Aktualijos

Ar žinojote, kad kasdien Lietuvoje registruojama kelios dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių? Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 d. visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas. Nuo šių metų liepos 1 d. visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM.

Būsimos permainos liūdina

Tauragiškė Dalia atsiimti siuntų į paštą skuba kone kasdien. Jos pomėgis – papuošalų kūrimas, o tam nuolat reikia įvairiausių priemonių – karoliukų, užsegimų, virvelių ir t.t. Kinijoje jos užsakomos prekės – mažos vertės, taigi ir mokėti už jas iki šiol tekdavo labai nedaug.

– Kartu ir sau, ir vaikams užsisakau įvairių daiktų, ir į namus visokių smulkmenų, – pasakoja moteris. – Kai viskas pigu, kartais susigundai ir ne itin reikalingų daiktų užsisakyti... 

Tiesa, sužinojusi apie būsimą siuntų apmokestinimą, moteris nusiminė – dabar teks gerokai pagalvoti, ar verta.

O štai Žydrūnas labai dažnai siunčiasi žvejybos reikmenis – jis užkietėjęs žvejys ir pamatęs žvejybai skirtų, o svarbiausia – pigių prekių gausą kiniškų parduotuvių puslapiuose dažnai negali atsispirti. Jis irgi sako, kad jei už prekes teks mokėti brangiau, jis jų tiesiog nebepirks.

– Kita vertus, gal ir gerai – sutaupysiu nemažą dalį šeimos biudžeto, – šypsosi vyriškis.

Lengvatos nebeliks

Muitinės praktikų asociacijos pranešime spaudai skelbiama, kad kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne ES valstybių. Nuo liepos 1 d. visi bendrijos gyventojai, gaunantys tokias siuntas, susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs – reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. 

Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. 

Pavyzdžiui, jūsų iš Kinijos siunčiamas telefono dėkliukas pabrangs 21 proc. dėl pritaikyto importo PVM tarifo. Negana to, papildomai gali tekti sumokėti dar ir už muitinės tarpininko paslaugas. 

Tiesa, jeigu muitinės tarpininkui mokėti nenorėsite, galėsite siuntą deklaruoti patys – tam Muitinės departamentas žada sukurti savitarnos deklaravimo sistemą. Tačiau liepos 1 d. jau čia pat, o kaip veiks sistema ir ar ji apskritai veiks, lieka neaišku. Yra ir kita problema – savarankiškas deklaravimas gana sudėtingas procesas, kuriam prireiks specialių žinių.

„Siuntą deklaruojantis gavėjas turi pateikti prekės kodą pagal tarptautinį klasifikatorių ir yra atsakingas, kad pirkinio aprašas ir kodas atitiktų. Negana to, kodas kinta priklausomai nuo prekės savybių, medžiagos, iš kurios jis pagamintas, ir t. t. Pagal šį kodą skaičiuojami importo mokesčiai, akcizai, mokesčių lengvatos“, – pasakoja Muitinės praktikų asociacijos (MPA) vadovė Enrika Naujokė.

Lengvata iškreipia konkurencijos sąlygas

Šiuo metu prekėms siuntose, jei jų tikroji (t. y. pačių prekių) vertė neviršija 22 eurų, taikoma lengvata ir jos neapmokestinamos importo PVM. Tačiau ši lengvata, leidžianti mokesčių sąskaita pigiau įsigyti prekes, iškreipia konkurencijos sąlygas, suteikdama pranašumą trečiųjų šalių verslininkams, o ES valstybės narės kasmet nesurenka apie 7 mlrd. eurų mokesčių į savo biudžetus. Norint apsaugoti ES rinkos dalyvius ir gamintojus, užtikrinant jiems sąžiningą konkurenciją visoje ES, nuspręsta minėtos lengvatos atsisakyti. Nuo šių metų liepos 1 d. visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM.

Siekiant palengvinti ir supaprastinti PVM deklaravimą ir mokėjimą, visoje ES nuo liepos 1 dienos pradės veikti nuotolinei prekybai tarp ES ir trečiųjų šalių sukurta Speciali nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schema, dar vadinama Importo vieno langelio sistema (IOSS). Jei trečiosios šalies elektroninės prekyvietės pardavėjas taikys šią schemą, jis bus atsakingas už pirkėjo įsigytai prekei taikomo PVM sumokėjimą, t. y. PVM pirkėjas sumokės pardavėjui pirkdamas prekę, o pardavėjas turės surinktą mokestį pervesti tai ES valstybei narei, į kurią siunčiama siunta. Lietuvoje pašto operatoriui ar skubių siuntų vežėjui sutvarkius muitinės formalumus, prekę bus galima įteikti pirkėjui. Jei prekė bus įsigyta nesinaudojant IOSS schema, tokiam pirkimui gali būti taikoma speciali importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūra. Tokiu atveju visus muitinės formalumus – tiek prekių deklaravimo, tiek PVM sumokėjimo – atliks pašto paslaugų teikėjas ar skubių siuntų vežėjas/kurjeris. PVM bus surenkamas Lietuvoje, pateikiant siuntos gavėjui sąskaitą, kurioje bus nurodyti visi mokėtini mokesčiai. Abiem atvejais pirkėjams nereikės rūpintis jokiais muitinės formalumais. Tačiau Lietuvos muitinė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms patiems deklaruoti savo gaunamas siuntas, diegia naują supaprastintą deklaravimo savitarnos sistemą iMDAS, kuria naudodamiesi siuntų gavėjai galės patys savarankiškai parengti ir pateikti muitinės deklaracijas ir susimokėti importo PVM bei kitus už gautas prekes mokėtinus mokesčius. Tokiu atveju pirkėjas turės iš anksto informuoti siuntų gabentojus, kad prekes deklaruos savarankiškai ir jų paslaugomis nesinaudos.

Jau prabyla apie galimus nesklandumus 

Pokyčiai, įsigaliosiantys nuo liepos 1-osios, bus reikšmingi tiek siuntų vežėjams, kurie privalės deklaruoti gaunamas siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas, tiek ES gyventojams, kuriems dėl naikinamos PVM lengvatos pabrangs trečiųjų šalių elektroninėse prekyvietėse įsigyjamos prekės, tiek muitinei dėl išaugusių apdorojamų muitinės deklaracijų skaičiaus. „Lietuvos muitinė deklarantams taikys tokius pačius reikalavimus, kaip ir kitų ES valstybių narių muitinės, tad Lietuvos paštas ir kiti siuntų vežėjai turės būti pasirengę deklaracijas pateikti automatizuotu – iš sistemos į sistemą – būdu, bei užtikrinti, kad muitinei būtų pateikiama teisinga ir išsami informacija apie deklaruojamas prekes. Muitinė savo ruožtu užtikrins, kad tinkamai būtų įgyvendinti teisės aktai ir atlikti visi muitinės formalumai“, – teigia Lietuvos muitinės vadovas Jonas Miškinis. Pasak jo, ypatingų sunkumų neturėtų sukelti ir prievolė kitomis kalbomis gautą informaciją apie prekes išversti ir, vadovaujantis Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, muitinei pateikti lietuvių kalba – tai įprastinė, jau daug metų taikoma praktika, o diegiant šiuolaikines automatizuotas deklaravimo sistemas šis uždavinys turėtų dar supaprastėti. 

Tikėtina, jog vykstant tokiems pokyčiams, pradžioje deklaravimo procese nepavyks išvengti nesklandumų ir dėl staiga išaugusio darbo krūvio, ir dėl siuntų atsisakymo, paaiškėjus, kad prekių įsigijimas finansiškai nenaudingas, ir dėl kitų naujovių tiek verslo, tiek muitinės veikloje. 

Gresia didžiulis siuntų „kamštis“

Pasak pranešimo, kol naujosios sistemos starto data bei veikimo principai lieka neaiškūs, siuntų vežėjai suka galvas, kaip jie turėtų suprasti, kad pirkėjas prekę jau savarankiškai deklaravo ir siuntą iš sandėlio galima pristatyti.

„Labai tikėtina, kad liepos 1 d. pati sistema gali neveikti, arba, kad verslas negalės prie jos pritaikyti savo sistemų“, – tvirtina Skubių siuntų gabentojų asociacijos vadovė Rasa Čėsnienė. 

Pasak jos, liepos 1 d. gali įvykti kažkas panašaus į neseną kamštį Sueco kanale: dėl pašokusių mokesčių ir būtinybės deklaruoti, siuntos pradės strigti sandėliuose, mat pirkiniai iš užsienio keliaus greičiau nei bus spėjama juos deklaruoti ir pristatyti pirkėjui.

Įmonės prognozuoja, kad dėl sandėlių apkrovos augs nuo kelių iki keliasdešimties kartų. O tokia sandėlių apkrova automatiškai atsilieps ir galutinei siuntų kainai, kurią jau ir taip bus išauginęs PVM bei muitinės tarpininko paslaugos. 

Papildomos išlaidos lygioje vietoje

Jeigu neįvyks didesnių pokyčių, nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos forminamų deklaracijų skaičius išaugs milijonais. Su tokiu srautu pajėgios susidoroti tik automatizuotos sistemos. Rengdamiesi pokyčiams verslai ėmėsi jas diegti, tačiau ir čia jiems tenka susidurti su keistais Muitinės departamento reikalavimais. Vienas jų – kiekvienos naujai atkeliaujančios prekės aprašas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. 

„Mūsų nuomone, mažaverčių siuntų deklaravimas turėti būti kuo paprastesnis ir greitesnis, nes taip būtų piginama paslauga galutiniam gavėjui. Tačiau dabar kažkas turės versti aprašus ir užtikrinti, kad jie atitinka prekės kodą, taigi automatinio vertimo paslaugos, tokios kaip „Google vertėjo“ ir kt., neužteks. Taip lygioje vietoje atsiranda nereikalingos sąnaudos, kurios didins ir taip jau išaugusias paslaugų kainas. Atrodytų, kad kodo turėtų užtekti – juk tai tarptautinis, visų suprantamas ženklinimas ir, pavyzdžiui, Estijos muitinėje puikiausiai apsieinama su angliškais aprašymais, kurie yra tik pagalbinis informacijos apie prekę šaltinis“, – stebisi R. Čėsnienė. 

Pasak jos, kuo daugiau reikalavimų, tuo daugiau už siuntą mokės pirkėjas. Deja, bet panašu, kad Muitinės departamentas šio aspekto nevertina ir už perteklinį reguliavimą gyventojai turės mokėti daugiau.