Asociatyvi nuotrauka
Pasibaigus nepaprastosios padėties režimui, ketvirtadienį Seimo nariai balsavo dėl trijų skirtingų Konstitucijos pataisų galutinio priėmimo. Seimas įteisino tiesioginių merų rinkimus, išsprendė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, pavyko sumažinti amžiaus cenzą į parlamentą kandidatuojantiems asmenims.
Kad pataisos būtų priimtos, už kiekvieną iš jų turi balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
Už tiesioginius merų rinkimus balsavo 135 parlamentarai, už R. Pakso pataisą – 134.
O dėl to, kad į Seimą kandidatuoti galėtų jaunesni asmenys – 101 parlamentaras balsavo už, 4 buvo prieš ir 22 susilaikė.
Pirmiausia Seimas sprendė dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.
Pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.
Seimas šiai Konstitucijos pataisai pritarė.
Ketvirtadienį Seimas baigė ir daugiau nei dešimtmetį trukusius debatus dėl vadinamosios Rolando Pakso pataisos, tai yra, ketinta panaikinti draudimą iki gyvos per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ar kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką.
Konstitucijos 74 straipsnį norėta papildyti atskira pastraipa, kad toks asmuo į minėtas pareigas galės pretenduoti ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo įvykusios apkaltos Seime.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų.
Šį kartą pavyko, šis klausimas taip pat išspręstas.
Ketvirtadienį parlamentarai taip pat galutinai apsisprendė, ar į Seimą galės kandidatuoti 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai.
Dabar Konstitucija leidžia Seimo nariu rinkti ne jaunesnį kaip 25 metų asmenį.
Šio projekto iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen yra sakiusi, kad toks pokytis į parlamentą atneštų daugiau skirtingų nuomonių ir leistų priimti geresnius bei ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus, paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje.
Palaikymo užteko ir ši Konstitucijos pataisa taip pat priimta.
