Pandemijos metu, kai fizinės parduotuvės buvo uždarytos, labai suaktyvėjo prekyba internetu. Žmonės negalėjo su įvairių paslaugų ir prekių tiekėjais bendrauti tiesiogiai, o kai negali prekės pačiupinėti gyvai, dažniau gali nusipirkti „katę maiše“. Deja, tai lėmė ir skundų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) gausėjimą.
Per metus – kone 10 000 skundų
„Tauragės žinių“ pakalbinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė papasakojo, kad VVTAT kasmet stebi vartotojų kreipimųsi skaičiaus didėjimą.
– 2020 m. VVTAT sulaukė 9928 vartotojų skundų (2019 m. – 7474, 2018 m. – 7022). Iš jų ne teismo tvarka išnagrinėta 5919 vartojimo ginčų (2019 m. – 4726, 2018 m. – 4559), – teigė ji.
Ir tai suprantama – pandemijos laikotarpiu ribojant fizinį vartotojų ir verslininkų kontaktą bei prekybą įprastose prekybos vietose, didžioji dalis pardavėjų kėlėsi į elektroninę erdvę, todėl buvo stebima aktyvėjanti prekyba internetu, ypač socialiniuose tinkluose (feisbuke, instagrame) bei įvairiose platformose, skelbimų portaluose. 2020 m. 32 proc. VVTAT prašymus teikusių vartotojų (daugiau nei 3000) nurodė, kad prekes ar paslaugas pirko elektroninėje prekyboje (2019 m. elektroninėje prekyboje – 29 proc.).
Daugiausia skundų – dėl nepristatytų prekių
Pasak jos, COVID-19 situacija lėmė, kad nuotoliniu būdu ginčai dažniausiai kilo dėl įsigytų prekių nepristatymo: pažeidžiant sutarties sudarymo metu nurodytą terminą; prekės nepristatomos iš viso ir pardavėjas vienašališkai, neinformavęs vartotojo, atšaukia užsakymą, arba nuotoliniu būdu įsigytų prekių grąžinimo per 14 dienų apribojimų – negrąžinami pinigai už pardavėjui grąžintas prekes, nepateikiamas atsakymas į paklausimą, netinkamai skaičiuojamas sutarties atsisakymo terminas – ne nuo prekės pristatymo, o nuo užsakymo pateikimo; negrąžinami laiku pinigai už pardavėjui grąžintas prekes, teisės aktuose nenumatytų mokesčių, išlaidų priskyrimo vartotojams – nenorima atlyginti vartotojams prekių pristatymo išlaidų, motyvuojant tuo, kad už suteiktą paslaugą buvo atsiskaityta su jos teikėjais; taikomi adminsitravimo ir pinigų grąžinimo mokesčiai, – aiškino D. Malinauskienė.
VVTAT atstovė teigė, kad dažniausiai vartotojai įsigyja būtiniausias ne maisto prekes, taip pat ir maisto produktus nuotoliniu būdu – populiariausios prekių kategorijos išlieka drabužiai, avalynė, buitinė technika, ryšio prietaisai (išmanieji telefonai, kompiuteriai), žaislai, didėja skundų ir dėl grožio prietaisų įsigijimo, automobilių detalių, baldų.
Teisė atsisakyti nuotolinės sutarties nėra absoliuti
– Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė, nenurodant priežasties ir nepatiriant kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228(11) straipsnyje, išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties. Pastebėtina, kad ši teisė nėra absoliuti, todėl prieš įsigyjant prekę nuotoliniu būdu patartina atkreipti dėmesį į to paties straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kurioms teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma (prekės, kurios pagamintos pagal specialiuosius, individualius vartotojo reikalavimus (pvz., vizitinės kortelės); netinkamos grąžinti dėl higienos priežasčių (pvz., išpakuotas kremas, kurio apsauginė plėvelė pažeista) ir kt. Grąžinama prekė turi būti nesugadinta, nenaudota, t. y. būti nepažeistos prekinės išvaizdos. Vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas, – teigė D. Malinauskienė.
Daugėjo skundų ir dėl laisvalaikio paslaugų
Per 2020 m. ir šiuos metus VVTAT gavo apie 150 Tauragės apskrities vartotojų skundų. Skundų problematika panaši, kaip ir visų VVTAT gautų skundų. 2020 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausia asmenys (apie 50 proc.) į VVTAT kreipėsi dėl vartojimo prekių (2019 m. – 60 proc.), tačiau reikšmingi pokyčiai stebimi laisvalaikio paslaugų sektoriuje. 2019 m. asmenų kreipimaisi laisvalaikio paslaugų srityje sudarė 5 proc. visų kreipimųsi, kai 2020 m. ši dalis pakilo iki 15 proc. Tokia situacija susiklostė šalyje paskelbus ekstremalią padėtį dėl COVID-19 viruso grėsmės ir su tuo susijusių apribojimų, dėl kurių buvo atšaukiamos kelionės, skrydžiai, stabdomi renginiai bei kitos laisvalaikio paslaugos, pavyzdžiui, sporto klubų paslaugos, apgyvendinimas ir kt.
Keletas patarimų perkant internete
VVTAT atstovė pateikė ir keletą patarimų. Pasak jos, dažniausias nepatikimiems pardavėjams būdingas bruožas – kontaktinės informacijos trūkumas. Įprastai internetiniai sukčiai susisiekimui pateikia formą tiesiogiai svetainėje arba komunikuoja per socialinius tinklus, tačiau VVTAT primena, kad kiekvienas prekybą vykdantis verslininkas privalo nurodyti savo pavadinimą, teisinę formą, adresą, telefono numerį, el. pašto adresą.
Be to, patraukliam įspūdžiui sudaryti nesąžiningi pardavėjai pasitelkia netikrus komentarus ar net žinomų žmonių, tariamų gydytojų atsiliepimus. Atkreipkite dėmesį į tokių komentarų tekstą, ar nėra juntamas automatinis vertimas, galbūt sakiniuose nemažai gramatinių klaidų. Įsižiūrėkite ir į komentuojančių asmenų vardus bei nuotraukas – jei šalia lietuviškų komentarų matote vardus „Ms Ferrari“ ar „Mr Lopez“, o nuotraukos labiau primena veidus iš reklamos bei interneto paieškų, verta pardavėju suabejoti. Rekomenduojame atsiliepimus tikrinti specialiose atsiliepimų ir skundų svetainėse, forumuose. Be to, kai kurios fiktyvios internetinės parduotuvės prisidengia žinomais prekių ženklais, savo pavadinime ir svetainės adreso nuorodoje naudodamos vos vienu ar keliais simboliais nuo originalaus besiskiriantį pavadinimą.
Pasak D. Malinauskienės, kaina – vienas svarbiausių kriterijų renkantis pirkinį, todėl sukčių svetainėse prekės siūlomos itin patraukliomis (dažnai rinkoje nebūdingomis) kainomis, mėgstami vartoti tokie teiginiai, kaip „Nelauk, kol bus per vėlu“, „Dar turime!“, „Paskubėkite“ ir pan. (tokie veiksmai gali turėti agresyvios komercinės veiklos požymių). Ne mažiau skatina paskubėti svetainėje tiksintis laikrodis, skelbiantis apie artėjančią akcijos pabaigą, tačiau terminui pasibaigus ar naujai apsilankius svetainėje – akcija toliau tęsiama. Prieš perkant mažai žinomoje internetinėje parduotuvėje, rekomenduojame patikrinti panašių prekių kainą kitose parduotuvėse.
– Neretai internetiniai sukčiai nukreipia savo žabangas į vyresnę auditoriją, siūlydami įsigyti įvairių stebuklingą ir greitą rezultatą žadančių produktų (tobulą regą garantuojantys akiniai, lašai klausai gerinti, vaistai nuo diabeto ir kt.). Visi gydomąjį poveikį turintys preparatai privalo būti registruoti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistinių preparatų registre, tai galite patikrinti šioje svetainėje: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications. Nepirkite vaistų neaiškiose internetinėse svetainėse, – perspėjo D. Malinauskienė.
