Asociatyvi nuotrauka
Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, praėjusį pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
KT pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad pirmadienio sprendimas reiškia, jog norint tiesiogiai rinkti savivaldybės vadovą reikalingos Konstitucijos pataisos. Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. „Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.
Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta. „Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D. Žalimas. Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus. KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai. Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos. Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Savo nuomonę apie KT sprendimą feisbuke išsakė Tauragės savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Pasak jo, tokios teisinės diskusijos sklandė nuo pat šio įstatymo priėmimo. „Dabar yra 2 variantai: 1.Seimas pakeičia Konstituciją ir įteisina tiesioginius merų rinkimus. 2. Seimui nepavyksta pakeisti Konstitucijos ir nuo kitos kadencijos meras vėl bus renkamas Tarybos narių, o ne tiesiogiai rajono gyventojų“, – teigia jis. Meras įsitikinęs, kad tiesioginiai merų rinkimai tapo gaiviu oro gurkšniu Lietuvos demokratijai, o ypač regionų politikai, todėl grįžimas prie prieš tai buvusios tvarkos, kai mero pareigos yra vienas iš politinio susitarimo objektų, yra žingsnis atgal. D. Kaminskas klausė savo sekėjų, ką jie apie tai mano, ir sulaukė net 86 komentarų. Didžioji dalis komentatorių nė neabejodami pasisakė tik už tiesioginius merų rinkimus, tik vienas išsakė kitokią nuomonę – pasak jo, Konstitucija reikia pasitikėti, nes ją surašė ne populistai, o valstybininkai, ir dabar nereikėtų skubėti ir keisti, o plačiai išdiskutuoti, pasverti už ir prieš ir tik tada daryti sprendimus, gal ir pakeitimus.
Tiesioginiai merų rinkimai tapo gaiviu oro gurkšniu Lietuvos demokratijai, o ypač regionų politikai, todėl grįžimas prie prieš tai buvusios tvarkos, kai mero pareigos yra vienas iš politinio susitarimo objektų, yra žingsnis atgal, – teigė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Paklaustas, ką man apie KT sprendimą, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Tauragės skyriaus pirmininkas Tomas Raulinavičius sakė, kad tiesioginiai mero rinkimai atnešė pozityvaus žaismingumo iki tol ganėtinai nuobodžiai atrodžiusiuose savivaldos rinkimuose.
– Matau, kad visos politinės jėgos sutaria, kad jų reikia, todėl turime judėti konstituciniu tiesioginių merų rinkimų įteisinimo keliu. Šiam sprendimui pritaria ir rinkėjai, kurie tiki, kad meras yra žmogus, sprendžiantis ne tik politinius, bet ir įvairius rajono ūkio, administracinius klausimus. Dažnai merai imasi tokio vaidmens, tačiau jie nėra vykdomosios valdžios atstovai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tiesiogiai renkamas meras iš esmės negali būti tarybos nariu, nes visi renkami tarybos nariai yra lygūs savo galiomis. Ir tai reikštų, kad reikia ieškoti naujų išeičių, taisyti senas klaidas: pavyzdžiui, naujos tokio rajono vadovo pareigos turėtų vadinti meras – administracijos direktorius, arba kaip kitur – burmistras. Tiesa, jis negalėtų būti tarybos nariu. Tikiu, kad Seimo nariai šį klausimą išspręs, tačiau man aktualesnis atrodo dabartinis komitetų veikimas mūsų rinkimų sistemoje. Pastarieji dalyvauja su netolygia finansavimo galimybių tvarka ir dažnai prisidengia neva nepolitinėmis kaukėmis, kurios nekuria pasitikėjimo politika ir demokratinėmis vertybėmis, – sakė T. Raulinavičius.
LSA sieks išlaikyti tiesioginius merų rinkimus
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) paskelbė, kad, atstovaudama visoms šalies savivaldybėms, vienbalsiai pritarė būtinybei Lietuvos rinkimų sistemoje išlaikyti tiesioginius merų rinkimus ir dabartinį mero kaip renkamo politiko statusą.
Tikiu, kad Seimo nariai šį klausimą išspręs, tačiau man aktualesnis atrodo dabartinis komitetų veikimas mūsų rinkimų sistemoje.
„Įvertinę, kad piliečių pasitikėjimas vietos valdžia auga, o už teisę tiesiogiai rinkti merus pasisako dauguma šalies gyventojų, esame įsitikinę, jog dabartinė rinkimų sistema pasiteisino. Ji užtikrina savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą ir mero kaip vietos lyderio, atstovaujančio konkrečios teritorijos gyventojų interesams, vaidmenį,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius. LSA valdybos nariai akcentavo ir tai, kad ankstesnė sistema, kai merą rinkdavo savivaldybės tarybos nariai, buvo ypač pažeidžiama dėl nuolatinio politikavimo bei partinių manipuliacijų.
Balandžio 30 dieną susirinksianti LSA taryba ketina priimti sprendimą kreiptis į Seimą ragindama inicijuoti tiesioginius merų rinkimus įteisinančias Konstitucijos pataisas. Ketinama inicijuoti ir LSA susitikimus su Seimo frakcijų atstovais.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
