Teresės Beitienės neišsipildžiusi svajonė – tapti bibliotekininke
Įkelta:
2023-07-09
Nuotrauka
beitiene
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Teresė Beitienė savo namų bibliotekoje

 

,
Nuotrauka
beitiene
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

T. Beitienė nuotrauką aprašo taip: „Balčių mokykla. Mokytojas A. Brazauskas. Su E. Lileikaite tikrinom mokyklą ir mokinius.
1960 m.“

 

,
Nuotrauka
beitiene
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

T. Beitienė nuotrauką aprašo taip: „Baltijos kelyje ir žygaitiškės. Kairėje stovi A. Karbauskienė, O. Baužienė, J. Matimaitienė, M. Vidutienė, T. Beitienė, A. Žiogienė“

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Iš Šakių rajono Pervazninkų kaimo kilusi Teresė Beitienė, baigusi sanitarijos felčerės mokslus, į Tauragės rajoną, Žygaičių miestelį, atsikraustė dirbti. Moteris čia surado savo meilę ir sukūrė jaukų šeimos židinį.

Teresė kiek sunkiau vaikšto, tad pasiremdama lazdele aprodo savo, kaip pati vadina „kabinetą“, įsikūrusį virtuvėje. Ten kompiuteris, netoli langas, pro kurį moteris mėgsta stebėti į lesyklėles atskrendančius paukščius, kates ir jų gyvenimą.

– Ryte atsikeliu, pasižiūriu, koks oras, pasidomi, kas Žygaičiuose naujo, kas Tauragėje. Beveik kas rytą savo feisbuko paskyroje pasidalinu nuotraukomis, – savo dienos planais pasidalijo Teresė. – Mano dienos neapsieina be knygų skaitymo ir piešimo. 

Jos vyras Henrikas, kaip ji teigė, buvo „paparacas“ – kartais net jai nepastebint nufotografuodavo. 

– Jis labai mėgdavo fotografuoti, tad dabar turiu daug senų Žygaičių nuotraukų, – pasakojo moteris.

Jos prisiminimai – Henriko užfiksuotos akimirkos, Teresės piešiniai yra įamžinti ir knygoje „Su vaivorykšte rankose“. Be to, nemažai Teresės piešinių yra tapę knygų viršeliais.

Norėjo būti bibliotekininke

Pakvietusi į savo namų biblioteką Teresė pasakojo, kad meilė knygoms kilo greičiausiai iš mamos giminės pusės – skaitė visi. Matydama gerą pavyzdį, moteris nuo mažens pradėjo skaityti knygas.

– Mano mama mirė 87-erių ir iki paskutinės dienos skaitė. Atvažiavusi ragindavo paieškoti knygų apie meilę – ji labai mėgo romanus, – prisiminė pašnekovė.

T. Beitienė pasakojo ir apie savo studijų pasirinkimą – norėjusi tapti bibliotekininke visgi visus savo darbo metus skyrė sanitarijos felčerio profesijai. Įdomus nukrypimas, o kodėl taip atsitiko, pasakoja pati Teresė: 

– Pamenu, klasiokė važiavo į pedagoginį, norėjo pateikti dokumentus studijuoti vokiečių kalbą, o aš keliavau į universitetą – norėjau studijuoti bibliotekininkystę. Būtent tą dieną, kai nuvažiavau, buvo sustabdytas dokumentų priėmimas.

Nuotrauka
beitiene
Asmeninio archyvo nuotrauka

Tačiau parvykus namo ją su patarimu pasitiko kita klasiokė:

– Sako: „Negi metus sėdėsi? Važiuojam į Kauną, ten yra medicinos mokykla, aš planuoju į farmaciją stoti, galbūt į medicinos mokyklą galėtum įstoti ir tu“. Nuvažiavom į Kauną, ten visos kitos specialybės buvo užimtos, tik trūko dar kelių studentų į sanitarijos felčerius. Tai, matyt, nelemta man buvo tapti bibliotekininke, o, manau, būčiau buvusi tikrai nebloga, – svarstė moteris.

Sakė tada net nežinojusi, kas tas sanitarijos felčeris ir ką jis veikia, tačiau nutarė pabandyti studijuoti bent jau metus. 

– Tris kursus per dvejus metus reikėjo baigti, buvom labai apkrauti. Mokėmės chirurgijos, farmacijos, sanitarijos, pramonės, mokyklų, buities ir maisto higienos, – vardijo T. Beitienė.

Paskyrė į Skuodą

Baigusią mokslus Teresę paskyrė dirbti į Skuodo Lenkimų ligoninę prie pat Latvijos sienos, o kursiokę paskyrė į Tauragę. 

– Aš, kadangi Tauragė man buvo vis arčiau namų, pasiūliau apsikeisti su grupioke. Ji sutiko, nes pati sakė, jog ji iš vaikų namų ir neturės kur parvažiuoti, tad jai buvo nesvarbu, kuriam Lietuvos krašte dirbti, – kalbėjo Teresė.

1957 m. ji jau išsiruošė į Tauragę, anksčiau buvusią Sanitarinę-epidemiologinę stotį, dabar jos jau nebėra.

– Man dabar net keista, kad parduotuvių, prekiaujančių maisto produktais, tikrinti eina veterinarija, o anksčiau buvo ir atskiras skyrius, – svarstė pašnekovė.

Atvykusiai į Tauragę moteriai buvo pasakyta, kad visgi laikinai etatas Sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje užimtas, tačiau yra laisva vieta Žygaičių ligoninėje. Ten ji ir pradėjo darbą.

Namuose – didžiulė biblioteka

Moters pomėgis skaityti išaugo į didelę namų biblioteką.

– Prasidėjo tai 1957 m. Kai Kaune mokiausi, atsivežiau draugės padovanotą romaną „Altorių šešėly“ ir pati iš stipendijos nusipirkau Balzako knygą „Kurtizanių spindesys ir skurdas“. Turėjau vos dvi knygas, – kalbėjo Teresė.

Jos pirmosios vaikystės knygos buvo „Skudurinė Onutė“ ir „Peliukės Micės laiškai“, tačiau šių knygų namuose ji neberado po evakuacijos į Vokietiją.

Na, o atvykusi į Žygaičius, moteris pasakojo pirmiausia apsilankiusi bibliotekoje.

Nuotrauka
beitiene
Asmeninio archyvo nuotrauka

– Pirkdavome knygas – tiek aš, tiek vyras Henrikas mėgo skaityti. Dažniausiai aš pirma perskaitydavau knygą bibliotekoje, o jei knyga labai patikdavo, norėdavau ją turėti. Taip po truputį ir pirkome knygas. O dabar knygų dar nuperka ir dukra Šarūnė, – pasakojo T. Beitienė.

Teresė savo namų bibliotekoje rodė ir vardijo jos mėgstamiausius autorius:

– Čia patys žymiausi rašytojai, dailininkai. O ten, klasika – lenkų, rusų, prancūzų, – į knygų lentynas rodė moteris. – Labai mėgstu lenkų literatūrą – W. Reimantą, B. Pruso.

Moteris pasidalijo labai mėgstanti skaityti knygas karo tema, kadangi gyveno netoli fronto ir buvo evakuota į Vokietiją. Ji skaito detektyvus, trilerius.

Teresė papasakojo ir dar vieną įdomų faktą apie knygnešystę ir kur buvo slepiamos knygos:

– Sudarge, kai buvo uždrausta lietuviška spauda, kurjeris atnešdavo knygas į mano senelių sodybą, senelė buvo bitininkė, tai ir spaudą slėpdavo aviliuose, o kurjeriai išnešiodavo.

Išgelbėjo … medus

– Mano tėviškė netoli Rytprūsių – Kidulių, ten baigiau septynmetę, o vidurinę baigiau Jurbarke, – prisiminė Teresė.

Ji pasakojo, kad karo metu vieneriems metams teko palikti gimtus namus:

– Kai frontas visiškai artėjo prie Šakių, mus evakavo iš namų. Pas mus buvo didelis bitynas, o atėję pirmi kariškiai ėmė deginti bityną – medaus norėjo, – pasakojo moteris, pridūrusi, kad ir karininkai atvažiuodavo su motociklu, tikrindavo žmones, tėtis vis tiek spėdavo naktimis užkasti bidonus su medumi po žeme. 

Būtent ši Teresės tėvelio gudrybė šeimai ir padėjo išsiversti grįžus iš Vokietijos.

– Grįžusiems namo kitiems žmonėms buvo sunku su maistu, o mes išsikasėme medų, parduodavome jį Jurbarke ir mums nieko netrūko, – džiaugėsi T. Beitienė.

Moteris pasakojo užaugusi tarp bičių nuo pat mažumės, tik štai bičių bijanti. Nors ir jos vyras buvo bitininkas.

Ji išsidavė bijanti ne tik bičių, bet ir varlių:

– Gyvų varlių laba nemėgstu, nors netikros jos man patinka – turiu nemažai statulėlių ir buvau Žygaičiuose netgi surengusi varlių parodą. 

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.