Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
– Kaip susidomėjote rankiniu?
– Rankinį žaisti pradėjau antroje klasėje. Prisimenu, kaip žaidžiant kvadratą mokyklos stadione prie manęs priėjo trenerė Stefanija Andrejanova ir pasiūlė ateiti pabandyti. Nuėjau į pirmąją treniruotę neturėdama jokio supratimo, kokia tai sporto šaka. Bet buvau judri, smalsi, todėl knietėjo pabandyti. Nuo to laiko rankinis iš mano gyvenimo dar nebuvo niekur dingęs.
– Kodėl pasirinkote būtent šią sporto šaką? Kaip gimė meilė šiam žaidimui?
– Šią sporto šaką pasirinkau tik todėl, kad mane pastebėjo trenerė. Kada ir kaip gimė meilė šiam žaidimui, negaliu tiksliai pasakyti. Žinau tiek, kad man patiko sportuoti, patiko nuo pat pirmos treniruotės ir net neabejoju, kad tai buvo trenerės įtaka. Komandoje jaučiausi smagiai, saugi bei reikalinga. Mūsų komanda buvo padalinta į dvi grupes. Kadangi dėl didelio mokinių skaičiaus vienose mokyklose pamokos vyko rytais, kitose po pietų, du kartus per savaitę treniruodavomės atskirai, o šeštadieniais – jau visa komanda kartu. Į tuometinę sporto mokyklą atėjau 1983 metais ir šiandien tebesu čia kaip trenerė ir direktoriaus pavaduotoja. Simboliška, nes kaip tik šiais metais sukanka 40 metų, kai aš vienaip ar kitaip tebedalyvauju Sporto centro gyvenime.
– Kokia įsimintiniausia akimirka, susijusi su sportu, iškyla atmintyje?
– Mano sporto kelyje buvo be galo daug svarbių ir smagių akimirkų. Neišvengiau ir nusivylimų. Sunku išskirti vieną akimirką, nes prisimenu viską: treniruotes, komandos merginas ir mūsų patirtis bei nuotykius kartu stovyklose, varžybose, kelionėse.
Pamenu, kaip važiuodavome į turnyrus Kaliningrade traukiniu ir trenerei reikėdavo 3 valandą nakties mus tiesiog spėti mieste „sumesti“ į riedančio traukinio vagoną, nes Tauragės stotyje jis stabteldavo labai trumpam. Norėdama dalyvauti rankinio stovykloje, turėdavau atsisakyti vasaros išvykų prie jūros su šeima. Net nekildavo abejonių, kas svarbiau. Visada rinkausi rankinį ir komandą.
Kelerius metus su komanda patekome į finalinį keturių komandų etapą. Pagrindinės varžovės buvo iš Druskininkų, Klaipėdos, Varėnos. Šios keturios komandos ir dalindavomės prizininkų ir čempionių pakyla. Labai gaila, kad per anksti mūsų komandą išardė traumos. Bet paauglystėje buvau pakviesta į Tauragės moterų komandą, su kuria dalyvavome to meto Lietuvos rankinio I lygoje. Su moterų komanda irgi buvom prizininkės.
Tik baigusią mokyklą trenerė pakvietė mane prisijungti prie trenerių kolektyvo. Jau vaikystėje mano mama trenerę vadindavo antrąja mano mama. Esu labai dėkinga jai už daugelį dalykų, už gyvenimo pamokas.
– Kaip motyvuojate save sportuoti?
– Nors vis dar dalyvauju Atvirajame Lietuvos rankinio veteranų čempionate, vis dažniau pagalvoju, kad sportbačius būtų laikas pakabinti ant vinies. Gal todėl, kad savo miesto moterų veteranių rankinio komandos suburti nepavyksta ir jau daug metų žaidžiu už skirtingų miestų komandas. Kartais jau juokiuosi, kad greit nebus komandos, kurioje neteko bent sezoną sužaisti. Veteranų gretose susirenkam tikri rankinio entuziastai, kovos dar vyksta labai azartiškai, ir labai džiaugiuosi, kad iš Tauragės kilusių žaidėjų dar sutinku beveik visose tiek vyrų, tiek moterų komandose. Prieš dešimtmetį dar turėjome savo miesto moterų komandą čempionate ir buvome antros.
– Koks didžiausias asmeninis sporto pasiekimas? O koks didžiausias pasiekimas kaip trenerės?
– Vaikystėje su komanda savo amžiaus grupėse tapome Lietuvos čempionėmis, prizininkėmis. Esu Lietuvos moterų I lygos ir Lietuvos veteranų čempionatų prizininkė.
Didžiausias pasiekimas, kad užauginau sau įpėdinę ir naują trenerę Tauragės sporto centrui – tai Ineta (Olišauskaitė) Laugalienė. Dvidešimt metų treniravau merginų komandas. Pradėjus dirbti Inetai mergaites perdaviau jai ir pradėjau rinkti berniukų komandas. Nekart prizininkė buvo 1986–87 metais gimusių merginų komanda. Ilgiausiai ant prizininkių pakylos lipo 1992 metų merginų komanda. Ne viena žaidėja išvyko mokytis ir sportuoti į sporto centrus Šiauliuose ir Vilniuje. Kelios auklėtinės atstovavo Lietuvos jaunių, jaunimo ir moterų rinktinėms – Živilė Jurgutytė, Kornelija Galinaitytė ir Vita Urbonaitė (kartu treniravome su kolege Daiva Dumčiene). Živilė ir dabar tebežaidžia Vokietijos aukščiausioje rankinio moterų lygoje. Augustė Vilimaitė žaidžia Šiaulių moterų komandoje. Jos labai laukiu sugrįžtančios dirbti į Tauragę.
Su dideliu malonumu prisimenu savo buvusias auklėtines, visų kartų. Kiekvienos komandos istorija buvo savita ir ryšys su merginomis išlikęs.
– Ar turite ritualų ar įpročių, kuriuos esate įpratus atlikti prieš svarbias varžybas? Galbūt turite talismaną?
– Neturiu jokių įpročių ir talismanų, bet bent kelias naktis prieš svarbesnes varžybas mintyse strateguoju (šypsosi – aut. past.).
– Kas varžybų metu vyksta jūsų galvoje?
– Kai žaidžia mano auklėtiniai, visada noriu ir linkiu, kad viską padarytų maksimaliai gerai, kad pavyktų įgyvendinti tai, ko kasdien mokomės, kad nė vienas negautų traumų, nes mūsų žaidimas gana grubus ir „kietas“. O pati dar ir po tiek metų išeidama į aikštę jaudinuosi.
– Kokiu dar sportu domitės, o galbūt ir praktikuojate?
– Be rankinio, kelis metus lankiau Kangoo Jumps treniruotes, patinka slidinėti kalnuose, važinėti dviračiu ir vaikščioti. Su draugėmis įveikėme ne vieną Lietuvos piligrimų kelio etapą, dalyvaujame įvairiuose žygiuose.
– Kokias asmenines savybes išsiugdyti jums padėjo sportas?
– Sportas padeda kiekvienam išsiugdyti daug be galo svarbių charakterio savybių. Mano pasirinktas sportas yra komandinis. Tai turėjo didelės įtakos mano asmenybei. Disciplina, bendro rezultato siekimas, atsidavimas, kovingumas, pagalba, lyderiavimas, pareigingumas, draugiškumas, komunikabilumas – šias ir dar daug kitų teigiamų savybių manyje išugdė sportas. Rankinis man davė labai daug draugų ir bendraminčių, nes buvusių rankininkų nebūna. Nesutinku nė vieno buvusio rankinio žaidėjo, kuris būtų nelaimingas, pasyvus, lėtas. Visi aktyvūs, veiklūs.
– Jūsų sūnus irgi žaidžia rankinį. Kaip jis susidomėjo šiuo sportu ir kaip jam sekasi?
– Mano sūnus Lukas užaugo sporto salėje. Kasdien po darželio vakarodavo su manim treniruotėse ir laukdavo, kada jį pakvies žaisti rankinio. Pirmuosius žingsnius žengė kartu su mergaičių komandomis mano treniruotėse, vėliau perėjo pas mano buvusią trenerę. Jis buvo gabus visiems sportiniams žaidimams. Jį vaikystėje ,,skolindavosi‘‘ ir futbolo, ir krepšinio treneriai, bet rankinio neiškeitė. Su savo komanda nekart tapo Lietuvos prizininkais, atstovavo Tauragės vyrų komandai I lygoje. Po 11 klasės buvo pakviestas treniruotis ir mokytis Klaipėdoje, tuometinėje Lietuvos čempionų „Dragūno“ komandoje. Klaipėdiečių gretose žaidė, kol baigė mokyklą ir universitetą. Žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėje. O baigęs universitetą išvyko žaisti rankinio į Vokietiją, kur tebežaidžia ir dabar.
– Ar sunku pritraukti, sudominti vaikus sportuoti? Kaip pavyksta juos sudominti žaisti rankinį?
– Nors šiuo metu vaikams veiklų pasiūla labai didelė, bet jie noriai renkasi sportą ir rankinį. Tik gaila, kad šiuo metu Tauragėje labai trūksta rankinio trenerių ir negalime surinkti visų amžiaus grupių. Šiuo metu turiu labai smagią berniukų komandą, kurioje – ne vienas žaidėjas perspektyvus žaidėjas, neblogi ir bendri komandos pasiekimai. Jau nekart komanda Lietuvoje pelnė antrąją ir trečiąją vietą savo amžiaus grupėje, kol žaidė ,,mini‘‘ rankinį, buvo ir čempionė. Nors su didelių miestų komandomis kovoti nelengva, šitie vaikinai jau ne kartą įrodė, kad yra ne prastesni. Esu labai dėkinga tėveliams, kurie labai domisi vaikų veikla, aktyviai dalyvauja, palaiko ir motyvuoja vaikus.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Ar jis susijęs su sportu?
– Mano laisvalaikis, kaip ir visas mano gyvenimas, yra aktyvus, matyt, toks jau mano būdas. Dievinu keliones, naujas šalis, kalnus ir vaikščiojimą. Kasmet stengiuosi aplankyti ir „pačiupinėti“ nors vieną nelankytą šalį. O ramiam vakarui renkuosi filmus.
Ne kartą esu pagalvojusi, kuo aš dar gyvenime galėčiau būti ir ką būčiau veikusi, jei ne rankinis. Kokia aš būčiau užaugusi ir į kurią sritį nukeliavusi?
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie per pastarąją parą užfiksuotus įvykius: Neblaivūs vairuotojaiLiepos 14 d. apie 15.57 val. Pagėgių savivaldybėje, Kentrių kaime, sustabdytas automobilis „VW Passat“, kurį vairavo neblaivus (2,20 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gimęs 1982 m. Pradėtas ikit
Startuoja „Caritas klauso“ – emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms, – skelbia Lietuvos Caritas. Nemokamą ir konfidencialią pagalbą „Caritas klauso“ telefonu 0 800 700 08 darbo dienomis nuo 9 iki 19 valandos užtikrins per 70 specialiai apmokytų savanorių. „Caritas klauso“ skambučių centrai
Prieš du mėnesius įsikūręs „Beach Tennis Club Tauragė“ kviečia šio sporto entuziastus į du atkaklius turnyrus. „Šilo“ aikštyne vyks reitinginės Lietuvos paplūdimio teniso federacijos (LPTF) PT10 varžybos ir atranka į Europos čempionatą. „Jūros“ upės pakrantėje įsikūręs Tauragės
Šiemet Lauksargiams minint 360 metų jubiliejų, švente rūpinasi bendruomenės nariai, kurių dalies tėvai ir seneliai atsikėlė į dabartinę seniūniją pokariu. 1944 m. vasarą prasidėjusi Rytų Prūsijos gyventojų evakuacija spalio pradžioje vyko jau masiškai ir chaotiškai. Anksčiau išvykę spėjo pasitraukti į saugesnes vi
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai intensyviai tęsia kovą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Liepos 11 d. buvo gauta informacija, kad šilutiškis, gim. 1987 m., automobiliu ,,Opel Astra“ gabena kontrabandines cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nusta
Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinės piniginės paramos poskyryje darbą pradėjo specialistė Gabrielė Pakalniškytė. Ji bus atsakinga už gyventojų konsultavimą socialinės paramos skyrimo klausimais, prašymų priėmimą ir apdorojimą, sprendimų ir kitų su socialinės paramos skyrimu susijusių dokumentų p
Pirmieji mokslo metai – jaudinanti patirtis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Būsimi pirmokai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame jų laukia ne tik raidės ir skaičiai, bet ir nauji draugai, taisyklės, mokytoja ir didžiulė emocijų paletė. Tėvai dažnai rūpinasi, ar vaikas moka skaityti, ar turės tinkamą kuprinę, tačiau ne mažiau svarbus pas
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl