mes auginam žmones, kurie atsineša savo suvokimą apie meną, apie kultūrą.
Į Meno mokyklą vaikai ateina su tam tikrais gabumais. Jie kitokie, kartais – atskirti nuo aplinkos, sunkiai pritampantys, neturintys draugų. O čia jie susiranda draugų, randa sau mielą aplinką, atsiveria, atsigauna. Ne kartą esu girdėjusi: „Kaip man pas jus gera…“. Turime nemažai mokinių, kurie mene nemažai pasiekė, dirba su dizainu, daile, juvelyrika, išplaukė ir į tarptautinius vandenis.
– Dar viena jūsų darbus sritis – suaugusieji. Mokote ir juos.
– Jau keliolika metų mokytis dailės renkasi moterys. Kai kurios išeina, vėl grįžta, ateina naujų, tačiau branduolys išlikęs. Renkamės kartą per savaitę dailės klasėse, dvi su puse valandos dirbame. Šiemet pirmą pusmetį dirbome su aplikacija, dabar mokėmės lieti akvarelę, dabar jau kuria po vieną didelį akvarelės darbą. Susikūrė puiki moterų bendruomenė, lankom edukacijas, važiuojam į parodas. Žodžiu, augam kultūriškai. Juk tik nuo to, kiek mes pamatom, suvokiam, mes augam.
– O jei kalbėtume apie jus – kada menas atsirado jūsų gyvenime?
– Atsirado jis turbūt kartu su manim pačia. Sakoma, kad vaikas gimsta tarsi baltas lapas. Nieko panašaus. Mes viską atsinešam – tam tikrą suvokimą, inteligenciją, gabumą matematikai ar dailei. Manau, ir aš potraukį menui atsinešiau. Aplinka tikrai nebuvo ta, kuri labai mane skatintų, bet mama pastebėjo, kad aš noriu piešti. Vos pradėjusi kalbėti prašydavau, kad man nupirktų spalvų – medinių pieštukų.
Autorės nuotrauka
Ten, kur prabėgo mano vaikystė, teka Lukojaus upelis. Labai mėgdavau prie jo eiti rinkti akmenėlių. Kartu su mumis gyveno mamos brolis, jis mane labai mylėjo. Rytais jis užsisodindavo mane ant pečių ir skubėdavo prie upelio. Ir dabar negaliu praeiti pro upelius, kanalus. Man tai kažkas tokio – paslaptinga gyvybės versmė...
Mėgdavau kopijuoti atvirukus, rinkdavau šakeles, kitokią gamtinę medžiagą, kurdavau kompozicijas, rinkau pašto ženklus, išsikirpdavau paveikslėlius iš vokų. Mėgau gėles. Augau kaip laukinukė, bet svajojau būti dailininke.
Penkeri studijų metai Šiaulių pedagoginiame institute man buvo patys gražiausi – galėjau kurti. O paskui buvo šokas, kad būsiu ne menininkė, o mokytoja...
Likimas atvedė į Tauragę. Prisipažįstu, iš pradžių man tai buvo labai nemielas miestas. Buvo labai keista, kol pripratau. Teko užsiauginti „šarvą“, kad niekas manęs nežeistų. Buvo visokių minčių bėgti iš čia, net buvau susiradusi darbą Šiauliuose. Bet močiutė sulaikė, sakė – gal nelakstyk, jau čia truputį įleidai šaknis... Tai aš dabar visiems sakau: neklausykit nei tėvų, nei senelių, norit, sugalvojot – ir darykit. Nes pačius geriausius gyvenimo sprendimus priėmiau aš pati. Visada, kai paklausydavau kitų patarimų, pasigailėdavau.
– Gailitės likusi Tauragėje?
– Iš dalies taip. Dabar pripratau, miestas man tapo mielas, gražus, sutvarkytas. Turiu savo „burbulą“ – draugų, artimųjų, pažįstamų ratą. Esu gana uždara. Mėgstu vienatvę. Bendravimo „pasiimu“ tiek, kiek man reikia. Vienatvė man yra kažkas nuostabaus. Ir vis tiek dar kilnoju sparnus... Jau 33 metus kilnoju ir vis tiek dar neišskrendu. Dabar viskas patogu: nusistovėjęs darbas, nusistovėję žmonės, visa aplinka. Komforto zona. Bet aš vis tiek išeisiu iš jos – manęs dar nepaleidžia noras skirsti...
Mindaugo Černecko nuotrauka
Daugiau naujienų
- Vakar
„Ar Amerika pirtyje?!“: kai miuziklas tampa kultūriniu veidrodžiu
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
- Liepos 11, 2025
„Via Lietuva“ informuoja: liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių – kelių naudotojus kviečia jomis pasirūpinti iš anksto
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
- Liepos 11, 2025
Kodas MKČ" – išskirtinis simfoninis koncertas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
- Liepos 11, 2025
Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
- Liepos 11, 2025
Į geležinkelio stotį susirinkę tauragiškiai leidosi į muzikinę kelionę
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
- Liepos 10, 2025
Komandos formavimo žaidimai: efektyvus būdas pagerinti komandos dinamiką
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
- Liepos 10, 2025
Tauragės apskrities policija pradėjo tyrimus dėl narkotinių medžiagų ir fizinio smurto atvejų
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
- Liepos 10, 2025
Pagalba vaikui – ne tik psichologas
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
- Liepos 10, 2025
Amatų ir skonių mugė Tauragėje: tradicijos, kūryba ir gardūs atradimai vienoje vietoje
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
- Liepos 9, 2025
Jazzu ir Vaidas Baumila I Nei mirę, nei gyvi
- Liepos 9, 2025
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd
- Liepos 9, 2025
Benui Norvilui įteiktas garbės ambasadoriaus ženklelis
Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr