Violeta Verpečinskienė: „Mokytojo tikslas – pasirūpinti, kad vaikai mokykloje švęstų vaikystę
Įkelta:
2023-10-05
Nuotrauka
Mokytoja
Nuotraukos autorius:
Paulinos Reketytės nuotrauka
Aprašymas

Violeta Verpečinskienė mokykloje dirba jau 34 metus 

Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius. 

– Kaip ir kada prasidėjo jūsų mokytojos kelias?

– Pradėjau dirbti jauna, vos 18-os metų. Pirmoji darbo vieta buvo lopšelis-darželis „Pumpurėlis“, kuris buvo Skaudvilėje. Po dvejų metų darželis buvo uždarytas ir tada pradėjau dirbti Skaudvilės gimnazijoje. Mokytoja esu jau 34 metus. Iš pradžių buvau technologijų, tada pradinių klasių mokytoja, o vėliau priešmokyklinio ugdymo pedagogė. 5–6 metų mokinius ugdau ir dabar. Skaudvilės gimnazija – mano antroji ir, manau, paskutinė darbo vieta. 

– Kaip prisimenate savo pirmuosius darbo metus?

– Pirmosios dienos buvo pilnos sumaišties, nežinios. Vaikų labai daug, o patirties dar neturėjau. Supratau, kad ne tik su kolektyvu turiu surasti bendrą kalbą, bet ir žinoti, kaip būti savarankiškai, kaip atlikti darbą kokybiškai. Buvo be galo sunku, o aš buvau labai jauna. Prireikė laiko, kol perpratau tokį ritmą. 

Kuo skiriasi mokytojo kasdienybė dabar ir jūsų karjeros pradžioje? 

– Dabartinės ugdymo metodikos vaikams suteikia daugiau laisvės. Sukuriama platesnė erdvė pažinti save per įvairias veiklas. Anksčiau tokios laisvės veiklų prasme vaikai neturėjo. Tokiu atveju sunkesnis darbas yra mokytojams, nes ta laisvė reikalauja tinkamo pasiruošimo. Savo darbą reikia planuoti taip, kad kiekviena pamoka būtų įvairialypė, suteikianti naudingos patirtis. Ugdymo procesas planuojamas nuolat, net ir grįžus namo, palikus darbo vietą. 

– Ar sutinkate su mintimi, kad mokytojo darbas yra pašaukimas?

– Manau, kad būti mokytoju ir yra tik pašaukimas. Kartais tėveliai man sako, kad jie tokio darbo dirbti negalėtų. Jie mato mūsų darbo sunkumus, nuolatinį triukšmą, veiklų organizavimą – tai tikrai yra labai sunkus darbas, kurį ne kiekvienas galėtų dirbti. 

– Su kokiais sunkumais susiduria mokytojas?

– Ilgos darbo valandos, kurios nesibaigia mokykloje. Gyvename tokiu ritmu, jog neturime laisvos minutės sau. Vaikai nuolat zuja aplink, reikalauja išskirtinio dėmesio. Kiekvieno vaiko problema man yra ir turi būti aktualiausia. Taip pat labai svarbu valdyti savo emocijas. Kad ir kas benutikę, darbą turi pradėti ir užbaigti su šypsena. Jeigu dirbi mokytoju – visą save atiduodi vaikams. Jie tokioje aplinkoje yra patys svarbiausi  – namo „išsineša“ viską, ką būtent tą dieną jiems atiduodi. 

– O su kokiais sunkumais susiduriate jūs pati, kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogė? 

– Kiekvieną dieną susiduri su skirtingomis problemomis, bet visuomet stengiesi surasti sprendimą. Atnaujinta priešmokyklinio ugdymo programa reikalauja ypatingo darbo. Iš pradžių adaptuotis buvo sunku, dabar jau kiek lengviau. Tačiau ugdymo programų atnaujinimas naudingas, dirbant pagal jas vaikas ugdomas visapusiškai. Jis vertinamas per įvairias kompetencijas, pavyzdžiui pilietiškumą, ar komunikaciją.

– Visuomenės požiūris į mokytoją. Koks jūsų vertinimas? 

– Anksčiau būti mokytoju būdavo garbė. Dabar mokytojo vardas šiek tiek sumenkintas, tą galime suprasti dėl jaunų žmonių trūkumo pedagoginėje srityje. Jaunosios kartos mokytojų, ateinančių dirbti į mokyklas, nebėra. Jaunuoliai turbūt supranta, kad mokytojo profesija per sunki, per mažai apmokama. Iš to ir sprendžiu, kad pasikeitė vertė ir mokytojo vardas tapo sumenkintas. Pedagogų kolektyvai sensta.

– Kodėl, jūsų nuomone, jaunuoliai nesirenka mokytojo profesijos?

– Apskritai mokytojo profesiją turėtum pasirinkti turėdamas idėją, kuri tave drąsins ir ves sudėtingu keliu. Jaunuoliai linkę dirbti tam tikromis valandomis ir gauti už tai tam tikrą atlygį, nenori darbui skirti savo laisvo laiko. Jaunimas šiuo metu save gali išbandyti įvairiose lengvesnėse srityse, o mokytojo darbas reikalauja ypač daug ištvermės ir laiko. Jis nėra lengvas. 

– Ar savo darbo aplinkoje susiduriate su neigiamomis emocijomis?

– Neigiamas emocijas, kurias patiriu darbo metu, stengiuosi kuo greičiau paleisti. Būna, kad iš aplinkos girdisi skeptiškų nuomonių – nemažai žmonių mano, kad mūsų darbas daug lengvesnis, negu iš tikrųjų yra. Tačiau man svarbiausia, kaip jaučiasi vaikai ir jų tėveliai – o jie mūsų pastangas supranta. 

–  Kokius uždavinius sau kelia mokytojas, norėdamas pasiekti tikslų? 

– Mano, kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogės, tikslas – pasirūpinti sklandžia adaptacija mokykloje. Labai svarbu, kad vaikas nesijaustų vienišas, kad ne tik pasiruoštų pirmai klasei, bet ir jaustųsi mylimas ir saugus. Man labai svarbu, kad mokyklinė patirtis būtų daugiau nei namų darbai. Jeigu paklaustumėte mažųjų, ką jie veikia būdami mokykloje, jie, turbūt, atsakytų, kad žaidžia. Bet tas žaidimas, kurį mes žaidžiame, yra ugdomasis. Vaikučiams atrodo, kad jie žaidžia, bet iš tikrųjų, jie mokosi. Mūsų tikslas yra pasirūpinti, kad jie čia švęstų savo vaikystę. Dėl to visuomenė dažnai būna skeptiška mokytojų atžvilgiu – gali atrodyti, kad 5–6 metų vaikai mokykloje nuolat „žaidžia“. Tačiau žaidimo būdu įsisavinama daug daugiau informacijos.

– Kuo labiausiai džiaugiatės, dirbdama mokytojos darbą? 

– Esu patenkinta savo darbo vieta, kaip ir gyvenamąja. Man savo miestelyje, Skaudvilėje, dirbti gera. Man patinka mano miestelis, mūsų gimnazija, pedagogų kolektyvas, vaikų tėveliai, patys vaikai. Tai, ką mokytojai daro yra stipru, todėl ir darbo aplinka turi būti tvirta, kad jaustumėmės užtikrinti. Pedagogų kolektyvas vertina vienas kito darbą ir palaiko patiriant sunkumus. 

– Artėjant jūsų profesinei šventei, ko palinkėtumėte pedagogų bendruomenei? 

– Noriu palinkėti, kad kiekvienas mokytojas atrastų savo stiprybę ir ją puoselėtų, kad nepritrūktų jėgų ir kiekvieną dieną pradėtų su šypsena.

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.