56-erių metų Bernd Jahnke Lietuvoje – jau ne pirmą kartą. Paklaustas, kur jo namai, nesuabejojęs atsako – visur. Nors gimė Vokietijoje, tačiau pastarąjį dešimtmetį ten praleido vos porą mėnesių. Nostalgiškai jis pasakoja apie laiką, kai būdamas 17-os pradėjo savo žygius autostopu, kurie tęsiasi iki šiol. Kelias dienas paviešėti Tauragėje nusprendęs vyras sutiko pasidalyti savo patirtimi keliaujant po pasaulį.
Gyvenimu džiaugiasi be pinigų
Vyras jau daug metų gyvena ir keliauja neturėdamas nė cento kišenėje – toks jo gyvenimo būdas. Pasak Berndo, pinigai – tai didžiausias pavojus, ardantis žmonių gerovę, naikinantis svarbiausias vertybes. Keliautojas teigia, kad didžiausias jo džiaugsmas – pats gyvenimas, žmonės, bendravimas.
Šiemet Bernd jau spėjo apsilankyti Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Plungėje, Kretingoje, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir viename Šilutės rajono kaimelyje. Iš Lietuvos sako trauksiantis į Lenkiją, Daniją, tačiau jis niekuomet nieko neplanuojantis, todėl galbūt maršrutas dar pasikeis. Pašnekovo nuomone, tokia keliautojų prigimtis: niekada nežinai, kur nukeliausi ir ko kelyje gali tikėtis.
Keliaudamas Bernd stengiasi pažinti vietinius žmones, susipažinti su kultūra, aplanko muziejus, domisi meno parodomis, koncertais. Joga, knygos, filmai – taip pat jo laisvalaikio dalis.
Naudodamasis tarptautiniu tinklu „CouchSurfing“, vienijančiu keliautojus ir jų lankomas vietines bendruomenes, vyras įgijo ne tik daugybę bendraminčių, bet ir randa kur apsistoti. Per daugelį metų pašnekovas išmaišė beveik visą Europą, lankėsi Amerikoje. Įsimintiniausiomis vietomis svečias įvardija Vilnių, Klaipėdą ir Niujorką, todėl jose lankėsi ne kartą.
Lietuva – geriausia šalis tranzuoti
Buvęs džiazo muzikantas dabar laiką skiria tik sau: keliauja, bendrauja. Pašnekovas pasidžiaugė, kad būtent džiazo muzika jį pirmą kartą atvedė į Lietuvą – prieš kelis dešimtmečius jis su draugais atvažiavo čia dalyvauti muzikos renginyje. Nuo to laiko Bernd kas kelerius metus aplanko Lietuvą.
– Buvom pašėlę, laisvi, beprotiški laikai, – senus gerus metus prisiminė vyras.
Keliautojas sako besidžiaugiantis itin svetingais lietuviais: jie maloniai priima svečią, noriai diskutuoja, domisi jo kelionių įspūdžiais. Mūsų šalyje jam nekyla sunkumų ieškant, kas pavežtų nuo vieno kelionės taško iki kito, susirandant vietą nakvynei.
Pagal sistemos „CouchSurfing“ taisykles keliautojas neprivalo mokėti už nakvynę, jam suteikiamos minimalios sąlygos gyventi. Maistas ir kiti patogumai – tai tik keliaujančiojo ir namų šeimininko susitarimo reikalas. Mūsų kalbintas B. Jahnke sako, kad dažniausiai, nenorėdamas likti skolingas už viešnagę, dirba įvairiausius darbus, stengiasi jį priglaudusiems žmonėms padėti buityje.
– Geranoriški lietuviai kartais nepagaili ir pinigų, įdeda maisto į tolimesnes keliones, – džiaugėsi pašnekovas.
Pasigenda bendruomeniškumo
Nuo pirmojo Berndo apsilankymo Lietuvoje praėjus keliems dešimtmečiams, jis sako čia pastebintis nemažai pasikeitimų. Labiausiai keliautojas apgailestauja dėl bendradarbiavimo stokos, pasigenda tarpusavio supratimo. Pasak jo, siekdami nepriklausomybės lietuviai buvo itin vieningi ir pasiryžę siekti savo tikslo drauge, dabar vienybės jausmo labai trūksta.
– Vieningumą keičia konkurencija, kova, manipuliacija. Tuomet žmonės labiau rūpinosi savimi, dabar jie valdomi pinigų ir politikų, dažnai neturi savo nuomonės. Gaila, kad valdininkai tik kalba, kaip blogai, tačiau realių veiksmų nematyti, – mintimis dalijosi miesto svečias.
Per beveik 40 metų įveikęs apie 67 tūkstančius kilometrų, Bernd Jahnke sustoti nežada. Nors tenka naktis leisti ir bažnyčiose, ir benamiams skirtose įstaigose, ir net miegoti po atviru dangumi, padėjus galvą ant kuprinės, jam tokie iššūkiai atrodo nebaisūs – keliaudamas jis gauna tai, kas neįkainojama.