VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
Ar žinojote, kad Tauragės hipodrome kažkada vykdavo ne tik arklių, bet ir automobilių lenktynės, o per vieną dainų šventę netgi parodyta opera „Pilėnai“? Ar kad pavasariais vandens Jūroje gali būti daugiau nei Nemune? Šiuos ir daugybę kitų įdomių faktų sužinojo tauragiškiai, praėjusį šeštadienį susirinkę į renginį „Upės Jūros vingių istorijos“ B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Tauragiškiai buvo kviečiami pasidalinti nuotraukomis, prisiminimais ir istorijomis, susijusiomis su buvusio hipodromo teritorija ir upės Jūros vingiu. Susitikimo metu hidrologas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius iš Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros papasakojo, kaip gyvena upė, kodėl ji keičiasi.
Kol kas – apleista teritorija
Šis projektas orientuotas į buvusio hipodromo teritoriją prie Jūros upės. Teritorija šiuo metu yra laikoma apleista ir nenaudojama. Egzistuojantis pėsčiųjų tiltas veda „į niekur“. Dabartinis vietos identitetas „užstrigęs“ ties istorine paskirtimi: hipodromas – žirgų sporto varžyboms, bandymams ir treniruotėms rengti. Savivaldybė yra sukaupusi daug pasiūlymų, tačiau iki šiol aiški, ambicinga ir į žaliausio miesto viziją orientuota kryptis nėra aiški. Teritorija yra didelė, todėl idėjų gausa ir įvairovė apsunkina aiškios krypties ir veiklų išgryninimą.
Tauragės savivaldybė 2021 metais išsikėlė naują viziją: Tauragės rajonas – žalias, gyvybingas ir atviras. Naujame strateginiame plėtros plane 2021–2030 metams yra iškelti trys prioritetai: žaliausia savivaldybė Lietuvoje; ekonomiškai stiprus rajonas; patrauklus gyventi ir bendruomeniškas rajonas. Šio projekto vieta – hipodromo teritorija – šiame plane yra minima kaip silpnybė ir uždavinys tolimesniam miesto vystymui, taigi svarbu išgryninti tolimesnes vietos vystymo kryptis, kurios informuos dizaino ir projektavimo darbus siekiant kurti gyvybingą, naują ir kokybišką viešą erdvę.
Projektą sudarys keturi etapai: praeitis-dabartis-ateitis-kryptys. Siekiama įtraukti savivaldybės gyventojus, skatinti jų vaizduotę ir įvairiais būdais padėti išryškinti bendras kryptis tolimesniam buvusio hipodromo teritorijos vystymui.
Pirmiausia – apie praeitį
Šis susitikimas – pirmasis iš trijų. Tai ilgesnio proceso, kurio metu Tauragės gyventojai kviečiami kartu gilintis į vietos istoriją, tyrinėti dabartinę situaciją bei įžvelgti ateities potencialą ir vystymosi kryptis, dalis. Kiti du susitikimai planuojami gegužės ir birželio mėnesiais.
Į susitikimą atėjo nedaug žmonių, tačiau visi turėjo ką papasakoti, taigi prisiminimai ir istorijos liete liejosi.
Kadangi šis projekto etapas skirtas hipodromo ir Jūros upės praeičiai, susirinkusieji prisiminė daug vaikystės įspūdžių – apie potvynius, apie dainų šventes ar žirgų lenktynes. Daugeliui buvo naujiena, kad per kai kuriuos ypač didelius renginius kariškiai pastatydavo pontoninį tiltą ir žiūrovai iš Vasaros estrados plūsteldavo į kitą upės krantą, kur šventė tęsdavosi. Butkelių senbuviai atsiminė net ir komiškų istorijų apie vokiečių dalintą labdarą ar dingusią Šimkienės karvę.
Jūra – neįprastai tekanti ir aikštinga upė
Susitikimo metu susirinkusieji išgirdo doc. dr. Gintaro Valiuškevičiaus iš Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros pasakojimą apie upės Jūros istoriją, gimimą bei pokyčius, sužinojo, kaip atsiranda senvagės, kuo ypatinga upė Jūra ir kaip klimato kaita ją jau keičia.
G. Valiuškevičius pateikė ir statistikos apie Jūrą. Pasak jo, Jūros upė priskiriama vidutinio dydžio kategorijai, upės ilgis – 170 kv. km, baseino plotas 4000 kv. km, vidutinis debitas žiotyse – 38 kub. m per sekundę. Lietuvos sąlygomis tai yra daug – tai pakankamai vandeninga upė. Pagal visus savo rodiklius Jūra patenka į Lietuvos upių dešimtuką: pagal vandeningumą – penkta, pagal ilgį ir baseino plotą – aštunta. Upėje yra 68 hidrotechniniai įrenginiai, leidžiantys dirbtinai reguliuoti jos hidrologinį režimą.
– Dar viena įdomi Jūros upės savybė – kad ji teka ne visai ta kryptimi, kuria turėtų tekėti, jei žiūrėtume į reljefo žemėlapį, – teigė specialistas. – Nuolydis visame baseine yra iš šiaurės rytų į pietvakarius, tačiau didžioji dalis upės atkarpų teka iš šiaurės į pietus. Taip yra dėl to, kad Jūra susiformavo pakankamai seniai, seniausioji vagos atkarpa aukštupyje susiformavo dar traukiantis ledynmečiui. Ta jos kryptis taip ir liko, nors baseino nuolydis lyg ir vestų kitur.
Pasak jo, upė gerai ištirta. Nuo 1921-ųjų ties Taurage nuolat veikė vandens matavimo stotis. Jau 1944 m. buvo išleista leidinių, kuriuose apibendrinta daug medžiagos. Pagal paskutinius 60 metų matome, kad Jūra yra pakankamai aikštinga upė, pasižyminti labai staigia nuotėkio kaita: skirtumas nuo maksimalaus iki minimalaus debito – maždaug 800 kartų. Tai tikrai nebūdinga daugeliui kitų Lietuvos upių.
– Antai pavasariais vandens Jūroje gali būti pusantro karto daugiau nei Nemune – apie 450 kub. m per sekundę. Aišku, ne kiekvieną pavasarį, – teigė G. Valiuškevičius. – O vasarą situacija visiškai priešinga – per sekundę gali pratekėti tik 600 litrų. Tai būdinga upeliui, kurio plotis 2–3 metrai, o gylis – pusmetris.
Specialistas papasakojo ir apie Jūros senvages. Jis teigė, kad suskaičiuoti jas gana sunku, nes tai yra trumpalaikiai dariniai. Mažosios senvagės išgyvena tik keliasdešimt metų. Priskaičiuojama, pasak jo, prie Jūros upės apie 90 senvaginių ežerų, jų vidutinis plotas – 32 arai, 10 senvagių yra didesnės nei pusė hektaro.
Šiuo metu Jūros senvagė ties Taurage yra 1,9 ha ploto.
– Antai pavasariais vandens Jūroje gali būti pusantro karto daugiau nei Nemune – apie 450 kub. m per sekundę. Aišku, ne kiekvieną pavasarį, – teigė G. Valiuškevičius. – O vasarą situacija visiškai priešinga – per sekundę gali pratekėti tik 600 litrų. Tai būdinga upeliui, kurio plotis 2–3 metrai, o gylis – pusmetris.
Savivaldybės atstovas Tadas Pauparis išsakė pastebėjimą dėl sąnašų ties kairiuoju upės krantu:
– Gyventojai labai dažnai kreipiasi į savivaldybę piktindamiesi, kodėl dėl to nieko nedaroma. Noriu pasakyti, kad ten yra ichtiologinis draustinis, taigi nepašienausi ir nepagrėbstysi. Šiuo metu rengiamas projektas, užsakysime studiją, ką toje vietoje galima būtų pakeisti.
Kviečia prisijungti
Renginio organizatoriai netrukus kvies registruotis į antrą mažąją sesiją, kuri vyks balandžio 28 d. nuotoliniu būdu. Kvietimus ketinama siųsti tiems dalyviams, kurie jau paliko savo kontaktus. Tie, kurie neturėjo galimybės prisijungti, bet norėtų dalyvauti projekte, gali rašyti kulturosdirbtuve@gmail.com, laiške paminėdami projektą „Vaizduotės vingiai“.
Iki gegužės 14 d. galima apsilankyti Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, Tauragėje ir susipažinti su jau surinkta praeities etapo nformacija. O jei turite prisiminimų, pasakojimų, nuotykių ar nuotraukų, susijusių su šia vieta, organizatoriai kviečia pildyti pasakojimų korteles ir kviesti kitus jais dalintis. Jei neaišku, kaip tai daryti, galima susisiekite su organizatoriais arba pasiteirauti bibliotekos darbuotojų.
Gegužės viduryje, greičiausiai gegužės 14 d., vyks antra didžioji sesija.
Projekto komanda Tauragėje sudaro VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ (Evelina Šimkutė, Rūta Lukošiūnaitė, Ugnė Balčiūnaitė) ir Tauragės rajono savivaldybės administracija (Architektūros ir geodezijos skyriaus vedėjas Tadas Pauparis, mero patarėja Šarūnė Stasytienė, Kultūros skyriaus specialistas Mindaugas Piečia).
Renginys baigėsi pasivaikščiojimu prie upės, po hipodromo teritoriją.
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ nuotrauka
