Šį mėnesį pasirodė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ leidinys „Slemas su ragais“ – į 42 puslapius sudėta daug kam negirdėtos performanso rūšies – slemo autorių kūryba. Kaip sako leidinio redaktorė charizmatiškoji Renata Jančiauskienė, kūrybos žurnalas įprasmina nuveiktą kultūrinį darbą mieste, apjungdamas vietos kūrėjus su kitais Lietuvos slemo autoriais.
Slemas į Tauragę įžengė pernai balandį. Balandžio 1-ąją prie Pilies stovintis tauras buvo papuoštas skelbimu, ant skulptūros ragų uždėta didžiulė R raidė. Vieni skelbimą skaitė „Slemas su ragais“, kiti – „Seimas su ragais“. Tai buvo pirmas kartas, kai mieste pradėtas pradėtos organizuoti poezijos varžytuvės.
Keistas į renginį kviečiantis skelbimas, keistas renginio formatas su dar keistesniais pasirodančiaisiais. Dabar išleistas keistas žurnalas su krūva raguotų (iliustracijų autorė – Živilė Spūdvilaitė-Žvėrūna) personažų – turbūt galvojate.
Štai pirmuosiuose puslapiuose muziejaus kiemelyje nufotografuotas vyrukas su kartonine jaučio kauke. Keista. Tiek pat keista žurnalo pabaigoje išvysti fotografo Arnoldo Vydmanto įamžintą rudais dažais tepamą kultūristą, besirengiantį varžyboms.
Keista, skaitant vieną žurnale spausdinamų eilėraščių, matyti namo grįžtančią Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovę Daivą Genienę, kuri rašo: „O kaip tu jautiesi, kai grįžti į namus (ne visai savo)? Kai nusiauni batus, apžiūri nusivilktus rūbus, vogčia pauostai ir mintyse konstatuoji: „Ai, dar kokį kartą „sueis“, dar visai nieko. Beveik“. Tai jos eilėraščio „Kaip tu“ ištrauka. Tai taip artima. Ir nuostabu išvysti visuomenišką moterį, rašančią apie tokius kasdieniškus dalykus su tokiu lengvu, ironišku polėkiu.
Šypsena atsiranda veide skaitant iš visuomenininko, žurnalisto Eugenijaus Šalčio feisbuko profilio paimtą ir žurnale publikuojamą pastebėjimą apie influencerius.
„Kas galėtų paaiškinti, ką reiškia tokios specialybės ar profesijos, ar bala žino kas. Šįryt per radiją išgirdau, kaip kažkokia Nainė (tokia pavardė) ruošiasi rytais: geria kavą, darosi makiažą ir t.t. Ji išeina į darbą, o jos darbas – NUOMONĖS FORMUOTOJA“.
Tokia pat šypsena veide pasirodo vartant žurnale išspausdintą „Versmės“ gimnazijos mokinės Kamilės Saukaitės komiksą „Legenda apie Tauragę“. Senelis Skritulius paskutines gyvenimo dienas nutaria praleisti Eržvilko seniūnijos Bačių kaime. Prieš mirtį jis išduoda, kur paslėpė skrynią, kurioje įdėti tauro ragai. Merginos išmonė ir ranka pieštos komiksų personažų emocinės išraiškos stebina ir žadina norą ją pažinti geriau. Ji – asmenybė. Kaip ir kiti prie šios knygos turinio prisidėję autoriai, kurie pasaulyje pastebi daugiau nei įprasta ir geba tai perteikti.
Ir jei ne R. Jančiauskienė, dalis šių autorių būtų pažįstami tik juos supančioje aplinkoje. Dalies autorių kūrybos atgultų stalčiuose, liktų feisbuko prisiminimuose. Slemo varžytuvėse gi po kiekvieno pasirodymų auditorija ploja, šaukia, cypia, trypia kojomis, išreikšdama palankumą autoriams. Tauragės krašto muziejaus darbuotoja mieste pradėjo naują kultūrinį judėjimą. Pastebėti žmones, stumti juos ant slemo varžytuvių scenos, verčiant nupūsti dulkes nuo apsnūdusio (o gal ne?) kūrybinio polėkio. Kalbėti su auditorija, pristatyti save. Žurnalas „Slemas su ragais“ – vizitinė šio krašto ir šalies slemerių kortelė. Ryšių tiltas kuriantiems žmonėms nuobodžioje, įprastoje kasdienybėje.
Kultūros žurnalas – pirmasis poezijos varžytuvių „Slemas su ragais“ leidinys mieste
Autorės nuotrauka
