Nuo 2025 m. mokyklos gauti GPM paramos nebegalės. „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Antradienį Seimas priėmė pataisas, pagal kurias iš valstybės biudžeto išlaikomos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos ar gydymo įstaigos, garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijos nuo 2025 bus išbrauktos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos gavėjų sąrašo.
1,2 proc. GPM galės būti remiamos tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
Kai kurie parlamentarai siūlė taikyti išimtis ir į paramos gavėjų sąrašą įtraukti kultūros bei švietimo įstaigas, tačiau šie pasiūlymai svarstomi nebuvo.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Seimo posėdyje kalbėjo, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas paprastai teikia efektyviau nei tai daro valstybinės institucijos.
„Pavyzdžiui, vaikų ar jaunimo linija jau du dešimtmečius gelbėja nuo savižudybių ir tai daro daug efektyviau nei tai daro bet kuri valstybinė institucija. Tuo metu jų finansavimas išskirtinai priklauso nuo žmonių aukojamų pinigų. Todėl ir buvo sukurtas šis įstatymo projektas, kuris užtikrina nevyriausybinių organizacijų finansavimą“, – argumentavo M. Majauskas.
Reaguodamas į kolegų replikas, kad dėl minėto įstatymo projekto iš GPM paramos gavėjų sąrašo bus išbrauktos religinės bendruomenės, kurios nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto, M. Majauskas ramino, kad taip nenutiks: „Jos yra įtrauktos į įstatymą, jos ir toliau galės gauti GPM paramą. Vienintelė sąlyga, kad jos užsiimtų ne vien tik religiniais tikslais. Absoliuti dauguma tai daro – turi dienos centrus, labdarą, paramą. Absoliuti dauguma ir toliau galės gauti [paramą]“, – tikino M. Majauskas.
„Darbietis“ Aidas Gedvilas klausė, kodėl šiuo atveju švietimo sektorius turi patirti nuostolius.
„Yra tokių mokyklų, kurios rinkdavo nuo 13 iki 15 tūkst. eurų per metus ir jau nusistovėjo tų pinigų panaudojimo tvarka. Kaip išeitį siūloma steigti labdaros fondus, tačiau tai nėra sprendimas, nes, faktas, išaugs administracinė našta“, – pastebėjo A. Gedvilas.
Įstatymo pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas akcentavo, kad šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti.
„Nesiūlome atimti gavėjų statuso iš biudžetinių įstaigų – jas ir toliau bus galima remti kitais būdais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2022 m. valstybės biudžete finansavimas kultūrai, švietimui, krašto apsaugai augo rekordiškai. Tuo metu NVO sektorius finansavimo iš mokesčių mokėtojų pinigų išvis negauna“, – pabrėžė A. Bagdonas.
M. Majauskas per pataisų svarstymą ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
Vis dėlto kai kurie mokyklų, sodų bendrijų atstovai pokyčius vertina neigiamai ir vadina diskriminuojančiais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 000 nevyriausybinių organizacijų ir apie 230 00 paramos gavėjų.
Už 2020 m. mokestinį laikotarpį Tauragės rajono gyventojai pateikė 4407 prašymų pervesti paramos gavėjams dalį su mokėto GPM, bendra pervestos paramos suma – 153 792 eurai.
