Kol tėvai laukia tyrimų atsakymų, vaikai dažniausiai vis dar lanko mokyklą. Autorės nuotrauka
Pirmojo karantino metu pradinukų tėvai įsitikino: mokymasis su vaiku namuose yra didžiausias košmaras. Baimindamiesi, kad tik nereikėtų vaikui praleisti pamokų, kai kurie iki paskutinės minutės delsia mokytojams pranešti dėl kontaktų patenkantys į rizikos užsikrėsti COVID-19 grupę – mat pedagogams tai kelia nerimą. Apie tai, kad dirbo su vaiku, kurio tėvai serga koronavirusu, pedagogai sužino tik vaikui neatvykus į mokyklą. Mokytojui lieka tik spėlioti: ar jis dirbo jau su užsikrėtusiu vaiku, o gal vaikas virusą pasigavo klasėje? Kai kurie pedagogai mano, kad saugant visų sveikatą tikslinga būtų visiems dirbti nuotoliniu būdu.
Vaikų tirti neskuba
Mokytoja Ligita Tamašauskienė trečiadienį sulaukė vieno savo mokinio tėvelių skambučio su žinia, jog šie serga koronavirusu. Dar antradienį jų vaikas sėdėjo klasės suole, dalyvavo pamokose, nors jo tėveliai nekantriai laukė prieš keletą dienų atlikto koronaviruso testo rezultato.
– Aš jų ir klausiu, o tai koks jūsų sūnaus rezultatas? Sako: „Tyrimo nedarėme“. Klausiu, kodėl. Tai jie: „Juk vaikui nereikės biuliotenio“. Niekas iš tėvų vaikams tyrimų nedaro. Mes, mokytojai, esame įmesti į ugnį. Ir šiandien (trečiadienį, – aut.past.) parėjau namo sužinojusi, kad tėvų rezultatai teigiami, aš su vaiku turėjau kontaktą. Tai kaip aš psichologiškai turiu jaustis? Tai ne pirmas toks atvejis. Mes, mokytojai, esame tarsi atpirkimo ožiai, – trečiadienį emocijų neslėpė mokytoja.
Paklausta, ar baiminasi susirgti, pedagogė kuo ramiausiai atsakė mananti, kad ji gali būti jau persirgusi besimptome koronaviruso forma. Anot jos, informacija apie galimus užsikrėtimus iš šeimų ją pasiekia paskutinę. Tai, kad turėjo kontaktą su sergančiaisiais, tėvai praneša tik sulaukę teigiamų tyrimų atsakymų.
– Tuo laikotarpiu, kai po tepinėlio paėmimo keletą dienų laukdavo atsakymo, vaiko jau galėdavo nebevesti į mokyklą. Jei darausi testą ir nebeinu į darbą, tai kam tada vesti vaiką? Arba praneša: „Mūsų visa šeima serga“. Ir tik tada, kai jau visa šeima sužino, kad užsikrėtę, nebeleidžia vaiko į mokyklą. Ta mama, kuri man šiandien pranešė, kad jų atsakymai teigiami, man sako, kad negali atsekti, kur užsikrėtė. Tai aš jos klausiu, gal jei būtumėte dariusi testą ir vaikui, gal būtų tapę lengviau atsekti užkrato šaltinį – gal vaikas užkratą parnešė būtent iš mokyklos? – pasakojo mokytoja.
Anot pašnekovės, penkios jos mokinių šeimos šiuo metu serga koronavirusu. Nė vienam šių šeimų vaikui testas nebuvo atliktas.
Mokytoja teigia, kad tik nuotolinis ugdymas galėtų sustabdyti viruso plitimą mokyklose. Pasak jos, jei tarp pedagogų, vaikų ir tėvų yra geras ryšys, susiklausymas ir tarpusavio supratimas, nuotolinis ugdymas negali būti našta. Mokytoja teigė, jog nors pamokas veda kontaktiniu būdu, po pamokų padedanti mokytis trylikai šiuo metu namuose besimokančių vaikų. Anot jos, tai padvigubina jos darbo krūvį, tačiau taip ji elgiasi dėl vaikų.
Dieną, kai mokytoja dalijosi naujienomis su šių eilučių autore, vyriausybė buvo nusprendusi, jog pradinukams nuotolinio ugdymo nereikia. Ministras Algirdas Monkevičius teigė, jog nuotolinį ugdymą, pritarus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, savivaldybėse gali paskelbti administracijų direktoriai. Šį pirmadienį vyriausybė vis dėl to nutarė savaite paankstinti pradinukų atostogas. Ar pradinukai būtų mokomi nuotoliniu būdu jei karantinas būtų pratęstas, svarstyta nebuvo.
Nuotolinio mokymo nenori
Virusas spėjo įsisukti ne į vieną miesto mokyklą. Jovarų pagrindinėje mokykloje iš aštuonių pradinių klasių dvi buvo priverstos pereiti į nuotolinį mokymą dėl to, kad viena mokytojų susirgo virusu, o kitai teko izoliuotis, nes serga jos artimieji.
– Iš viso izoliacijoje yra trys mokytojos. Viena mokytoja serga ir vis dar turi nedarbingumą, kita jau persirgusi, dirba nuotoliniu būdu, trečia izoliuojasi ir taip pat pamokas veda iš namų, – trečiadienį sakė Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskas. – Dabar laukiame vyriausybės sprendimo dėl kalėdinių atostogų paankstinimo (toks sprendimas praėjusią savaitę dar nebuvo nepriimtas – aut. past.). Svarstysime, kaip pakeisti atostogų laiką. Su priešmokyklinukais jau sutarta, kad atostogos prasidės savaite anksčiau. O po Naujųjų metų į ugdymą grįšime taip pat anksčiau.
Jei nebus daugiau susirgimų, dvi minėtosios klasės dar savaitę dirbs namuose, po to grįš į mokyklą.
Anot A. Kaminsko, tiek mokytojai, tiek tėvai labiau nori kontaktinio mokymo.
Kaip šių eilučių autorei pasakojo ketvirtoko mama Giedrė, pradinukai, jos nuomone, nėra pajėgūs mokytis nuotoliniu būdu, jei šalia nėra tėvelių.
– Nuotolinį mokymą prisimename tik iš blogosios pusės. Krūviai dideli, tempas didelis. Pavyzdžiui, pasijungi per „Zoom“ platformą su vaiku į pamoką, atsiunčia mokytoja nuorodą į testą, turi penkias minutes prisijungti prie aplinkos, kur atliekamas testas, testui atlikti turi penkiolika minučių. Turi mokėti dirbti kompiuteriu, kad sugebėtum taip staigiai persiorientuoti iš vienos aplinkos į kitą. Pamenu, kartą dirbu su sūnumi, girdžiu, mokytoja prašo mergaitės, mano sūnaus klasiokės, kad ši pasikviestų tėvelius, nes jai nepavyksta kažko padaryti. Mergaitė sako, kad namie yra viena, tai mokytojai teko ne vieną minutę pavargti aiškinant vaikui, kaip, kur, ką ji turi įjungti. Vėliau, kaip sužinojau, tai mergaitei sekėsi sunkiai, labai smuko pažymiai, nes mama neturėjo galimybės jai padėti dirbti kompiuteriu. Mama tuo metu dirbo, – pasakojo Giedrė.
Šiuo metu moters sūnus pamokas lanko mokykloje. Pirmojo karantino metu, kai vaikas mokėsi nuotoliniu būdu, ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
– Tada buvo gerai, nes būdamas nedarbingume vis tiek gaudavai 60 proc. atlyginimo. Dabar nežinau, ar taip galima. Jei ir nemokėtų tų pinigų, ką darysi, vis tiek likčiau namuose su vaiku, nes kitaip jis prapultų. Jam būtų per sunku. Man regis, turiu sukaupusi kasmetinių atostogų, greičiausiai jomis pasinaudočiau, – sakė mama.
Moteris dirba vienos įstaigos administracijoje.
„Apsiginklavę tik kaukėmis ir buteliukais dezinfekcinio skysčio“
Kaip sako Gediminas Marozas, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Tauragės regiono susivienijimo vadovas, pandemijos akivaizdoje organizuojant kontaktinį mokymą labiausiai pažeidžiami tampa mokytojai – dauguma jų yra vyresnio amžiaus, sunkiau perneša virusą, o kai kurie patenka į rizikos grupę.
– Dabar jau nebereikalaujama matuoti ateinančiųjų į mokyklą temperatūros. Mokytojai lieka tėvų sąžinei, jie priversti tikėti, kad į ugdymo įstaigą atvestas vaikas nekarščiuoja. Ateinant į mokyklą nėra matuojama ir mokytojų temperatūra. Mokytojas pamokas veda su kauke. Tam, kad vaikai išgirstų, ką jis sako, pedagogas stengiasi kalbėti garsiau. Teko išgirsti ne vieno mokytojo nusiskundimą, jog jiems kyla problemų dėl gerklės. Be to, mokytojų niekas specialiai netiria dėl viruso. Iš pradžių mokytojai dar buvo tiriami antikūnių testais, tačiau viskas tuo pasibaigė dar mokslo metų pradžioje. Tai buvo vienkartinė akcija. Tas nesaugumo jausmas tarp mokytojų egzistuoja. Mokytojai gynybai su virusu yra apsiginklavę tik kaukėmis ir dezinfekcinio skysčio buteliukais, – kalbėjo G. Marozas.
Pasak pašnekovo, nuotolinio ugdymo organizavimo klausimas neturėtų būti paliekamas ant mokyklų vadovų, mokytojų pečių. Leisti ar drausti lankyti mokyklą, pedagogo nuomone, turėtų spręsti vietos valdžia, nes būtent jie turi prieigą prie epidemiologinių duomenų ir žino, koks sergamumas kur fiksuojamas.
– Turėtų būti taikoma aiški tvarka, kada mokykla jau privalo pereiti į nuotolinį mokymą, kada dar gali vykti pamokos mokyklose. Aišku, tai turėtų spręsti ne mokyklų administracijos. Įsivaizduokime, Skaudvilėje, Batakiuose ar Žygaičiuose yra vienoks sergamumas, Tauragėje – kitoks. Tai kodėl reikėtų tuos mokytojus laikyti uždarytus namuose? Jei seniūnijoje situacija gera, tegul vaikai lanko mokyklą. Duomenis, kokių įstaigų darbuotojai užsikrėtė konkrečiame miestelyje, kaime, mieste, valdo rajono savivaldybė ir jiems talkinantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Yra koronaviruso valdymui suburtos grupės, kurios stebi situaciją ir prieina prie šių duomenų, manau, būtent jos turėtų žaibiškai reaguoti į kintančius rodiklius ir duoti nurodymus konkrečioms ugdymo įstaigoms.
