Karina SĖRIKOVA
Ne vienas tauragiškis maloniai nustebo pamatęs naująją Tauragės kabelinės televizijos operatorę – smulkią merginą, drąsiai valdančią ant aukšto stovo pritvirtintą didžiulę videokamerą. Devyniolikmetė kaunietė Neringa Starkevičiūtė, naujoji televizijos operatorė, sako jau pripratusi prie varstančių žvilgsnių ir tikisi, kad ir tauragiškiai greitai pripras prie jos, mat videomenas dar ilgai nesitrauks iš Neringos gyvenimo.
Į Tauragę atvedė aistra darbui
Neringa pasakojo, jog tai, kad ji atsikėlė dirbti į Tauragę, susiklostė atsitiktinai, tačiau ji šiais pokyčiais labai džiaugiasi.
– Baigusi gimnaziją, nusprendžiau, kad dar savęs neatradau, ir nutariau neskubėti su studijomis. Labai gerai pamenu, kai Darbo biržos internetiniame puslapyje akis užkliuvo už operatoriaus darbo pasiūlymo. Pagalvojau – tai proga, – bepasakojant savo naujo darbo istoriją Neringos akys net blizgėjo.
Mergina sakė užsidegusi šiuo darbu taip stipriai, kad net nesureikšmino atstumo tarp Kauno ir Tauragės, nepamąstė apie tai, kad Tauragėje neturi nė vieno draugo. Kaunietė prisipažino, kad nelengva, kai mokytojus ir klasės draugus pakeičia kolegos, bet iššūkiai vilioja, o darbas su kamera yra būtent tai, ko ji šiuo metu nori.
Paklausta, ar videokamera prieš pradedant dirbti televizijos operatore jai nebuvo svetima, Neringa atsakė, kad nuo ankstyvosios jaunystės buvo linkusi prie meno, o kamera – naujausia jos aistra.
– Filmavimu užsikrėčiau mokykloje. Pamažu. Iš pradžių mokytojai prašydavo nufotografuoti renginius, o vėliau, kai pamatė, kad man sekasi ir filmuoti, pasiteiravo, ar galėčiau filmuoti šventes. Taip man į rankas vis dažniau patekdavo videokamera – žinoma, mažesnė negu dabartinė, – juokėsi mergina.
Meilę menui atsinešė iš šeimos
Neringa pasakojo, kad polinkį į meną paveldėjo iš tėvų.
– Mano tėtis – mėgėjas fotografuoti, filmuoti. Tačiau jis pasirinko sportininko karjerą – daugiau nei dešimtmetį dirba lengvosios atletikos treneriu. Mama taip pat prijaučia menui. Turiu dvi vyresnes seseris – viena psichologė, kita – fotografė, – pasakojo panelė.
Nors merginai patinka ne tik kurti filmus, ji – įvairių rašinių ir nuotraukų konkursų laureatė, tačiau ateityje Neringa svajoja dirbti režisiere.
– Kinas – tai viskas, ką mėgstu. Tai ir literatūra, ir fotografija, ir videomenas. Daugiausiai įkvėpimo atrandu senajame lietuvių kine, ypač Arūno Žebriūno filmuose. Pirmasis mano rimtas videodarbas, kurį sukūriau dailės egzaminui, – dokumentinis filmas apie daug nostalgijų keliantį Zarasų rajono miestelį Salaką. Šiandien atrodo, kad daryčiau kitaip, tačiau kaip pirmas blynas filmas pavykęs, – sakė Neringa.
Sportas traukia ne mažiau nei menas
Nors ir besikuklindama Neringa po truputėlį atskleidė, kad domisi ne tik įvairiais menais, tačiau ir aktyviai sportuoja – yra lengvaatletė, nuo 2009 metų – Lietuvos rinktinės narė.
Mergina labiausiai apgailestauja dėl to, kad pradėjus dirbti nebeliko laiko sportui. Tačiau pavasarį kaunietė tikisi grįžti į aktyvųjį sportą.
– Manau, tauragiškiai pamatys mane sportuojančią. Planuoju ruoštis varžyboms, vyksiančioms vasarą. Tai bus barjerinio bėgimo varžybos, – planus atskleidė Neringa.
Maža to, Neringa domisi aviacija. Šiuo pomėgiu ją užkrėtė sesuo.
– Užaugau prie aerodromo. Visada troškau pakilti. Mano sesuo laisvalaikiu sklando. Ji mane įtraukė į šią veiklą. Pirmą kartą į dangų pakilau prieš kelerius metus. Tai buvo nepakartojama! Skrydis mane įkvėpė rašymui, paliko meninę vertę.
Planuoja naujas laidas
„Tauragės žinioms“ Neringa atskleidė, kad šiuo metu yra įkvėpta darbo ir juo gyvena net grįžusi namo. Pasak merginos, jau pavasarį Tauragės kabelinės televizijos žiūrovai turėtų išvysti naują laidą apie Tauragės rajono miestelius. Tai bus dokumentinio pobūdžio laida, tačiau perteikta menine forma – tam, kad su miesteliais būtų malonu susipažinti visiems, ne tik juose gyvenantiems.
Mergina tikisi, kad darbas padės susikoncentruoti į videomeną, nes vis dar vilioja ir kitokie menai, tačiau visur geriausias nebūsi.
– Nutariau, kad pagaliau reikia susidėlioti prioritetus, nes kai visiems menams skiri vienodai laiko, darbai išeina naivūs. Norėčiau įgyti prestižinį režisierės išsilavinimą, todėl mąstau tiek apie studijas Lietuvoje, tiek apie Maskvoje. Kita vertus, buvo labai sunku pripažinti, kad labiau esu linkusi į meną negu į sportą, ir vis pagaunu save mąstant, jog norėčiau dirbti ir trenerės darbą – būti tėčio pamaina, todėl neatmetu ir šios galimybės, – svarstė aktyvi mergina.
Paklausta, kaip suspėja save realizuoti tokioje gausybėje sričių, Neringa konstatuoja – „Reikia tiesiog labai norėti“.
– Ugdyti valią, siekti tikslo mane išmokė sportas. Ilgai nepasitikėjau savimi, tačiau vieną dieną supratau, kad galimybes reikia išnaudoti – niekas patirties ant lėkštutės neatneš.
