Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Pirmąją knygą išleidusi Daiva Genienė: „Eilėraštis tiesiog pasibeldžia“
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Kovo 5, 2023
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.
– Nuo kada jūsų gyvenime atsirado poezija? Ar prisimenate pirmąjį savo eilėraštį?
– Vaikystėje labai daug skaičiau – tiesiog gyvenau paraleliniame knygų pasaulyje. Labai mėgau lietuvių kalbą ir literatūrą, rašyti rašinius, tad pirmiau ėmiau rašyti prozą, tik vėliau – poeziją. Vienas iš mano ankstyvosios kūrybos eilėraščių net tapo daina.
– Kaip gimsta eilėraštis? Ar tam reikia kokių nors ypatingų aplinkybių, o galbūt ypatingos nuotaikos?
– Niekuomet nerašau „apie...“. Eilėraštis tiesiog pasibeldžia. Ištinka. Būna, kad ištinka ir nepasibeldęs. Kartais jis prasimuša kaip koks senovinės freskos pigmentas pro seniai uždažytą sieną. Kartais sprogsta kaip nepažįstamo medžio pumpuras – niekuomet neatspėsi, kokios formos lapelis ar žiedas išsiskleis, kokio skonio vaisius subrandins. Ar subrandins?
Daivos Genienės asmeninio archyvo nuotrauka
Rašydama nežinau, kuo baigsis eilėraštis. O nuo ko jis prasideda? Dažniausiai – nuo surezonavimo arba nuo emocinio aido. Nuo katarsio. Kartais tai gali būti žodis, frazė, vaizdas, akimirksnis, emocija, kvapas, nuotaikos atspalvis. Tarsi į vandenį įmestų akmenukų sukelti ratilai – nuraibuliuoja, susiliečia ir dingsta. Tuo metu neužrašai – nebeprišauksi, nebepakartosi antrąkart.
Gyvenimas – tai daugybė neužrašytų eilėraščių, neįvykusių scenarijų, nesutiktų žmonių. Eilėraštis suteikia teisę į tą akimirkos mikro gyvenimą, kelionę mikro visatoje, galimybę pabūti bet kuo, kuo realybėje galbūt ir neišdrįstume.
– Esate išties užimta. Kaip pavyksta rasti laiko kūrybai?
– Laiko kūrybai neieškau – kūryba pati mane susiranda ir priremia prie sienos. Patirti kūrybą man yra aistra, savotiškas laidumas, suskaudėjimams, būtinybė ir šventė viename. Viso to man reikia organiškai.
– Koks eiliavimo stilius jums artimiausias?
– Esu tarsi filtras į mane ir per mane ateinantiems žodžiams, vaizdiniams, frazėms, metaforoms. Vieni prateka pro mane kaip vanduo per audinį, o tai, kas lieka tame poetiniame filtre, ir lemia eilėdaros formą.
Rašydama pirmą žodį niekuomet nežinau, kaip jis vyniosis toliau. Žmogaus gyvenimui būdingi tam tikri ciklai – savo kūryboje pastebiu kažką panašaus. Tam tikrais periodais gali būti „tvarkingi“, rimuoti eilėraščiai, kartais – baltos eilės, aliuzija į haiku ar proza.
– Kaip kilo mintis sudėti eiles į knygą?
– Tikriausiai visi rašantys išgyvena periodą, kai rašo „tik sau“. Vėliau norisi ir su kažkuo pasidalinti. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be kultūros, be kuriančiųjų bendruomenės. Vienas iš tokių unikalių bendravimo stebuklų man buvo susitikimų ir kultūros klubas „Vakarutė“, veikęs beveik 30 metų. Šio klubo ugnimi degiau net 27 metus ir vis dar tebedegu.
Sunku besuskaičiuoti, kiek čia viešėjo įvairiausių svečių: rašytojų, poetų, aktorių, režisierių, bardų, atlikėjų, dailininkų, grafikų, skulptorių, fotografų, keramikų... Daugybė širdis palietusių pažinčių, susitikimų, knygų ir parodų pristatymų, koncertų, naktinių skaitymų, kūrybinių „namų darbų“... Esu dėkinga „Vakarutei“ už per tiek metų išlavintą poetinės ir meno kalbos girdėjimą bei suvokimą, už naujas patirtis ir sutiktus įdomius žmones.
Su „Vakarutės“ klubu esame kviečiami dalintis kūryba ir kituose Lietuvos regionuose, festivaliuose, bibliotekose, klubuose. Buvome labai įvairiapusiški: vieni rašė eiles, kiti pagal jas kūrė dainas. Mano tekstais sukurtos šešios dainos, dvi iš jų prieš dešimtmetį skambėjo „Lietuvos talentuose“ ir radijuje. Įdomus jausmas, kai tinkama melodija sustiprina, dar labiau įprasmina žodžius.
Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą.
Dalyvauju knygų pristatymuose, įvairiuose skaitymuose, „Poezijos pavasariuose“, kituose festivaliuose, kur ir pati dalinuosi savo kūryba. Mano eilės ir proza ne kartą publikuota žurnaluose, vietos spaudoje, keliuose almanachuose, tad kartu su noru kalbėtis, su pasitikėjimu atėjo laikas ir savo knygelei.
– Koks jausmas laikyti rankose savo knygą? Kas padėjo įgyvendinti šį sumanymą? Ar esate patenkinta jos viršeliu, kas jį sukūrė?
– Daugiausiai jaudulio buvo atrenkant kūrybą „įknyginimui“, sudėliojant į skyrius, apipavidalinant. Gėris, kad prie to daug prisidėjo mano bičiulės menininkės Ramunė Vakarė ir Sigita Flaksienė. Ramunei teko knygelės redaktorės, o Sigitai – viršelio dailininkės ir fotografės vaidmuo.
Buvo daug diskusijų ir ieškojimų, „susistovėjimo“ pauzių, net vizijų susapnavimų – jas beliko tik įgyvendinti. Sakyčiau, tai yra atskira kūrybos proceso dalis ir viskas čia lygiai taip pat svarbu: pavadinimai, spalvos, linijos.
Atidavus kūrybą leidyklai apėmė kažkoks atlaidų pojūtis – tarsi gavus išrišimą. Vartant pirmąjį maketą – vėl jaudulio pilnas darbas: ar viskas būtent taip, kaip norisi, ar kur nors neliko kokia įžūli teksto rinkimo ar maketavimo klaidelė.
Atidarius pirmąją, spaustuvės dažais kvepiančią savo knygų dėžę, apima nepatirtas jausmas: tarsi matyti ir liesti savo mintis, patirtis, įgavusias fizinę formą.
– Kiek knygoje eilėraščių, kokie jie? Ką norite jais pasakyti?
– Sakoma, kad blogiausia, ką gali padaryti poetas, yra aiškinti, ką jis norėjo pasakyti savo kūryba. Tai būtų tarsi bandymas trumpai papasakoti, kokie yra viso pasaulio žmonės – jie yra visokie. Vienuose eilėraščiuose mintis pratęsiama per asociacijas, tekstai užkoduoti metaforomis, užrakinti didesnėmis ar mažesnėmis spynelėmis, kitur – tarsi plačiai atverti langai ir durys.
Man kur kas svarbiau, ką išgirs ar įžvelgs mano knygos skaitytojas, kokius raktus pasirinks, kokias prasmes pagal savo patirtis atrakins. Ar suras naujas? Kokias vertes tam suteiks? Ar stabtelės apmąstymams? Ar atpažins save – dabartinį ar vakarykštį? Kaip jį tai palies?
Eilėraščių ilgis svyruoja nuo 3 eilučių iki 6 lapų, tad jų vertės vienetais neskaičiuoju.
– Knygų mugėje knyga pristatyta vasario 25 d. O kada Tauragėje?
– Mano knygos leidėjas, kritikas, literatūrologas dr. Vilius Gužauskis pakvietė vasario 25 d. dalyvauti 23-iojoje Vilniaus knygų mugėje, vykusioje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, „Homo liber“ leidyklos stende. Planuoju pristatymą ir Tauragėje.
Labai džiaugiuosi, kad jame planuoja dalyvauti aktorė Virginija Kochanskytė, režisierė Genovaitė Urmonaitė, knygelės viršelio dailininkė Sigita Flaksienė, redaktorė Ramunė Palekaitė, be abejonės, – ir „Vakarutės“ klubo siela Virginija Norkevičiūtė, poetė Renata Karvelis, mano draugai ir bičiuliai, kiti menininkai. Laukia keletas iššūkių – rasti tinkamą erdvę, suderinti visiems tinkamą datą ir vaidmenis. Kol kas apie tai palieku lengvą intrigą.
– Žinau, kad rašote ne tik eiles. Ar daug kūrinių dar guli stalčiuose?
– Kaip jau minėjau, kūryba mane ištinka – ir kartais tai įvyksta netikėčiausiose vietose: pokalbio, susirinkimo ar susitikimo metu, vairuojant, pietaujant, vidury miesto ar nubudus naktį. Nuo to priklauso, kaip ir kokiu būdu tai bus (ar nebus) užrašyta. Užrašų knygelė (taip taip – tikra, popierinė užrašų knygelė) ar popieriaus lapas yra idealiausia priemonė „nepamesti“ atėjusio eilėraščio. Pasitaiko, kad po ranka būna tik vienkartinė nosinė, servetėlė, parduotuvės čekis ar kokia reklaminė skrajutė, todėl kartais ir pati šypsausi, kišenėje drauge su eilėraščiu rasdama ir papildomų būties reliktų.
Dažnai tie eilėraščiai nebūna tvarkingai suguldyti stalčiuose kaip kokie darželinukai lovelėse pietų miego metu. Būna, kad pati perskaitau ant lapo skiautės rastą eilėraštį, užrašytą mano rašysena, ir net nustembu – rimtai čia aš parašiau? Kada?! Juos netikėtai randu savo rankinėse, kišenėse, automobilyje, paliktų skaitytose knygose ar atsitiktinai nuklydusių į ne tą bylą kompiuteryje. Juokauju, kad turbūt taip galėčiau surinkti ir antrąją knygelę, kuriai tiktų pavadinimas „Netyčiniai“.
– Ir tradiciškai – apie ateities planus. Galbūt juose ir romanas ar koks kitas prozos kūrinys?
– Niekada negali žinoti, kur nuves gyvenimo linijos. Regis, turiu visko tiek, kad noriu dalintis, tačiau būna, kad žmogus planuoja dešimtmečius į ateitį, o Dievas tuo tarpu juokiasi.
Niekada nesakau „niekada“ – taip gyventi įdomiau.
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 9 valandas
Policijos suvestinė: neblaivūs vairuotojai, sukčiavimai ir turto sugadinimo atvejis
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie per pastarąją parą užfiksuotus įvykius: Neblaivūs vairuotojaiLiepos 14 d. apie 15.57 val. Pagėgių savivaldybėje, Kentrių kaime, sustabdytas automobilis „VW Passat“, kurį vairavo neblaivus (2,20 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gimęs 1982 m. Pradėtas ikit
- Prieš 10 valandų
Startuoja emocinės pagalbos linija vyresniems žmonėms
Startuoja „Caritas klauso“ – emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms, – skelbia Lietuvos Caritas. Nemokamą ir konfidencialią pagalbą „Caritas klauso“ telefonu 0 800 700 08 darbo dienomis nuo 9 iki 19 valandos užtikrins per 70 specialiai apmokytų savanorių. „Caritas klauso“ skambučių centrai
- Prieš 11 valandų
Tauragėje vyks kovos dėl patekimo į Europos čempionatą
Prieš du mėnesius įsikūręs „Beach Tennis Club Tauragė“ kviečia šio sporto entuziastus į du atkaklius turnyrus. „Šilo“ aikštyne vyks reitinginės Lietuvos paplūdimio teniso federacijos (LPTF) PT10 varžybos ir atranka į Europos čempionatą. „Jūros“ upės pakrantėje įsikūręs Tauragės
- Prieš 14 valandų
Lauksargių naujakuriai ir kolektyvizacija
Šiemet Lauksargiams minint 360 metų jubiliejų, švente rūpinasi bendruomenės nariai, kurių dalies tėvai ir seneliai atsikėlė į dabartinę seniūniją pokariu. 1944 m. vasarą prasidėjusi Rytų Prūsijos gyventojų evakuacija spalio pradžioje vyko jau masiškai ir chaotiškai. Anksčiau išvykę spėjo pasitraukti į saugesnes vi
- Vakar
Šilutiškis įkliuvo su kontrabandinėmis cigaretėmis
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai intensyviai tęsia kovą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Liepos 11 d. buvo gauta informacija, kad šilutiškis, gim. 1987 m., automobiliu ,,Opel Astra“ gabena kontrabandines cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nusta
- Vakar
Nauja specialistė Socialinės paramos skyriuje – rūpinsis gyventojų konsultavimu ir socialinės paramos teikimu
Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinės piniginės paramos poskyryje darbą pradėjo specialistė Gabrielė Pakalniškytė. Ji bus atsakinga už gyventojų konsultavimą socialinės paramos skyrimo klausimais, prašymų priėmimą ir apdorojimą, sprendimų ir kitų su socialinės paramos skyrimu susijusių dokumentų p
- Vakar
Kelias į pirmą klasę: emocinis bagažas svarbesnis nei kuprinė
Pirmieji mokslo metai – jaudinanti patirtis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Būsimi pirmokai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame jų laukia ne tik raidės ir skaičiai, bet ir nauji draugai, taisyklės, mokytoja ir didžiulė emocijų paletė. Tėvai dažnai rūpinasi, ar vaikas moka skaityti, ar turės tinkamą kuprinę, tačiau ne mažiau svarbus pas
- Prieš 3 valandas
Bijotų dvaro festivalis kviečia į vasaros šventę su muzika, pramogomis ir dvaro dvasia
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
- Liepos 13, 2025
„Ar Amerika pirtyje?!“: kai miuziklas tampa kultūriniu veidrodžiu
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
- Liepos 11, 2025
„Via Lietuva“ informuoja: liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių – kelių naudotojus kviečia jomis pasirūpinti iš anksto
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
- Liepos 11, 2025
Kodas MKČ" – išskirtinis simfoninis koncertas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
- Liepos 11, 2025
Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl