Aktualijos

Nuvažiuoji į mišką pasigėrėti atbundančia gamta, galvas į saulę keliančiomis mėlynakėmis žibuoklėmis, o prieš akis išvysti tai, ką mažiausiai norėtum pamatyti miške – krūvos šiukšlių bado akis. Per įvairias talkas, akcijas iš pamiškių, miškų, paežerių renkame šiukšles, renka jas ir patys miškininkai. Tačiau šiukšlynai dygsta iš naujo. Šiukšlintojų vis dar yra ir mieste, ir jų negąsdina netgi nemenkos baudos.

Miškuose  – kalnai šiukšlių 

Miškelyje prie Šunijos šlaito, už senų liuteroniškų kapinaičių, jau kyla šiukšlių kalnas. Nors prie kapinaičių stovi konteineris, jis tuščias – kažkam patogiau šiukšles išpilti miške... Čia pūpso krūvos maisto atliekų, padangos, mėtosi automobilio detalės, seni suplyšę žaislai, kiti namų apyvokos daiktai, stikliniai ir plastikiniai buteliai.   

Tai toli gražu ne vienintelis atvejis – praėjusią savaitę ir visuomenininkas  Eugenijus Šaltis viešai paskelbė su bičiuliu vadinamajame valdiškame Griežpelkių miške radęs automobilių atliekų. Šmikiais pavadinti šiukšlintojai turėtų sunerimti – teritorija, kurioje paliktos atliekos, ne tik filmuojama, bet seniūnas rado ir „Regitros“ kvitų, kitų dokumentų, padėsiančių nustatyti, kas atvežė atliekas.  

„Prieš keletą dienų jų ten tikrai nebuvo. Mūsų pasivaikščiojimo vietą kažkokie šmikiai teršia. Visai netoli gyvenantis bičiulis literatas Remigijus sako įsivaizduojąs, kas galėjo tai padaryti. Iš toli tikrai niekas neatvežė išardytų automobilių plastmasinių detalių. O aplink Griežpelkius ir Lauksargiuose yra automobilių ardymo ir saugojimo aikštelių. Gal jų žmonės ką žino?“ – klausia E. Šaltis.   

O pabaigoje žodžio kišenėje neieškantis E. Šaltis pridėjo: „Baisiai šlykštu matyti tokius vaizdus. Jei pagausim kada nors, tikrai nepasigailėsim teršėjų, nurausim kai ką. Taip ir žinokit“.

Lauksargių seniūnas Mindaugas Giačas, sužinojęs apie miške paliktas šiukšles, netrukus nuvažiavo į vietą.

– Radome „Regitros“ kvitų, kitų dokumentų. Pranešime aplinkosaugos pareigūnams. Jei nenori gauti  baudos, tegul susisiekia su seniūnija, –  informavo seniūnas, pridūręs, kad teritoriją vaizdo kameromis stebi medžiotojai, tad prireikus filmuotos medžiagos ir jie pateiks.

Apie šį atvejį pasiteiravome Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Departamento Komunikacijos skyrius „Tauragės žinioms“ pažadėjo atsakymą pateikti per 5 darbo dienas. 

Auklėjimas duoda vaisių

Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas Edvardas Bielskis patvirtina – miškininkai su šiukšlėmis vos spėja dorotis, atliekų krūvos dygsta kaip grybai po lietaus. Miškininkams tenka jas surinkti, išvežti į didžiųjų atliekų sąvartyną ir dar už tai sumokėti. 

– Net neskaičiuojam, kiek jų surandam. Antai link Leikiškių važiuojant, netoli sąvartyno, į mišką įvairiais būdais įvairias atliekas veža, net priekabomis... – pasakoja jis.

Ir siūlo pasidairyti prie Papušynės kapinių: sustatyti ženklai, kad šiukšlių mesti negalima, net kameros įrengtos, o šiukšlina, ir tiek. Kaip nors paaiškinti tokį šiukšlintojų elgesį jam sunku.  

E. Bielskis pasakoja, kad ypač teršėjų pagausėja pavasarį, kai ateina laikas keisti padangas – štai ką tik žmogus paskambinęs, kad prie Meižės tvenkinio rado 10 padangų. 

Vis dėlto jis nusiteikęs optimistiškai:

– Metams bėgant pastebiu, kad vis dėlto tų šiukšlintojų vis mažiau – edukacija, auklėjimas pamažu daro savo... Pats esu matęs, kad, pavyzdžiui, Oko miške radę šiukšlę žmonės ją paima. Tiesa, tokių kol kas vienetai.

Tauragės regioninio padalinio vadovas informavo, kad valstybinių miškų urėdija jau netrukus organizuos šiukšlių rinkimo akciją. 

Miestas jau apsitvarkė

Tauragės seniūnas Žilvinas Majus džiaugiasi – miestas jau apsitvarkė:

– Konteinerių aikštelėse tvarka kaip niekad, tiesa, darbo buvo nemažai. Kiek kamerų esam pastatę... Kiek juokingų pasiteisinimų girdėję. Vienas paskutinių ir juokingiausių: „Kad aš visada čia metu...“ 

Tačiau problemų vis dar netrūksta. Antai paklaustas apie anksčiau prie Papušynės kapinių šoninių vartelių stovėjusius konteinerius, kurių dabar nebeliko, Tauragės seniūnas Ž. Majus tvirtina, kad sutvarkius kapą šiukšlių tikrai nebūna daug.

– Nesuprantu, negi sunku kelis metrus jas nunešti iki pačiose kapinėse stovinčių konteinerių? – stebisi jis. – Būdavo taip, kad į tuos konteinerius primesdavo ir iš namų atvežtų atliekų. Be to, „Dunokams“ sudėtinga ten privažiuoti. Bet gal ir grąžinsim tuos konteinerius, kol kas tai atviras klausimas.

 Seniūnas įsitikinęs, kad nereikėtų konteinerių net ir pačiose kapinėse, kad sunkiasvorės mašinos niokoja takų dangą, o jų remontas brangus:

– Juk kubiniais maišais ten šiukšlių niekas nepila, o nuvytusią gėlę ar žvakutę galima ir į prie vartų pastatytą konteinerį išmesti... Žmonės kartais labai siaurai žiūri – kad tik, gink Dieve, jam papildomo žingsnio nereiktų žengti, o kad tai nuostoliai miestui, nesusimąsto.

„Nežinojau, nemačiau, nesupratau, nepagalvojau...“

Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Paulius Goštautas pasakoja, kad anksčiau gyventojai dažnai palikdavo atliekas šalia konteinerių, sukraudavo konteinerių aikštelėse ir žaliąsias, ir statybines, didžiąsias atliekas, nors dar 2015 metais yra patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias bet kokias atliekas palikti prie konteinerio draudžiama.  

– Padėtis buvo tikrai negera, prie konteinerių nuolat kaupdavosi kalnai atliekų, tad nuspręsta įrengti vaizdo kameras. Pernai konteinerių aikštelėse įrengtos 8 kameros, šiemet planuojama įrengti dar šešias. Be to, kartu su Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru organizuojame mini reidus, kurių metu fiksuojame problemines vietas.     

Pasak P. Goštauto, kameros nėra stacionarios, jas galima perkelti vis į kitą vietą. 

Specialistas įsitikinęs, kad sprendimas įrengti kameras pasiteisino:

– Atliekų, paliekamų prie konteinerių, gerokai sumažėjo. Mūsų tikslas nėra bausti gyventojus. Siekiame šviesti, mokyti, kad visi žinotų, jog kai prie konteinerių paliekamos, pavyzdžiui, stambiosios atliekos, „Ekonovus“ kartą per savaitę jas surenka, nuveža į surinkimo aikštelę, už tai sumokame mes visi, mokesčių mokėtojai. O jei žmogus pats nuveža jas į surinkimo aikštelę, mokėti jam nereikia. Norime, kad žmonės tai suprastų.

„Rekordininku“, pasak P. Goštauto, galima pavadinti vieną nuosavo namo gyventoją, kuris prie bendro naudojimo konteinerių atvežė 30 maišų žaliųjų atliekų. O praėjusią savaitę sulaukta dar vieno „rekordininko“, kuris iš savo nuosavo namo į Joniškės sodus atvežė ir prie konteinerių paliko septynis televizorius. 

Pasak P. Goštauto, gavus filmuotą medžiagą ir nustačius pažeidėjus jų atžvilgiu pradedama administracinė teisena: jiems išsiunčiami šaukimai, atvykę jie susipažįsta su filmuota medžiaga, rašo pasiaiškinimus. Pasiteisinimai visų vienodi: nežinojau, nemačiau, nesupratau, nepagalvojau...

Vis dėlto piktybiniams pažeidėjams už savo poelgius tenka sumokėti. Pasak P. Goštauto, vien šiemet pažeidėjams surašyti 33 Administracinės teisės nusižengimo protokolai. Baudos – nuo 100 iki 140 eurų pirmą kartą nusižengus, per metus nusižengus pakartotinai bauda siekia nuo 140 iki 600 eurų. Specialistas pasakojo, kad vienas toks piktybinis pažeidėjas jau nustatytas ir šiemet. Jam skirta 300 eurų bauda. 

– Taigi vienas atliekų maišas ir senas televizorius, paliktas prie konteinerio, gali kainuoti labai brangiai... – reziumuoja specialistas.

Vis dėlto, pasak jo, situacija dabar gerokai pasikeitusi – pažeidėjų vis mažiau. Jis tikisi, kad tai lemia ne tik baudos, bet ir aktyvi savivaldybės komunikacija, gyventojų švietimas.

– Šiuo metu konteinerių aikštelės kur kas tvarkingesnės, tik va, atėjo pavasaris, ir vėl prasidės didesnės bėdos, kai tie piktybiniai teršėjai ima vežti atliekas į miškus, – svarstė savivaldybės atstovas, atsakingas už viešąją tvarką.   

Savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė įsitikinusi, kad svarbiausia kovojant su šiukšlintojais  – prevencija:

– Esame pasitvirtinę naujas miesto tvarkymo taisykles. Jau pavasaris, tad dabar tai tampa ypač aktualu. Nustatėme netgi leidžiamą žolės aukštį, kad būtų aišku, kada jau reiktų suskubti susitvarkyti, kad negrėstų baudos.