Seimas svarstys siūlymą įteisinti vienišo asmens išmoką
Seimas gegužės pabaigoje svarstys Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą, kuriuo siekiama tobulinti vienišų asmenų pajamų apsaugos sistemą, nustatant naują – vienišo asmens išmoką, – praneša ELTA. 2021 metais vienišo asmens išmokos dydį siūloma nustatyti socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, tai yra 28,63 eurai, o nuo 2022 metų išmokos dydis sieks 32 eurus.
,,Vienišumas šiandien yra papildoma socialinė rizika, ypač vieniši pensininkai. Jeigu bendras pensininkų skurdo lygis siekia 35,1 proc., tai vienišų senyvo amžiaus asmenų nuo 65 metų amžiaus grupėje skurdo rizikos lygis yra 47 proc., ir tai yra dvigubai daugiau negu namų ūkių, kur gyvena daugiau asmenų“, – pristatydama projektą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti vienišo asmens išmoką, jos dydį, skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Nuo liepos 1 dienos siūloma įtvirtinti teisę gauti vienišo asmens išmoką neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiui sukakusiems šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjams. Nuo 2022 m. sausio 1 d. šią išmoką galėtų gauti visi vieniši, neįgalieji ir senatvės pensijos amžiaus sukakę asmenys.
Pasak ministrės, vienišo asmens išmoką turėtų teisę gauti tik tie vieniši gavėjai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje: tai yra asmenys, kurie yra nesudarę santuokos arba ją nutraukę, našliai, kurie neturi teisės gauti našlių pensijos, našliai, kurių gaunama išmoka našlystės atveju yra mažesnė už vienišo asmens dydį bei tie našliai, kurie turi teisę gauti našlių pensiją, tačiau vietoj jos yra pasirinkę gauti našlaičių pensiją. Vienišo asmens išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto.
2021 metais vienišo asmens išmokos dydį siūloma nustatyti socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, tai yra 28,63 eurai, o nuo 2022 metų išmokos dydis sieks 32 eurus.
Projektui po pateikimo pritarė 118, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektą Seimo posėdyje skubos tvarka numatoma svarstyti gegužės 25 d.
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas informuoja, kad Tauragės įgulos kariniai vienetai bendradarbiaujant su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Tauragės mieste vykdys pratybas „Saveika 2024“.
Rugsėjo 26 d. Tauragės rajono savivaldybė pasirašė memorandumą su UAB ILTE Žaliųjų finansų institutu dėl bendradarbiavimo Tauragės rajonui siekiant tapti klimatui neutralia savivaldybe.
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros namų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gužauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, kurių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamentas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. Norėdamos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, ponios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro žemaičio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, netradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profesorius, lituanistas, žemaičių tarmės tyrinėtojas bei žemaitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Rugsėjo 25 d. po rekonstrukcijos, kurios vertė – daugiau nei 2 mln. Eur., oficialiai atidarytas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadionas. Šia investicija galės džiaugtis ne tik progimnazijos, tačiau ir visa Tauragės bendruomenė. Ilgą laiką buvusi apleista ir neatitinkanti šiuolaikinių sporto infrastruktūros standartų nuo šiol „Šaltinio“ progimnazijos stadiono teritorija lankytojus pasitinka kardinaliai atnaujinta ir pritaikyta visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Rugsėjo 19 d., minint Europos paveldo dieną, Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pasakojančios langinės“, taip siekiant atkurti ir iš naujo pamatyti giluminius klodus muziejaus teritorijoje, D. Poškos dvarvietėje, kur sklandė iškilios kūrėjo mintys, kur bemąstant ir bevaikščiojant buvo numinti takeliai...
Visų keliai veda link balsadėžės: „Žinau, ką renku“ kviečia į priešrinkiminius debatus Tauragės vienmandatėje apygardoje
Kasmet, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos Prezidentas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoja žydų gelbėtojus. Šilalėje iš maždaug 1500 myriop pasmerktų žydų prieš 83-ejus metus išsigelbėjo tik vienas – dabar jau šviesios atminties Ruvinas Zeligmanas. Tačiau jo atminimas tebėra gyvas dukros ir dviejų anūkų širdyse, o už tai jie dėkingi gelbėtojams, sunkiais pokario laikais priglaudusiems jų tėvą, senelį.
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos žengia reikšmingą žingsnį stiprinant bendradarbiavimą gynybos pajėgumų srityje. Pirmadienį su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman International Trading“ pasirašytame bendradarbiavimo memorandume išdėstyta bendra vizija dėl Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo, daugiausiai dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų gamybos vystymui ir tiekimui mūsų šalyje.
Oficialiai Kinijos plotas užima net 9 mln. 598 tūkst. 086 kvadratinius kilometrus. Tačiau realiai ji jau šeimininkauja Sibire kone iki pat Uralo kalnų. Tik Putinas apsimeta, kad to nemato. Tai valstybė, kuri siekia tapti pirmąja pasaulio galybe įvairiomis prasmėmis.
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Iki rugsėjo 30 d. kviečiame Tauragės rajono ūkininkus teikti paraiškas dėl finansinės paramos pagal Tauragės rajono savivaldybės ūkininkų rėmimo programos nuostatus.
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Socialiniai tinklai tampa vis populiaresne platforma vartotojams įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Nors prekybai internete, įskaitant ir socialinius tinklus, taikomi vartotojų teisių ir mokestiniai reikalavimai, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl nesąžiningų pardavėjų nukenčia galutiniai pirkėjai.
Šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Taip pat atnaujintas ir šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims.
Rugsėjo 13 d. Tauragės rajono savivaldybėje lankėsi LR Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
2024 m. rugsėjo 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba informuoja, kad nuo šių metų spalio 1 d. aktuali konsultacijos klientams bus teikiamos bendraisiais informacijos centro telefono numeriais:
Šį savaitgalį Rusijos Kaliningrado srityje planuojant atlikti izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, Latvijoje dalis gyventojų gavo dezinformacinius pranešimus – prisidengiant šalies tarnybų vardu, perspėjama ruoštis tariamiems elektros tiekimo trikdžiams visoje šalyje neribotą laiką.
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Kai gyvenimą aptemdo kasdienybė, reikia ieškoti nuotykių. Tokia taisykle vadovaujasi iš Vytogalos kilusi verslininkė Giedrė Gedeikienė (Gedeikytė), šį pavasarį užkopusi į net patyrusiems alpinistams sunkiai pasiduodančią aukščiausią Kazbeko viršukalnę. Be nuotykių jau nebegalinti gyventi mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasaulio ir savęs pažinimą.
Kaimo bendruomenė „Kunigiškietis“ įgyvendino projektą "Sveiko ir aktyvaus kaimo vizija" Nr. SRF-FAV-2021-1-1140 „Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas“.