Tauragės žinios logotipas
Janina Pukelienė: „Mokytojai  – mūsų laikų herojai, tik leiskime jiems dirbti“

Raimondos Alysienės nuotrauka 

Janina Pukelienė: „Mokytojai – mūsų laikų herojai, tik leiskime jiems dirbti“

Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys.

– Kaip tapote mokytoja? Kodėl pasirinkote šį sunkų ir labai atsakingą kelią?

– Nežinau, tiesiog atėjau į mokyklą ir pasilikau. Mokėjau anglų kalbą, o tada mokytojų trūko, tad tuometinis direktorius Vidas Misiūnas priėmė į M. Mažvydo mokyklą su sąlyga, kad mokysiuos anglų kalbos. Įstojau. Iš karto jaučiausi savo vietoje, toks intuityvus jausmas, kaip reikia daryti gerai ir teisingai. Kiek vėliau suvokiau, kad polinkis mokyti kitus atsiskleidė dar vaikystėje – žaisdavome mokyklą, o aš taisydavau gatvės vaikų sąsiuvinius. Gi ne veltui sakoma, kad reikia stebėti, ką vaikai žaidžia.

Pasirinkusi mokyklą niekada nesigailėjau. Tiesa, būdavo momentų, kai pagalvodavau: esi baigęs aukštąją, mokytojas, o tau tiek mažai moka...

– Apibūdinkite šiuolaikinį mokytoją. O gal turite susikūrusi mokytojo pavyzdinį paveikslą?

– Pirma mintis, ateinanti į galvą, – pavargęs. Bet išradingas, kūrybingas, ypač empatiškas ne tik vaikui, bet ir kolegai, administracijai. Tai jaučiu dabar Jovaruose, tas pats ir buvusioje darbovietėje – Žalgirių gimnazijoje. Mokytojai labai mandagūs, draugiški, supratingi, užjaučiantys ir tolerantiški. O to trūksta visuomenėje ir ypač tarp jaunimo, kuris įsivaizduoja esąs tolerantiškas, bet dažniau sau, ne kitiems. Mokytojai yra šių laikų herojai. O tobulas mokytojo paveikslas, manau, jau yra. Tik leiskime mokytojui dirbti ir netrukdykime.

Asmeninio albumo nuotrauka

Tenka nemažai pabūti užsienio šalių švietimo bendruomenėse, tai galiu pasakyti, kad mokytoją gali pastebėti iškart ir Lietuvoje, ir užsienyje. Gal prieš kokius 10–15 metų užsienio mokytojai buvo laisvesni, bet, ko gero, labiau dėl finansinio užtikrintumo. Ypač suomių pavyzdys žavi – jie dirba 6 metus, po to metus gauna akademinių atostogų. Mokytojui reikia poilsio.

– Mokytojai kalba apie nepakankamą atlyginimą. Dalis visuomenės sako, kad pedagogai uždirba neblogai. Ką jūs galvojate apie darbo krūvio ir užmokesčio balansą? Ar jis išlaikomas? Ir koks, pavyzdžiui, tik pradėjusio dirbti mokytojo darbo užmokestis?

– Apie pradedančiojo atlyginimą tiksliai nepasakysiu, nes labai seniai turėjom jaunų mokytojų. Jiems, tiesa, yra išlygų – daugiau valandų skiriama pasiruošimui pamokoms, mažiau kontaktinių valandų, sąlygos šiek tiek geresnės, bet tik šiek tiek. O užmokestis 600–700 eurų į rankas. Palyginimui, pernai dirbdama anglų kalbos mokytoja ir turėdama ekspertės kvalifikaciją, už etatą gaudavau 1080 eurų į rankas. Jei pavykdavo turėti virškrūvį, atlyginimas vis tiek 1200 eurų nesiekdavo. Tiesa, išaugina šiek tiek atlyginimus, tarkim, spec. poreikių vaikai klasėje, bet darbas emociškai sunkesnis – ir pasiruošti reikia, ir klasę suvaldyti, padėti nori ir tiems, ir tiems. Per tas 45 minutes dėmesio reikia skirti visiems. Daugelis mokytojų mielai atsisakytų tų procentų, kad galėtų ramiai dirbti.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria mokykla?

– Išlaviruoti su mokymo lėšų kiekiu ir pateisinti mokesčių mokėtojų lūkesčius bei suderinti juos su ministerijos (Švietimo, mokslo ir sporto – aut. past.) išsakoma pozicija. Ministerija paskirsto valandas, kiek jų turi būti, ir skiria finansavimą. Šiek tiek daugiau gausim, kai pateiksim krūvius, bet labai nedaug. Ir dėliojam, paskui matom, kad neužtenka ir neturėsim, pavyzdžiui, visuomeninių valandų, nes pasiruošimui pamokoms reikia skirti daugiau laiko. Tam pačiame „katile“ perdėliojama iš vienos vietos į kitą, o viskam neužtenka. Ir oriam mokytojo atlyginimui neužtenka.

Kitas iššūkis – programos atnaujintos, o vadovėlių neturime. Juos jau turime turėti, bet geriausiu atveju gausim tik lapkritį.

– Ir ką darys mokytojai?

– Jie dirba. Turi temas, senus vadovėlius. O gavę naujus vadovėlius dirbs su jais. Visi yra savo dalykų specialistai. Ir čia yra kūryba, nepasimetimas, nedejavimas. Jei mokytojai nesugeba pakeisti situacijos, keičia požiūrį.

– O kokie iššūkiai tenka mokiniui?

– Labai daug informacijos, daug dirgiklių. Anksčiau vaikai turėdavo draugą, kuris kviesdavo į kiemą. O dabar 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę jis gali praleisti internete žiūrėdamas filmukus arba žaisdamas. Ir dar guli arba sėdi. Jei sako, kad tris valandas praleido „TikTok’e“, kiek per tą laiką galėjo paskaityti, parašyti? Dėl to neramu. Ir tėvai turi atkreipti dėmesį, ką vaikai veikia. Iš šios problemos kyla noras tėvams organizuoti gerosios patirties pasidalijimus, kaip užimti vaikus, kokias veiklas pasiūlyti.

Kitas iššūkis – kai kurių vaikų mokymosi motyvacija nėra aukšta. Kodėl? Gal nemato prasmės? Aš labai norėjau aplankyti Ameriką, išmokau anglų kalbą, iš kurios valgau duoną, nors Amerikoje dar nebuvau. Dabar vaikų norai pildomi per greitai, jis dar nespėja pasakyti, o tėvai jau išpildo. Tėvai veikia greičiau nei gūglas. Ir jie patenka į spąstus, nes vaikai bando tėvų galimybes, norai auga, kol tėvai nebegali jų išpildyti.

– Atnaujintos bendrosios programos. Ar mokytojams pakako laiko pasiruošti? Kokie esminiai pokyčiai laukia?

– Nesibaigiančios švietimo reformos šiek tiek dusina. Atnaujinti programas jau seniai reikėjo – keičiasi kontekstas, keičiasi vaikai, jie ateina iš įvairios aplinkos. Su atnaujintomis programomis dirbti mokytojai pasiruošę – vyko mokymai, aptarimai mokyklose. Atnaujintos programos nėra baubas, kaip kartais šaukiama. Bėda, kad nėra vadovėlių. Mokytojas – kaip vežimas, pastatytas prieš arklį. Nežinau, kodėl taip skubama su terminais, nors nespėjama. Turėjo būti išleisti vadovėliai, tada metus leista pabandyti ir išsirinkti. O dabar viskas vyksta greituoju būdu.

– Tėvai – neatsiejama mokyklos bendruomenės dalis. Kada jie mokytojui padeda vaiką ugdyti, o kada labiau trukdo?

– Tėvai turėtų labiau pasitikėti mokykla, nes joje dirba profesionalai. Kai kuriems tėvams atrodo, kad jie gali diktuoti asmeninius reikalavimus. Bet yra įstatymai, su pagarba tėvams – vadovaujuosi jais. Tiesiog reikia kalbėtis, o tėvai labai rūpinasi vaikais. Nesutinku su neigiamu „super mamyčių“ vertinimu. Aš tai suprantu taip: „mama, kuriai rūpi“. Ir jei mamai rūpi, puiku. Protingos tos mamos, aišku, kai kur jos gal ir norėtų mokykloje vadovauti kaip savo darbe ar namie, bet pasikalbi ir išsiaiškini. Tėvai yra labai pažeidžiami per savo vaiką. Neramu, kai tėvai galvoja, kad eis ir „pastovės“ už savo vaiką. Kodėl tėvai galvoja, kad vaikus kažkas nori nuskriausti? Kai kurie tėvai pernelyg saugo vaikus, bet reikia nepamiršti, kad jiems reikės išeiti į gyvenimą. Kai išmoksime paleisti, vaikas įgis daugiau pasitikėjimo savimi. Kuo daugiau vaiku rūpiniesi, tuo jis labiau nepasitiki savimi. Ir nuolat dairysis atgal klausdamas, ar gerai daro. Ir kaip tada vaikui rasti stiprybės savyje? Tokie pamąstymai tėvams.

O padeda tėvai, kai reaguoja į pastabas, pagyrimus, kai motyvuoja ir palaiko. Trukdo, kai kalba su mokytoju emocionaliai. Ne paslaptis, kad vaikai besigindami ne visada pasako visą tiesą. Išsiaiškinta tiesa tėvams patinka ne visada.

– Šalyje mokytojų labai trūksta. Ir nors Tauragėje šiuo metu jų pakanka, apie tolimesnę ateitį ne vienas mokyklos vadovas kalba su nerimu. Kodėl, jūsų nuomone, jaunimas nesirenka mokytojo darbo? Kas galėtų juos paskatinti rinktis mokyklą?

– Pirmiausia, vaikai mato, kad mokytojams nelengva, kaip sudėtingai vyksta procesai, kad mokytojas turi būti jautrus, kantrus, empatiškas. Reikalaujama būti žmogumi-orkestru.

Atgraso nepamatuoti visuomenės lūkesčiai, kurie projektuojami į mokytoją. Ir, žinoma, atlyginimas. Jei nori uždirbti, visur reikia sunkiai dirbti, bet mokytojo atlygis – neadekvatus. Manau, kad mokytojas turėtų gauti 2 tūkst. eurų į rankas. Tada gal ir visuomenės požiūris į pedagogų keistųsi, bent jau būtų sakoma, kad jie gerai uždirba.

Bet jaunimui norisi pasakyti, kad mokykloje nėra taip baisu, kaip kartais kalbama.

Šiemet man kaip vadovei pasisekė – ieškojau ir radau dvi nuostabias mokytojas, bet dėl kitų metų bijau. Mokytojų trūks. Kausto baimė – gal ateis, o gal ir ne.

– Tuoj metai, kaip vadovaujate mokyklai. Kokia kryptimi einate, gal net sakyčiau, vedate, Jovarų mokyklą – kokią ją kuriate kartu su savo bendruomene?

– Pirmiausia stengiuosi sukonstruoti ugdymo procesą, kad bendruomenė mumis pasitikėtų. Tai sunkus ir ilgas kelias. Norisi, kad tėveliai suprastų, jog ateina pas profesionalus, o mokykloje tokie ir yra. Svarbu visuomenei įsisąmoninti, kad mokytojas yra profesionalas, turintis daug žinių.

Svarbu, kad vaikas norėtų atrasti, per pamoką bent kartą pasakytų „O, vau“, patirtų bent vieną nustebimo momentą. Ir dabar, tikiu, tai vyksta, tik kartais tiesiog nepastebime.

Tikimės savivaldybės pagalbos, nes jie yra steigėjai, ir kokią mokyklą jie mato, tokie ir būsime. Tikslas – moderni, renovuota mokykla, kad mokytojams reikėtų galvoti tik apie tai, kokias priemones pirkti, kaip atsinaujinti, kaip nustebinti mokinius.

Laukiame mokyklos kapitalinio remonto, o stadiono atnaujinimo tikimės sulaukti iš Tūkstantmečio mokyklų programos.

– Nuo mokyklos atitrūkti privalu. Kaip leidžiate atostogas? Ką mėgstate veikti?

– Per ilgąsias atostogas, kai jas turėdavau mokytojaudama, piešdavau, skaitydavau knygas, daug vaikščiodavau. Nemažai keliaujame. Svajonių šalis? Tiesiog užsimerki ir bedi į žemėlapį. Šalis priklauso nuo finansų.

– Ir jūsų linkėjimai švietimo bendruomenei.

– Vienas kolega pasakė labai gerą mintį – mokytoją sveikinti su Rugsėjo 1-ąją lygu kaip arklį sveikinti su arimo pradžia. Pasijuokėme, bet taip yra. Kolegoms linkiu išlikti ištvermingaisiais Lietuvos mokytojais, atlaikiusiais visas reformų bangas, kartų kaitas. Ir vis dar tikėti jaunimu.

Tėveliams linkiu nebijoti paleisti vaiką, pasitikėti mokytojais, o kilus klausimui – klausti.

Vaikams linkiu, kad jie išliktų smalsūs, kad jų neįtrauktų virtualaus gyvenimo monotonija, nes realus gyvenimas kur kas įdomesnis.

Raimondos Alysienės nuotrauka 

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono

Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį

Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b

Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys

2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų.   100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu

Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė

Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“

Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti

Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai

Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu.    Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas

Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis.   Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie

„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų

Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei

Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim

Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje

Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė.   Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr