Aktualijos

Panašu, kad dviejų įstaigų sujungimą lydėjusi įtampos bomba pritvinko emocijų, o jos degiklį prieš du mėnesius darbą pradėjusioje Meno mokykloje įžiebė visą pasaulį apėmusi pandemija. Praėjusią savaitę įstaigoje užfiksuotas užsikrėtimo COVID-19 atvejis, viena ugdymo įstaigos darbuotojų neištvėrė: surašė skundą, esą to ir buvo galima tikėtis. 

Kaltina vadovybę

Praėjusios savaitės antradienį redakciją pasiekė elektroninis laiškas, kuriame piktinamasi pastarųjų savaičių darbo tvarka Meno mokykloje. Nors laiško autorė to neakcentavo, iš skundo detalaus turinio galima numanyti, jog ji Meno mokykloje dirba. Moteris nuogąstavo, jog dalyvavę gyvame susirinkime kolektyvo nariai turėjo kontaktą su kolega, kuriam, jos teigimu, vėliau nustatytas Covid-19. Kad atvejis išties buvo nustatytas, informaciją praėjusią savaitę pateikė ir NVSC specialistai. Šią savaitę iš to paties elektroninio pašto redakcija gavo dar vieną, trumpesnį laišką: esą koronavirusas patvirtintas dar vienam pedagogui. 
Visuomenės informavimo įstatymas numato: žurnalistas turi teisę išsaugoti skundo autorės anonimiškumą, jei šis pageidaujamas. Atsižvelgdami į laiško autorės prašymą jos vardo, pavardės neskelbsime, jie redakcijai žinomi.
„Tauragės meno mokykloje nustatytas pirmasis covid atvejis darbuotojui – mokytojui. Tačiau papasakosiu, kokiu būdu mokytojai buvo verčiami turėti didelius kontaktus vienas su kitu. Pirmadienį mokytojai buvo informuoti, jog teks dirbti muzikos mokyklos patalpose, jog už pusės valandos vyks susirinkimas. Visi buvo sukviesti ir susitiko glaudžiame kontakte, susirinkimas vyko 45 minutes. Kai šiuo metu visur rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, čia ne itin svarbią informaciją (kurią buvo galima persiųsti elektroniniu paštu) būtinai reikėjo perduoti tiesiogiai“, – laiške rašo skundo autorė.
Antroje laiško dalyje ji piktinosi ugdymo įstaigos vadovės Jolantos Kazlauskienės elgesiu susirinkimo metu. Moteris teigė, jog mokytojai buvo žeminami.
„Susirinkimo metu ji žemino mokytojus vadindama juos kaupikais, aptarinėjo mokytojų asmeninius daiktus, padėtus spintose, liepė visą savaitę privalomai eiti į darbą tvarkytis, jau nekalbu apie tai, jog susirinkimo metu reiškė įvairias pastabas, kaip kas sėdi. Informavo, jog tokį patį susirinkimą masinį vykdys pilyje. Ne tik susirinkimo metu, bet per visą (trumpą) direktorės vadovavimo laiką darbuotojai yra žeminami, perdėtai tikrinami. Trečiadienį vėl visi mokytojai buvo sukviesti žiūrėti 30 min trunkantį video „Youtubėje“! Kur visi suprantame mokytojai tą galėjo padaryti namuose ar bent atskiruose kabinetuose. Dabar covid testas nustatytas glaudžiai su visais sėdėjusiam pedagogui“, – rašė kolektyvo narė.

Gailisi, kad neįrašinėjo

Šių eilučių autorei apie Meno mokyklą yra tekę rašyti vos šią atidarius. Tada naujai įteisintos įstaigos laikina vadovė Jolanta Kazlauskienė buvo užsiminusi: jai teks nelengvas darbas – suvienyti iki šiol skirtingų įstaigų, Moksleivių kūrybos centro bei Tauragės muzikos mokyklos, kolektyvus. Mokytojų kolektyve tvyrojo įtampa dėl darbo krūvių pokyčių, nerimo kėlė nežinia dėl pandemijos – buvo neaišku, ar vaikai lankys būrelius, kaip juos teks organizuoti nuotoliniu būdu. Užsiminta ir apie darbuotojų neigiamą nusistatymą, tad praėjusią savaitę redakciją pasiekęs laiškas liudija – įtampa pasiekė piką.
Skundą perdavėme Meno mokyklos vadovei J. Kazlauskienei, paprašėme pakomentuoti jo autorės teiginius. Pašnekovė savo atsakymų prašė netrumpinti, tad ir pateikiame juos tokius, kokius gavome. 

„Tauragės žinios“: Gal galėtumėte pakomentuoti, kokiu tikslu praėjusį pirmadienį rengtas susirinkimas, kiek tiesos yra tame, ką besiskundžiančioji dėsto?
 
Jolanta Kazlauskienė: Tiesos tame yra labai nedaug. Į susirinkimą sukviesti ne visi Tauragės meno mokyklos darbuotojai, o tik muzikos mokytojai, kasdien dirbantys ir susitinkantys tame pačiame pastate, buvusioje muzikos mokykloje. Susirinkimas vyko erdviame, išvalytame ir išdezinfekuotame foje, atvėrus langą. Mokytojams priminta ir paprašyta viso susirinkimo metu būti su kaukėmis. Šio susitarimo buvo laikomasi. Dėl sėdėjimo atstumų irgi buvo priminta, kad susidėliotų, atsistumtų kėdes saugiais atstumais, atsižvelgdami, kas su kuo susitinka ir kaip bendrauja pertraukų metu ar kitose mikroaplinkose. Buvo net pasiūlyta ir visai nesisėsti, priminus patirtį, kad atsistojus kolektyvų ,,penkiaminutės“ dažniausiai nepavirsta į ,,penkiolikminutes“.
Beje, apie glaustumą... Man pačiai labai norėtųsi tiesiogiai pasikalbėti ir išgirsti besiskundžiančios mokytojos asmeninę nuomonę, kas yra tas glaudus kontaktas, nes požiūrių esama labai skirtingų. Vieni kolegos sėdėjimą ir šnekučiavimąsi mažame kabinete prie vieno staliuko, be kaukių ir geriant kavą visai nelaiko glaudžiu kontaktu ir net supyksta, jeigu tai sustabdoma, ribojama, o kažkam jau vien atėjimas į darbą arba dalyvavimas susirinkime su kauke, saugiai pasirenkamu atstumu atrodo kaip glaudus, pavojingas ir negalintis vykti. 
Kalbant apie rekomendaciją dirbti nuotoliniu būdu, tai esmė ir yra ta, kad būtent dėl šios rekomendacijos įgyvendinimo būtinumo bei tinkamo pasiruošimo nuotoliniam darbui su mokiniais ir buvo daromas šis muzikos mokytojų susirinkimas. Dar iki susirinkimo pradžios ir per susirinkimą kartu su abiem pavaduotojais ugdymui atsakinėjome į visą eilę mokytojų klausimų, pretenzijų ar net pasipiktinimų, kodėl nuo spalio 26 d. (pirmadienio) TMM administracija nebeleidžia dirbti su mokiniais, draudžia tiesiogiai kontaktuojant ruoštis konkursams, festivaliams, koncertams. Atkakliai įtikinėjom, pasakydami griežtą ,,ne“, nes tokie priimti atsakingų institucijų sprendimai. Net ir raštiški arba žodiniai mūsų nurodymai, deja, nebuvo veiksmingi – teko iš mokyklos tiesiog išprašyti mokinių, kuriuos keletas mokytojų, nepaklusdami visoje Lietuvoje paskelbtai tvarkai, į mokyklą tiesioginiam kontaktui vis dėlto pasikvietė. Tai kaip čia išeina? Tiesioginių kontaktų su skirtingų mokyklų mokiniais nebijoma, norima, laukiama, pageidaujama, siekiama, reikalaujama, bet dalies kolektyvo narių susirinkimas tampa pačiu baisiausiu pavojumi ir pretekstu skųstis spaudai? 
Šio susirinkimo informacija svarbi ar nesvarbi, palieku spręsti Jums ir skaitytojams, tik kai ką priminsiu. Kaip žinote, Tauragės meno mokykla – vos prieš 2 mėnesius įkurta įstaiga, kuriai reikia pasitvirtinti daugybę naujų tvarkų ir taisyklių. TMM administracija kartu su įvairiomis sukurtomis darbo grupėmis šį darbą įtemptai dirba du pirmuosius įstaigos veiklos mėnesius. Dažniausiai informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu, nors iš gavėjų jokio atgarsio praktiškai nesulaukdavome, atsakydavo vos vienas kitas. Ir šį kartą elektroniniai laiškai su informacija buvo visiems išsiųsti iš anksto. Būtent ta aplinkybė ir leido gerokai sutrumpinti susirinkimo laiką. Artėjant nuotoliniam ugdymui, šį kartą buvo išsiųsti ypač aktualūs ir labai reikšmingi tvarkų aprašai, susiję su mokytojų ir mokinių asmens duomenų apsauga. Deja, su šiais aprašais vien susipažinti neužtenka. Kiekvienas mokytojas asmeniškai turi užpildyti 2 sutikimus. Tai atliekant teko aiškinti, konsultuoti, komentuoti, atsakyti į mokytojų klausimus. Šis reikšmingas darbas ir buvo atliktas pirmadienio susirinkimo metu. Būtent dėl to ir dirbta tiesiogiai, beje, tuomet, kai joks karantinas nebuvo paskelbtas, jokių faktų apie susirgimus ar kontaktus su sergančiais mūsų įstaigoje dar nebuvo užfiksuota. Na, o jei kažkam svarstyta informacija atrodo nesvarbi, tai nuoširdžiai siūlau dar kartą pasidomėti asmens duomenų apsaugos reikšme bei švietimo įstaigų vadovų ir mokytojų pečius užgulančia atsakomybe, ypač, kai kalbame apie būsimą nuotolinį darbą su mokiniais. 

 
T.Ž.: Ar išties pedagogus vadinote kaupikais?
 
J.K.: Skaitau šiuos ,,kaltinimus“ ir nuoširdžiai gailiuosi, kad iki šiol dar nenaudojame teisėtos ir įstaigoms labai rekomenduojamos modernesnės protokolavimo formos – vaizdo arba garso įrašo. Jei turėtume būtent tokį protokolą, manau, kad man nereikėtų atsakinėti į šį klausimą ir kažkodėl spaudoje. Beje, kaip manote, kodėl skundžiamasi būtent spaudai, o ne mano tiesioginiams darbdaviams arba įstaigoje aktyviai ir atsakingai veikiančiai Darbo tarybai? Gal dėl to, kad greičiausiai išgirstų atsakymą, jog į darbą, už kurį mokamas atlyginimas, tiesiog reikia ateiti. Mokytojai į darbą privalo eiti net ir mokinių atostogų metu. Manau, kad ne tik ateiti, bet dar ir dirbti suplanuotus darbus.
Ar vadinau mokytojus kaupikais? Ne. Aš tiesiog pasakiau, kad visi mes (būtent šį konkretų įvardį MES ir pavartojau!) esame daugiau ar mažiau kaupikai, nes turime polinkį taupyti, neišmesti, laikyti ir kaupti daiktus, kurių, manome, kada nors prireiks, bet nuo kurių retsykiais vis dėlto reikia ir apsivalyti. Buvo pasakyta, kad mokinių atostogos – pats palankiausias laikas ne tik metodiškai pasiruošti nuotoliniam ugdymui (tai buvo nurodyta ir elektroniniame laiške), bet ir papildomai dezinfekuoti naudotas ugdymo priemones, kai kuriuos muzikos instrumentus, kurių nedrįsta liesti kabinetuose dirbančios valytojos. Pasakiau, kad tai tinkamiausias laikas (atėjus tik dviem valandoms į savo darbo vietą!) apsitvarkyti edukacines erdves, kuriose prisikaupę nebenaudojamų ugdymo priemonių arba su ugdymu nesusijusių daiktų. Beje, TMM inventoriaus perdavimo ir priėmimo metu patys muzikos mokytojai man ir pavaduotojai ūkio reikalams rodė visą eilę senų instrumentų, neveikiančių grotuvų, kolonėlių arba lempų, koncertinių rūbų ir kitko, ko jau nebenaudoja ir patys nebenorėtų laikyti savo mažuose kabinetuose. Būtent toks edukacinių erdvių tvarkymo etapas vyko, vyksta ir, manau, turi vykti, nes tai elementaru ir būtina.
Asmeniniai daiktai nebuvo aptarinėjami, bet tiesiog pasakyta, kad kai kurių asmeninių daiktų kabinetų spintose ir stalčiuose neturėtų būti – tą mums visada akcentuoja ir kontrolę įstaigoje atliekantys asmenys. Manau, kad ši nuostata atitinka visų įstaigų taisykles, o mūsų mokyklai, po reorganizacijos atliekant įstaigos turto inventorizaciją, tikslinant ir pertvarkant turto apskaitą tai ypač reikšminga. Beje, ar žodis kaupikas yra tikrai skiriamas prie įžeidžiančių? Jei taip, vadinasi, kalbėdama aš ir save įžeidžiau...
Dėl sėdėjimo susirinkime jokių pastabų nereiškiau. Buvo tik vienas humoro forma pateiktas prašymas, kad keletas jaunų mokytojų (vyrų) patys kitu kampu pasuktų kėdes vien tam, kad nesėdėtų atsukę nugaras pavaduotojai, atsakinėjančiai į pateiktus klausimus. Šypsodamasi pasakiau, kad nesame susipykę, tad neatsukim vieni kitiems nugarų. Tai baisi pastaba? Įžeidimas? Bet, pasak skundo autorės, išeitų, kad net sėdėjimo tvarkos darbdaviai jau nebeturi teisės koreguoti.

 
T.Ž.: Ar tiesa, jog trečiadienį mokytojai taip pat rinkosi žiūrėti vaizdo įrašo „YouTube“?
J.K.: Taip, bet tai ne šiaip paprastas įrašo žiūrėjimas, o nuotolinių mokymų dalis, nes mokytojai rinkosi į seniai, dar Tauragės muzikos mokyklos egzistavimo laikais, suplanuotą, direktoriaus pavaduotojo muzikiniam ugdymui inicijuotą ir organizuotą seminarą ,,Jaunųjų atlikėjų muzikos pagrindų ugdymas“, turėjusį vykti dar pavasarį, bet neįvykusį dėl karantino. Jame buvo užsiregistravę dauguma muzikos mokytojų. Seminaro metu turėjo vykti tiesioginė Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos dėstytojų  paskaita, kelios atviros pamokos su TMM mokiniais bei Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos solistų koncertas, tačiau seminaro formatas buvo pakoreguotas. Nors trečiadienį Tauragė tebebuvo žaliojoje zonoje ir jokie renginiai dar nebuvo draudžiami, buvo nutarta nerizikuoti, nes juk seminaro lektorės ir koncerto dalyviai iš Klaipėdos, t.y., raudonosios zonos. Grupei mokytojų per pusvalandį peržiūrėjus lektorės pateiktą vaizdo įrašą (visiems kartu todėl, kad paskaitos nuoroda lektorės prašymu dėl autorinių dalykų nėra visuotinai skelbiama, platinama ir visiems prieinama!), po peržiūros vyko mokytojų individualios nuotolinės konsultacijos. Dėl saugaus elgesio patalpose (kaukių dėvėjimo, dezinfekavimosi) visi mokytojai yra seniai ir daugybę kartų informuoti bei instruktuoti, tam skirtų priemonių mokykloje yra pakankamai kiekviename kabinete.

{{ photobanks:modules limit="1" }

Ragina vengti į asmenį nukreiptų vertinimų

Ar redakcijai adresuotame laiške perteiktos Meno mokyklos darbuotojos baimės turi pagrindo, paprašėme pakomentuoti Tauragės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų Operacijų centro vadovo Tomo Raulinavičiaus. Nuo kovo situaciją dėl COVID-19 stebintis valdininkas teigė manantis, jog kontaktinių susitikimų būtų buvę geriau vengti. (Nagrinėjant šią situaciją, šalyje dar nebuvo paskelbtas karantinas, tad susirinkimai nebuvo uždrausti, – red.) 
„Manau, nuogąstavimas pagrįstas. Sveikata šiandien – visų mūsų prioritetas. Tam skiriamas didelis dėmesys, užtikrinami apsaugos priemonių resursai. Tiesą sakant, sunku suprasti, kodėl didesni susirinkimai vykdomi gyvai, o ne nuotoliniu būdu. Tauragės rajono savivaldybės administracija jau 4 savaites vedėjų ir kitus susirinkimus organizuoja įvairių: „Skype“, „Microsoft Teams“ platformų pagalba. Tauragės rajono ESOC posėdžiai nuo prėjusių metų kovo beveik kiekvieną savaitę vyksta nuotoliniu būdu. O jame per 40 narių ir, manau, puikiai gebame komunikuoti ir atlikti užduotis technologijų pagalba. Taip dirbti skatiname ir visų įstaigų darbuotojus“, – komentavo Tauragės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų Operacijų centro vadovas.
Su skundo turiniu supažindinome ir Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centro psichologę Vaidą Mačiulienę. Ar psichologė įžvelgia grėsmę, jog pedagogai galimai buvo žeminami?

„Pedagogės pasakojime tikrai įžvelgiu psichologinio smurto apraiškas. Jau vien į asmenį orientuoti apibūdinimai, tokie kaip „kaupikas“, yra neetiški. Jei iš tiesų mokytojai spintose laiko daiktus, kurių pagal reikalavimus negali būti, kodėl gi tiesiog nepasakius „spintose gali būti tik tokie ir tokie daiktai, o kitus prašome išsinešti“. Apskritai, bet kokiuose žmonių santykiuose nepasitenkinimą, pastabas reikėtų išreikšti su pagarba, t. y. išsakant, kas nepatinka ir ko tikimasi, be į asmenį nukreiptų vertinimų. Jau seniai mokslo įrodyta, kad emociškai saugioje aplinkoje, kur vyrauja pagarbūs santykiai, darbuotojų darbo efektyvumas yra didesnis nei ten, kur žmogus jaučiasi nevertinamas ir žeminamas. Apmaudu, kad mūsų mokyklose vis dar gajus toks žemas emocinis raštingumas“, – teigė ji. 
Psichologės tvirtinimu, pandemija turi didelę reikšmę pedagogų kolektyvų emocinei sveikatai – neapibrėžtumas kelia įtampą.
„Šių dienų pandemija daro neigiamą įtaką ne tik ugdymo įstaigų darbuotojų, bet visų žmonių emocijoms bei darbo produktyvumui. Žmonės yra įsitempę, pasimetę, gyvena nežinioje. Pati dirbu tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, todėl galiu drąsiai teigti, kad šiuo metu yra ne tik covid pandemija, bet ir iš to sekančių (ar nebūtinai dėl to) psichologinių sunkumų pandemija, konsultacijų turiu tiek, kiek niekada nesu turėjusi. Taigi vietoj dar didesnės įtampos kėlimo turėtume susitelkti ir pagarbiai elgtis vieni su kitais, ko ir linkiu visiems“, – savo komentarą baigė psichologė. 

„Esame skirtingose barikadų pusėse“

Apie atmosferą darbe pasiteiravome Meno mokyklos tarybos pirmininkės, fortepijono mokytojos  Aušros Petraitienės. Pedagogės teigimu, kolektyvas šiuo metu išties išgyvena sudėtingą periodą, jos žodžiais tariant, „šlifuojasi vienas su kitu“, o po restruktūrizacijos sujungti kolektyvai vis dar yra „skirtingose barikadų pusėse“.

– O jūs pasakykite, kuriame darbe tų barikadų nėra? Mes, kolektyvas, apie šį skundą žinome ir esame pasipiktinę tuo, kad besiskundžiantysis skundą rašo anonimiškai. Jei negali pasakyti viešai savo nuomonės, tai sėdėk, tylėk ir sutik su visomis sąlygomis. Išgyvename du sunkius dalykus: esame naujas kolektyvas. Ne susibūręs, o suburtas. Jolanta Kazlauskienė – atėjusi nauja direktorė. Natūralu, kad kiekvienas naujas žmogus ateina su naujais savo reikalavimais, nauju, kitokiu požiūriu, savo taisyklėmis. Kažkam jie nebuvo priimtini. Tas, kas parašė skundą, matyt, buvo nepakantus. Mums reikia vieniems iš kitų mokytis: jai pažinti mus, o mums pažinti ją. Kiekviename kolektyve yra ką šlifuotis ir, manau, atviras pakalbis viską būtų išsprendęs, – sakė Meno mokyklos tarybos pirmininkė.