Šalpos senatvės ir šalpos negalios pensijos mokamos ir dirbantiesiems
Šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Taip pat atnaujintas ir šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims.
Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo. Jeigu šalpos pensija iš viso nebuvo paskirta, reikės kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl šios pensijos skyrimo. Pensijos už rugsėjį bus išmokėtos spalio mėnesį.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, žmonėms, norintiems ir galintiems dirbti, nebereikės rinktis tarp darbo ir šalpos pensijos.
„Siekiame, kad žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti, jei tik leidžia sveikata ir galimybės, nestinga noro, neprarandant teisės į jiems priklausančią šalpos pensiją“, – teigia V. Šilinskas.
Remiantis Sodros 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna 63 tūkst. asmenų, iš kurių – daugiau nei 45 tūkst. asmenų mokama šalpos negalios pensija, vidutinė išmoka siekia 301 eurą.
Tuo metu, šalpos senatvės pensiją, kaip rodo duomenys, gauna daugiau nei 11 tūkst. asmenų (vidutinė išmoka – 195 eurai).
Šalpos pensijos mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti socialinio draudimo ar valstybinių pensijų arba gaunantiems mažesnio dydžio pensijas nei nustatytoji šalpos pensija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kita dalis svarbių pakeitimų, paliesiančių asmenis su negalia, įsigalios nuo Naujųjų – visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai bus suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus, šalpos pensijos negalią turintiems asmenims bus skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta. Šiuo metu žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis jau sulaukus 24 metų amžiaus, apskritai teisės gauti šalpos pensijos neturi.
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Socialiniai tinklai tampa vis populiaresne platforma vartotojams įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Nors prekybai internete, įskaitant ir socialinius tinklus, taikomi vartotojų teisių ir mokestiniai reikalavimai, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl nesąžiningų pardavėjų nukenčia galutiniai pirkėjai.
Rugsėjo 13 d. Tauragės rajono savivaldybėje lankėsi LR Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
2024 m. rugsėjo 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba informuoja, kad nuo šių metų spalio 1 d. aktuali konsultacijos klientams bus teikiamos bendraisiais informacijos centro telefono numeriais:
Šį savaitgalį Rusijos Kaliningrado srityje planuojant atlikti izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, Latvijoje dalis gyventojų gavo dezinformacinius pranešimus – prisidengiant šalies tarnybų vardu, perspėjama ruoštis tariamiems elektros tiekimo trikdžiams visoje šalyje neribotą laiką.
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Kai gyvenimą aptemdo kasdienybė, reikia ieškoti nuotykių. Tokia taisykle vadovaujasi iš Vytogalos kilusi verslininkė Giedrė Gedeikienė (Gedeikytė), šį pavasarį užkopusi į net patyrusiems alpinistams sunkiai pasiduodančią aukščiausią Kazbeko viršukalnę. Be nuotykių jau nebegalinti gyventi mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasaulio ir savęs pažinimą.
Kaimo bendruomenė „Kunigiškietis“ įgyvendino projektą "Sveiko ir aktyvaus kaimo vizija" Nr. SRF-FAV-2021-1-1140 „Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas“.
„Visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“, – šiuo posakiu įsitikinau jau tada, kai pirmą kartą išvykau už Atlanto, į Jungtines Amerikos valstijas. Susiradusi darbą mažo salos miestelio viešbutyje, netrukus susipažinau su ten dirbančiais trim lietuviais. O dabar paaiškėjo, jog lietuvių netrūksta ir Naujojoje Zelandijoje.
Savanoriai galės gauti dienpinigius, patirtos išlaidos galės būti apmokėtos avansu – šiuos pokyčius numato nauja savanorių patirtų išlaidų kompensavimo tvarka, kurią patvirtino Vyriausybė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.
„Kai aš buvau visai mažytė, mačiau Tauragę nuneštą po II pasaulinio karo“, – prisiminimais miesto centre dalijasi matematikos mokytoja anksčiau dirbusi Birutė. Praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams po vieno iš didžiausių karų žmonijos istorijoje, senjorė klausiamai žiūri tiek į savo bendraamžius, tiek į jaunimą. Ji nesupranta, kodėl visuomenėje kyla diskusijos dėl poreikio steigti poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose.
Jei kas būtų iš anksto pasakęs, kokie pasiruošimo darbai laukia prieš kelionę į Kiniją, veikiausiai būčiau rimtai suabejojusi, ar verta leistis į šią šalį, kuri, pagal turistams keliamus reikalavimus, kasdien darosi vis panašesnė į Šiaurės Korėją. Kelionėse nesu naujokė, visada atsakingai atlieku „namų darbus“, nes nuo to priklauso ne tik ką pamatysi, bet ir kaip tai priimsi. Tačiau pažįstami, keliavę po Kiniją prieš keletą metų, sakė, kad nieko panašaus anksčiau nebuvę...
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje Tauragės apskrities Laisvės gynėjų asociacijos pirmininko, kapitono Petro Dedūros iniciatyva padėkota Ukrainą remiantiems Tauragės verslininkams ir privatiems asmenims.
Tauragės rajono savivaldybės Taryba pritarė įstaigos VŠĮ „Eko maistas“ steigimui, kurios tikslas užtikrinti kokybišką maitinimą vaikams. Toks sprendimas priimtas sulaukiant vis daugiau nusiskundimų dėl maisto kokybės mokyklose ir darželiuose. Maitinimas pirmiausia bus diegiamas darželiuose, o vėliau bus svarstoma dėl tiekimo mokyklose. Įstaiga veiklą vykdyti pradės 2025 metais.
Kūtymų kaime, netoli už Jucaičių, rugpjūčio pradžioje sužydo saulėgrąžų labirintas. Net 3 hektarų plote išraizgyti takai kelių metrų aukščio saulėgrąžų lauke kviečia mėgautis vėsa, žiedų grožiu ir kvapu, įsiklausyti į bičių dūzgimą ir paukščių balsus.
Tauragės regiono plėtros taryba vienija keturias Tauragės savivaldybes, bandančias kartu spręsti visai apskričiai bendras problemas. Praėjusiu finansinės paramos laikotarpiu Tauragės regionas gavo beveik 50 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, o iki 2029 m. savivaldybės galės įgyvendinti projektų net už 108 mln. Eur. Apie tai, kaip kaip jos planuoja investuoti šias lėšas, kalbėjomės su Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktore Jurgita Choromanskyte.
Kiek anksčiau turėjęs pasibaigti gatvių remontas, nusitęsė dėl papildomų, projekte nenumatytų darbų. Pakentėti vertėjo – Veterinarijos gatvė ir dalis T. Ivanausko gatvė pasikeitė neatpažįstamai.
Mokyklinio ugdymo pradžia – jaudinantis metas kiekvieno pirmoko gyvenime. Tai laikas, kai vaikai ne tik išmoksta rašyti, skaityti ir skaičiuoti, bet ir susipažįsta su pirmaisiais mokyklos draugais bei mokosi prisitaikyti naujoje aplinkoje.
Penkiasdešimt milijonų – tiek pagalbos skambučių nuo savo veiklos pradžios jau užregistravo Bendrasis pagalbos centras. Nors sulaukiama ir trukdančių ar netikslinių skambučių, tačiau vis tik didžioji jų dalis – tai tie atvejai, kai žmonėms iš tiesų reikia pagalbos. Ne išimtis buvo ir penkiasdešimties milijonų ribą pasiekęs skambutis, kai skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 paskambino Vilniaus rajono Paberžės seniūnijoje esančiuose soduose vasarojanti vilnietė.