Morta PIPIRIENĖ
Jei kada teko eiti J. Tumo-Vaižganto gatve pro Aldonos ir Antano Gedminų namų kiemą, neabejojame – jūsų žvilgsnį atkreipė nepriekaištingai sutvarkyti gėlynai – spalvinga oazė, dvelkianti lelijų, rožių ir kitų gausių žiedynų kvapais. „Vieniems reikia į susibūrimus, trečiojo amžiaus universitetus, o man patinka kieme būti ir, kad pas mane ateitų bendraminčiai“, – žurnalistei sakė šio nuostabaus kampelio šeimininkė, kūrėja ir prižiūrėtoja, gydytoja-psichiatrė Aldona Gedminienė.
Apie savo kiemo grožybes ir alpinariumus į pensiją išėjusi medikė galėtų kalbėti be paliovos. Poros valandų interviu pralėkė nepastebimai. Ir kas čia žino, ar dėl moters vidinės būsenos darant tai, kas labiausiai patinka, ar dėl gyvenimo įdirbio psichiatrijoje, išėjau iš jos kiemo pakylėta ir teigiamos energijos pasikrovusi bent savaitei.
Ramybės ieško kieme
Kaip pasakojo A. Gedminienė, augalus moteris visuomet mėgo ir gėlės tauragiškės kieme visada žydėjo. Tik po darbo ne visada atsirasdavo laiko šiam grožiui puoselėti. Visgi nuo negandų atbėgdavo ramybės ieškoti būtent į savo pačios kiemą.
– Augalus kieme formuoti pradėjau gal prieš 15–20 metų. Domėjausi medžių augimu, kada koks augalas žydi, koks užauga. Tuomet atsiranda vizija, kur kas turi būti susodinta, kad derėtų tarpusavyje. Galiausiai atsirado toks įkvėpimas, kad jau po darbo ar tiesiog atsiradus kokiems nors rūpesčiams, aš čiupdavau žirkles ir eidavau į kiemą. Va, kaip matote, auginu, karpau, formuoju. Ne visus pasilieku. Kai kuriuos suformuotus atiduodu seseriai, vaikams, – rodydama savo suformuotus bonsus kalbėjo pašnekovė.
Labiausiai reikia kantrybės
Gedminų kiemo alpinariumus puošia reto grožio iškarpyti ir įmantriai suformuoti medeliai. Dažnas pagalvotų, kad tai brangus malonumas – tokie ne kiekvienam įkandami. Tačiau moteris tikino, kad įsigijo paprasčiausias kalnų pušeles ir tereikėjo tik įrankių bei išmonės. Tačiau bene reikalingiausia – kantrybė, nes medelį gražiai suformuoti užtrunka ne vienerius metus.
– Štai čia mano pirmasis formuotas medelis. Aš jį karpau jau 15 metų. Žinau visų savo augalų pavadinimus. O kaip kitaip? Skaitau internete, domiuosi prieš ką nors įsigydama. Juk turiu žinoti prieš sodindama, kaip tas augalas auga, kada žydi ir kokia vieta jam labiausiai tiks, – teigė sodininkė mėgėja, apie kiekvieną savo augalą galinti ką nors papasakoti.
Tiesa, moteris paminėjo, kad ne visi jos augalai – pirkti. Tarp draugų gausu bendraminčių, su kuriais užaugintais augalais keičiasi. Dažnai pati įsigyja vos vieną krūmelį, kurį vėliau padaugina ir jau po kelerių metų kieme akį džiugina pačios nuo mažo ūgliuko užauginti grožiai.
Bando naujus metodus
Pašnekovė tvirtino, kad mėgsta savo kieme tvarką. Štai gėlėms numetus savo žiedus, kai kurie palieka viską taip, kaip yra, tačiau tik ne šių namų šeimininkė. A. Gedminienė juokėsi, kad vos pamačiusi nukritusius žiedelius, tuoj čiumpa įrankius ir eina tvarkyti.
– Čia mano hobis, paskutinis gyvenimo etapas. Reikia džiaugtis kiekviena diena. Jūs neįsivaizduojate, koks vakare nuostabus kvapas būna. Ir gražiai susitvarkyti kiekvienas gali, reikia tik noro. Daug augalų pirkau turguje iš bobučių, kur tikrai nėra brangu. Žinoma, galima pasamdyti žmogų, tačiau jis galės žolę nupjauti, ravėti, o grožiu ir norimu rezultatu reikia rūpintis pačiam, – mintimis dalijosi medikė.
Sodininkė mėgėja taip pat atskleidė dar niekada nebandžiusi medelio susukti spiralės forma. Būtent tai ir ketina padaryti artimiausiu metu – tam puikiai tinkančios tujos jau pasėtos.
Atitrūkti nuo gėlynų nebegali
Net išvykusi aplankyti dukros į Ameriką, A. Gedminienė neatitolo nuo augalų ir žemės – padėjo dukros šeimai tvarkyti kiemą ir įrengti alpinariumą.
– Pas dukrą kieme puikus reljefas. Kartu darėme alpinariumus, sutempėm akmenis. Senelis lėkė nuo kalno su karučiu, prikrautu akmenų, o į kalną – su anūkais tame karutyje. Ten labai gera ir smagu, pamatėme daug grožio, tačiau gyventi nenorėčiau – amerikiečių šypsenos dirbtinės. Man čia geriausia, – džiaugsmingai pokalbį baigė moteris.
