Skaudvilės krašto amatininkas Jonas Jankauskas: „Visko išmokau per smalsumą“
Įkelta:
2023-11-02
Nuotrauka
jankauskas
Nuotraukos autorius:
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Skaudvilės kraštą darbais puošiantis Jonas Jankauskas 

 

,
Nuotrauka
jankauskas
Nuotraukos autorius:
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Jono Jankausko darbai, dalyvavę regioniniame konkurso „Aukso vainikas“ ture

 

,
Nuotrauka
jankauskas
Nuotraukos autorius:
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Jono Jankausko darbai, dalyvavę regioniniame konkurso „Aukso vainikas“ ture

 

 

Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  

– Kada ir kaip susipažinote su amatais?

– Turbūt kai mokiausi Klaipėdoje, tuo metu 41-ojoje profesinėje mokykloje. Man buvo 15. Manoji profesija buvo tapyba ir meninis dažymas. Bet jau save, kaip besidomintį menais ir amatais, prisimenu nuo pirmos klasės. Ne tik aš pats, bet ir brolis mėgdavo iš šakų, medžio atraižų drožinėti įvairius darbelius. Kokią tik šaką pamatydavom, tai ir pjaustydavom.

– Ar visad ėjote amatininko keliu?

– Kelias buvo vingiuotas. Kai pabaigiau profesinę mokyklą, dirbau Kelmėje, trikotažo gamykloje. Paskui11 metų dirbau Tauragėje, įmonėje „Tauragės vandenys“. Vėliau mūsų įmonė pradėjo irti. Pakeičiau kryptį. Taip susipažinau su baldų gamyba. Pradėjau gaminti krėslus, lovas. Šalia medžio dirbtuvių buvo ir akmens dirbtuvės. Kartais eidavau ten dirbantiems padėti, po truputį ir akmuo pasidarė artimas. Tada kurį laiką dirbau paminklų dirbtuvėse. O kai turėdavau laisvo laiko, pasigamindavau ir sau kažką iš medžio gabalėlio. Skaptuodavau įvairias skulptūrėles ir pastebėjau, kad žmonėms jos patinka. Vis daugiau laiko praleidau dirbdamas su medžiu. Taip ir žingsniavau. Visame šitame kelyje dar ir technologijų mokytoju spėjau padirbėti. Dar ir paveikslus tapiau kurį laiką, kai buvau susižeidęs pirštus. Drožinėti, tašyti akmens tuo metu negalėjau, tai pradėjau tapyti. Ties vienu amatu neapsistojau – tapiau, drožinėjau iš medžio, tašiau akmenį, liejau iš betono, lanksčiau iš geležies. 

Nuotrauka
jankauskas
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka

– Kaip atsidūrėte Skaudvilės krašte?

– Gimiau Klaipėdos krašte, tarp Natkiškių ir Pagėgių. Kai mokiausi pirmoje klasėje, sudegė mūsų šeimos namas, neliko nei šaukštų. Tėvai ieškojo sau geresnės gyvenimo vietos, taip ir atsidūrėme čia. 

– Kaip sekėsi įsilieti į Skaudvilės bendruomenę?

– Gavau darbo pasiūlymą iš Skaudvilės seniūnijos. Puikiai sutarėme su tuometiniu seniūnu Virginijumi Budvyčiu. Nudrožiau vieną iš didesnių darbų, kuris dabar kabo Skaudvilės seniūnijos pastate. Išvydęs mano darbą seniūnas nutarė, kad tokių darbų reikia daugiau. Planavome parkelio prie Skaudvilės gimnazijos atnaujinimą – ieškojome akmenų, tiesėme takučius, bandėme erdvę padaryti kuo jaukesnę. Seniūnas buvo labai užsidegęs – pas mane atvažiuodavo po kelis kartus per dieną su vis naujais pasiūlymais. Medžiagomis rūpinomės patys, padėjo ir kraštiečiai. 

– Ar prieš savo kūrinius paleidžiant į pasaulį stengiatės juos įamžinti prisiminimui?

– Kartais net nespėju nusifotografuoti savo darbų – žiūrėk, jis jau iškeliavęs kažkur. Dariau Skaudvilėje savo parodą – kiek sugebėjau, darbus ar jų nuotraukas suradau. Bet jų labai daug, nesugraibysi visų. Kai kurie mano darbai iškeliavę net į užsienį. Kai kurių savo kūrinių net neprisimenu. Kažkada man pažįstamas sako: „Tavo paveikslą turiu.“ O aš net nesuprantu, apie kokį paveikslą jis kalba. Kartais einu pro kapines – žiūriu, mano darbo paminklas, nes detalės pažįstamos. Dirbdamas paminklų dirbtuvėse ne tik pats tašydavau akmenį, bet ir braižydavau maketus, eskizus. Buvo ir daug kūrybinių idėjų atiduota. 

– O kuris amatas jums arčiausiai širdies?

– Darbas su kiekviena medžiaga labai skirtingas. Nemažai lėšų reikia išleisti perkant įrankius. O norint padaryti ypatingą darbą, reikia turėti kokybiškų ir kuo įvairesnių įrankių. Kiekvienai medžiagai atskira technologija. Su medžiu galima išdirbti kuo detalesnį vaizdą, nes medis minkščiausias. Bet lauko sąlygomis medis ne toks atsparus, kaip, pavyzdžiui, akmuo. Medis pradeda trūkinėti nuo oro sąlygų – kartais net gaila pastangų. 

– Kur įgijote amatininkystės įgūdžių?

– Visko išmokau per smalsumą, jis svarbiausias visose srityse. Mano susidomėjimas amatais prasidėjo nuo tapybos – drožti nesimokiau. Viską, ką moku dabar – drožinėti, tašyti, lieti – išmokau savarankiškai, žiūrėjau įvairias pamokas internete. Profesionaliai išmokau tik tapymo ir meninio dažymo. Kai pradėjau dirbti paminklų dirbtuvėje, tenai ir skyriau daugiau laiko amatams – drožinėjimui, akmens skaldymui. Imi ir droži, jei turi vaizduotę. Mes su broliu mokėmės toje pačioje mokykloje, aš tapymo ir medinio dažymo, o jisai – akmentašystės. Brolio sūnus irgi užsiima amatais – iš akmens skaldo neįprastus paminklus, brolio dukra irgi netoli amato – architektė. Šeimoje vienas kitam perduodame patarimus, smagu pasidalinti kūrybinėmis idėjomis. 

– Kaip manote, ar žmonės vis dar vertina rankų darbo kūrinius?

– Nemažai sulaukiu užsakymų padaryti interjerui detalių, baldų. Bet baldams, pavyzdžiui, reikia laiko ir ypatingo dėmesio. Didelę darbo dalį gali padaryti staklės, apdirbimo mašinos. Apdirbant rankomis reikia laiko ir pastangų. Net jei ir gaunu paskutiniu metu užsakymų kažką išdrožti, neturiu tam laiko. Esu Skaudvilės seniūnijos darbuotojas, tai pagrindinis mano darbas. Bet jei kalbant apskritai, manau, amatininkystė vis dar vertinama. Kai dirbau technologijų mokytoju, supratau, kad kol vaikas savo rankomis nepalies, pavyzdžiui, medžio, pats neįkals vinies, jis nesupras, kaip viską atlikti – be rankų darbo, praktikos, sukurti nieko neišeina.

Nuotrauka
jankauskas
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka

– Nemažai laiko atiduodate kitų žmonių idėjoms įgyvendinti, ar yra laiko užsiimti amatu savo malonumui?

– Kaip mano vienas kolega sakydavo – jei turi laiko drožinėti sau, tai jau labai gerai gyveni. Daugiausia kuriu dėl kitų. Liūdna, kad nelieka laiko sau, bet ne visada yra ir noro ar medžiagų, dirbdamas sau neužsidirbčiau. Man 67-eri, kiekvieną dieną išmokstu kažko naujo, ir idėjos darbams neišsenka. Savo darbą laikau hobiu, todėl laikas labai greitai lekia. Už hobį pats sau susimokėti negaliu, todėl tenka daugiau dirbti ne sau.

– Ar laikote save menininku?

– Darbai, kuriuos aš darau, yra meninio pobūdžio. Visgi nelaikau savęs tikru menininku. Esu labiau amatininkas. Amatas šiek tiek labiau praktiškesnis lyginant su menu. Kaip amatininkas pritaikau savo žinias ir kasdienybėje, pavyzdžiui, buityje. Tai labai praverčia. 

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.