Vida Karbauskienė: kūrybos paslaptis – nepasiduoti ir eiti savo keliu
Įkelta:
2023-04-29
Nuotrauka
nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Mindaugo Černecko nuotrauka
Aprašymas

Vida Karbauskienė

,
Nuotrauka
nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Vida Karbauskienė

,
Nuotrauka
nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Vidos Karbauskienės paveikslas

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Vidos Karbauskienės paveikslas

Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.

Vida Karbauskienė gimė 1965 m. birželio 6 d. Preikūrų k. Kelmės rajone, vienkiemyje, šalia paslaptingo Lukojaus upelio, kuriame labai mėgo braidyti ir rinkti akmenėlius. Šiuo metu gyvena, dirba, moko, mokosi, kvėpuoja, kuria, maištauja, draugauja, egzistuoja Tauragės mieste. Gyvenimas sukasi Tauragės „Aušros“ progimnazijoje ir Meno mokykloje. Labai mėgsta skaityti, keliauti, ypač domisi psichologija. Nuo 2000 metų yra surengusi 7 autorines parodas Tauragėje, Pagėgiuose, Veliuonoje ir organizavusi bei dalyvavusi daugybėje bendrų parodų Tauragėje, Šilalėje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šiauliuose, Vilniuje. Kūryboje dominuoja įvairia technika kurti darbai. Šioje parodoje ji pristato aliejinės tapybos darbus, mišria technika kurtus piešinius, koliažus, atspindinčius būties prasmės paieškas ir bandymą eiti savo keliu. Parodos anotacijoje autorė rašo: „Kai žmogus nori eiti savojo likimo keliu, jis daug kartų verčiamas keisti kryptį. Dažnai išorinės aplinkybės būna stipresnės, tad jis pabūgsta ir pasiduoda. Visa tai – visatos mokymų dalis. Niekas neturi pamesti iš akių to, ko trokšta. Netgi tada – tam tikromis akimirkomis, kai tiki, kad pasaulis ir kiti žmonės stipresni už tave. Štai ir visa mano kūrybos paslaptis – nepasiduoti ir eiti savo keliu!“ 

Paroda bus eksponuojama iki birželio 5-osios. 

– Kas jums yra menas?

– Tai labai plati sąvoka. Paprastai mokiniams sakau: „Visi apsimeta, kad supranta meną. Tačiau tai vienas sudėtingiausių gyvenimo reiškinių, kurį suvokti reikia išmanymo, mokslo, žinių, domėjimosi ir net gyvenimo jame. Kalbu apie aukštąjį meną apskritai – apie dailę, apie muziką, teatrą, šokį ir t.t. 

Nuotrauka
nuotrauka
Autorės nuotrauka

Paskutiniu metu darbas, įvairios aplinkybės privertė domėtis psichologija. Skaitau daug straipsnių, knygų. Ir darbe su metais atsirado patirties. Tad, kaip sakau, moku iškart „nuskenuoti“ žmones. Ir mokiniams kartais sakau: „Vos įėjote pro duris, o aš jau žinau, kokie jūs būsite, ko iš jūsų tikėtis“. Tai labai priklauso nuo žmogaus asmenybės – jis gali būti ir jokių mokslų nebaigęs, dirbti paprastą darbą, bet jei Dievulis įdėjo kažkokios išminties, suvokimo, tai jis meną pastebės visur, pasidžiaugs ir gėlės žiedu, čiulbančiu paukšteliu, architektūra, nepraeis pro kabantį paveikslą. O kartais tie, kurie dedasi labai viską išmanantys, iš tiesų apie meną išmano labai siaurai. Kad jį giliau suvokčiau, net ir aš pati turiu padirbėti. Galiu drąsiai teigti, kad irgi dar ne visada galiu pati viską suvokti. Kaip žmogus supranta meną ir ar apskritai jį supranta, priklauso nuo žmogaus charakterio, profesijos, galų gale – jo vertybių. Norint suprasti meną reikia sukaupti daug visko savyje: lankytis parodose, girdėti, ką kalba patys menininkai, menotyrininkai, skaityti su tuo susijusią literatūrą, žiūrėti laidas. 

– Ko jumyse daugiau – menininkės ar mokytojos?

– Dabar jau kartais galvoju, kad esu daugiau mokytoja, nes ja dirbu 33 metus. Visada galvodavau, kad galiu suderinti, tačiau mokykla atima savo – laiką, energiją. Nesyk esu bandžiusi kurti vasarą – visi pavydi mums tų ilgų atostogų, bet iš tikrųjų kol atsistatau, „išsivalau“, praeina praktiškai visos atostogos. Kai jau galėčiau kažką kurti, laikas grįžti į darbą... Anksčiau darbas man buvo kažkas sunkaus, bet dabar aš mėgaujuosi juo, nes pakeičiau požiūrį. Juk sakoma, jei negali pakeisti dalykų, pakeisk savo požiūrį į juos. Dabar iš vaikų pasikraunu tam tikros energijos, to vaikiško džiaugsmo. Smagu, kad galiu būti tokia, kokia esu. Tačiau tai įvyko tik tada, kai aš pati tai priėmiau, kai nusiėmiau tas visokias pedagogines kaukes, kad tu turi būti griežtas ir t.t., kai tapau tokia, kokia esu iš tikrųjų, kokia mano prigimtis, viskas man pasidarė labai paprasta.              

– Dailės klasės. Ar ten renkasi vien išskirtinai gabūs vaikai, ar jūs iš jų „padarot“ tokius?

– Yra tokia nuostata, visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, kad turi būti toks arba toks. Vaikai iš tėvų neretai perima tokį išankstinį nusistatymą: „Aš negražiai piešiu, aš nemėgstu, man tos dailės niekam nereikės“. Čia kalbu apie progimnazijos mokinius, kurie ateina į pamoką, nes neturi kur dingti – yra dailės paroda. Aš labai gražiai sužaidžiu, kad dailė yra gyvenimo būdas. Mokantis dailės per pažinimą vystosi kritinis mąstymas, imi kitaip matyti aplinką, visumą. Kai vaikai tuo patiki, jie ima džiaugtis dailės pamokomis. Visada pabrėžiu – mes neauginam menininkų, mes auginam žmones, kurie atsineša savo suvokimą apie meną, apie kultūrą. 

Nuotrauka
nuotrauka
Autorės nuotrauka

Į Meno mokyklą vaikai ateina su tam tikrais gabumais. Jie kitokie, kartais – atskirti nuo aplinkos, sunkiai pritampantys, neturintys draugų. O čia jie susiranda draugų, randa sau mielą aplinką, atsiveria, atsigauna. Ne kartą esu girdėjusi: „Kaip man pas jus gera…“. Turime nemažai mokinių, kurie mene nemažai pasiekė, dirba su dizainu, daile, juvelyrika, išplaukė ir į tarptautinius vandenis. 

– Dar viena jūsų darbus sritis – suaugusieji. Mokote ir juos.

– Jau keliolika metų mokytis dailės renkasi moterys. Kai kurios išeina, vėl grįžta, ateina naujų, tačiau branduolys išlikęs. Renkamės kartą per savaitę dailės klasėse, dvi su puse valandos dirbame. Šiemet pirmą pusmetį dirbome su aplikacija, dabar mokėmės lieti akvarelę, dabar jau kuria po vieną didelį akvarelės darbą. Susikūrė puiki moterų bendruomenė, lankom edukacijas, važiuojam į parodas. Žodžiu, augam kultūriškai. Juk tik nuo to, kiek mes pamatom, suvokiam, mes augam. 
– O jei kalbėtume apie jus – kada menas atsirado jūsų gyvenime?

– Atsirado jis turbūt kartu su manim pačia. Sakoma, kad vaikas gimsta tarsi baltas lapas. Nieko panašaus. Mes viską atsinešam – tam tikrą suvokimą, inteligenciją, gabumą matematikai ar dailei. Manau, ir aš potraukį menui atsinešiau. Aplinka tikrai nebuvo ta, kuri labai mane skatintų, bet mama pastebėjo, kad aš noriu piešti. Vos pradėjusi kalbėti prašydavau, kad man nupirktų spalvų – medinių pieštukų. 

Nuotrauka
 nuotrauka
Autorės nuotrauka

Ten, kur prabėgo mano vaikystė, teka Lukojaus upelis. Labai mėgdavau prie jo eiti rinkti akmenėlių. Kartu su mumis gyveno mamos brolis, jis mane labai mylėjo. Rytais jis užsisodindavo mane ant pečių ir skubėdavo prie upelio. Ir dabar negaliu praeiti pro upelius, kanalus. Man tai kažkas tokio – paslaptinga gyvybės versmė...

Mėgdavau kopijuoti atvirukus, rinkdavau šakeles, kitokią gamtinę medžiagą, kurdavau kompozicijas, rinkau pašto ženklus, išsikirpdavau paveikslėlius iš vokų. Mėgau gėles. Augau kaip laukinukė, bet svajojau būti dailininke. 

Penkeri studijų metai Šiaulių pedagoginiame institute man buvo patys gražiausi – galėjau kurti. O paskui buvo šokas, kad būsiu ne menininkė, o mokytoja... 

Likimas atvedė į Tauragę. Prisipažįstu, iš pradžių man tai buvo labai nemielas miestas. Buvo labai keista, kol pripratau. Teko užsiauginti „šarvą“, kad niekas manęs nežeistų. Buvo visokių minčių bėgti iš čia, net buvau susiradusi darbą Šiauliuose. Bet močiutė sulaikė, sakė – gal nelakstyk, jau čia truputį įleidai šaknis... Tai aš dabar visiems sakau: neklausykit nei tėvų, nei senelių, norit, sugalvojot – ir darykit. Nes pačius geriausius gyvenimo sprendimus priėmiau aš pati. Visada, kai paklausydavau kitų patarimų, pasigailėdavau. 

– Gailitės likusi Tauragėje?

– Iš dalies taip. Dabar pripratau, miestas man tapo mielas, gražus, sutvarkytas. Turiu savo „burbulą“ – draugų, artimųjų, pažįstamų ratą. Esu gana uždara. Mėgstu vienatvę. Bendravimo „pasiimu“ tiek, kiek man reikia. Vienatvė man yra kažkas nuostabaus. Ir  vis tiek dar kilnoju sparnus... Jau 33 metus kilnoju ir vis tiek dar neišskrendu. Dabar viskas patogu: nusistovėjęs darbas, nusistovėję žmonės, visa aplinka. Komforto zona. Bet aš vis tiek išeisiu iš jos – manęs dar nepaleidžia noras skirsti...

 

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.