Karina SĖRIKOVA
Savaitgalį praūžė labdaringas gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Tauragės filialo inicijuotas renginys „Lesė grįžta“. Jo metu sužavėjo jaunimas, laisvanoriškai prieš šventę tvarkęs paplūdimį, ruošęs vaišes muzikantams, pardavinėjęs bilietus į koncertą. Tarp veikliųjų – jau gerai pažįstama Milda. Bežiūrint į jos užsidegimą padėti, kilo mintis parašyti apie seną gerą draugę ir jos savanorišką veiklą – gal kas užsikrės?
Nėra, ką veikti – savanoriauk!
24-erių Milda Adakauskaitė Tauragėje jau apie metus. Ji čia grįžo po buhalterinės apskaitos ir finansų studijų Lietuvos žemės ūkio universitete Kaune.
– Pamenu, grįžau ir pradėjau galvoti, ką čia įdomaus nuveikus. Ėmiau domėtis savanorystės idėjomis ir netikėtai pamačiau Europos informacinio centro-Europe Direct skelbimą apie projektą „Europos savanorystės maratonas 2011“ ir nutariau jame dalyvauti. Greitai įsisukau į darbų karuselę, – prisipažino Milda.
Europos informacinio centro-Europe Direct darbuotojos pateikė Mildai įstaigų, kurioms reikalinga savanoriška pagalba, sąrašą ir mergina išsirinko, kam ir kokias būdais norėtų padėti. Pagalbos ranką mergina ištiesė Tauragės ligoninei, Tauragės dekanato Caritui ir VšĮ „Tauragės futbolas“.
Neliko nepastebėta
Tauragės ligoninėje Milda padėjo slaugos reikalaujantiesiems. Ne tik pagirdydavo ar pamaitindavo, tačiau dažnai išklausydavo ir norinčiuosius pasiguosti.
„Tauragės futbolui“ pagalbos prireikė ruošiantis Vytauto stadiono atidarymo renginiui. Čia Milda teikė informaciją apie Tauragės futbolo komandą „Tauras“, pardavinėjo bilietus, rengė apklausą.
Bene ilgiausiai Mildos savanorystė trunka Carite. Čia ji savanoriauja ketvirtadieniais ir penktadieniais 9–12 valandomis, mat kaip tik tomis dienomis nepasiturintieji ateina pasiimti paramos drabužiais, avalyne. Tomis pačiomis dienomis nebereikalingus drabužius ir avalynę, kitus daiktus galima ir aukoti. Savanoriai juos maloniai priima, atrenka, sudeda į vietas. O penkis kartus per metus Carito savanoriai dalija vienkartinę paramą maisto produktais. Milda mielai padeda ir šitame darbe.
Merginos savanoriški darbai neliko nepastebėti. Pernai Tauragės moksleivių kūrybos centro ir moksleivių draugijos „Asorti“ surengtame projekte „Pavyzdžio jėga“ mergina buvo apdovanota nominacija „Laisva valia“.
Beje, šią vasarą Milda bandė organizuoti „Burbuliatorių“, pamėgtą ne tik Lietuvoje, o ir plačiau pasaulyje, tačiau po dviejų renginių miestiečių noras burbuliuoti prislūgo.
Kaip Milda sutiko Milką
Šiuo metu Milda visas jėgas atiduoda savanorystei gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Tauragės filiale – važiuoja į filialo patalpas Rūgalių kaime, ten tvarko gyvūnų narvus, pamaitina, pavedžioja juos. Taip pat rūpinasi, kad gyvūnai ilgai neužsiliktų prieglaudoje, – platina skelbimus internetinėje erdvėje, bendradarbiauja ieškodama laikinų gyvūnų globėjų. Vieną šunelį ir pati buvo priglaudusi, kol šiam buvo ieškomas globėjas, bet tai truko vos dvi dienas – Milda ir jos šeima šunytį nutarė pasilikti. Taip jos namuose ir globoje atsirado Milka – gražuolė kalytė, skaičiuojanti jau beveik metus.
– Milką iškart įsimylėjau, beliko prikalbinti mamą, kad ją pasiliktume. Laimei, ilgai įkalbinėti nereikėjo, – prisimena mergina.
Nuvilia abejingumas
Šiuo metu Milda įsidarbino vienoje įmonėje, tačiau trumpam, – kol iš atostogų grįš šios įmonės darbuotoja. Mergina sako norinti dirbti pagal specialybę – buhaltere, tačiau dažnai koją pakiša įgimtas kuklumas.
– Bijau darbo pokalbių. Tikriausiai nesugebu per juos atsiskleisti visu savo žavesiu. Darbdaviai daug ką praranda, nes esu labai faina, – sako humoro nestokojanti mergina.
