Trečiadienio posėdyje diskutuota, kam labiau reikia asfalto – miestui ar kaimui. Mieste iki šiol tebėra 50 proc. neasfaltuotų gatvių, žvyrkelių dulkėse skendi ištisi rajonai, kurių gyventojai laukia asfalto dešimtmečius, pavyzdžiui, vadinamasis rašytojų mikrorajonas. Teigiama, jog mieste su infrastruktūros įrengimu išasfaltuoti 1 km gatvės kainuoja 1 mln. eurų, tuo tarpu kaime – 200 tūkst. Kaimo gynėjai taip pat turi argumentų – anot Reginos Rimkienės, jeigu nenorima, kad kaimai išmirtų, gyvenimas juose turi būti patrauklus.
Pieninės planuose – dar didesnė gamykla. Praėjusiais metais AB „Vilkyškių pieninė“ atstovai kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės tarybą su prašymu išsinuomoti 99 metams žemės sklypą, kuris ribojasi su dukterine įmone AB „Modest“ Gaurės g. ir Gedimino gatve. Planuojamos investicijos buvo patvirtintos, kaip regioninės svarbos projektas. Šią savaitę savivaldybėje lankęsis pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius dar kartą patvirtino, jog rengia projektą, kuris bus dar didesnis ir sudėtingesnis už neseniai iškilusį išrūgų perdirbimo cechą.
Mėsos taškas – jau ir Klaipėdoje. Išskirtinė mėsos parduotuvė „Mėsos taškas“ neseniai minėjo vos antrąjį savo gimtadienį, o paskui žengė visai nevaikišką žingsnį – atidarė mėsinę Klaipėdoje. Pačiame miesto centre, Herkaus Manto gatvėje, įkurta parduotuvė žavi solidžiu, gal net prabangiu interjeru ir jau sulaukė nemenko klaipėdiečių dėmesio. Ko gero, pataikyta į dešimtuką – tokios specializuotos parduotuvės uostamiestyje dar nebuvo.
„Kings pica“ verslą vystys „Fortūnoje“. Žaibiškai mieste išpopuliarėjusios picerijos „Kings pica“ savininkai Vilius Stumbra ir Vytautas Merkelis šią savaitę užbaigė planuotą verslo plėtros etapą. Tarailiuose, prieš tai ilgai veikusioje kavinėje „Fortūna“, jie atidarė maitinimo įstaigą, kuri teiks dienos pietų pasiūlymus. Plačiau apie naują valgyklą mieste – penktadienio „Tauragės žiniose“.
Tauragė trinama iš nenašių žemių žemėlapio. Praėjusių metų sausio mėnesį perbraižius mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, iš jo buvo ištrintos nederlingos Gaurės, Batakių, Lauksargių ir Žygaičių seniūnijų žemės. Visoje Europos Sąjungoje vykdoma reforma gerokai papiktino Tauragės žemdirbius, kurie nuo 2020 metų nebegaus subsidijų, per metus siekiančių 1 mln. 400 tūkst. eurų. Ūkininkai prisijungė prie aktyviai Vakarų Lietuvoje veikiančios Nepalankių ūkininkauti žemės naudotojų asociacijos (NŪŽNA) bei mina Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų slenksčius.
Atliekų mažai, o mokėti tenka daug. Kodėl? Nors vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama jau ne pirmi metai, besipiktinančių ja vis dar netrūksta. „Tauragės žinias“ pasiekė Lomiuose gyvenančios moters skundas. Ji su ašaromis pasakoja, kad turi labai daug mokėti už atliekų išvežimą. Moteris yra našlė, gyvena viena nuosavame namuke, o mokėti turi 42 eurus – už 24 konteinerius. Ji sako tiek šiukšlių tikrai neišmetanti. Moteriai keista, kad dvi jos kaimynės, irgi tokiuose pačiuose nuosavuose namuose gyvenančios našlės, moka kur kas mažiau – tik po 20 eurų. Apie susiklosčiusią situaciją skaitykite naujausiame numeryje.
Tauragiškiai „Maisto bankui“ aukoja vis dosniau. Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje vykusi Maisto banko paramos akcija tradiciškai neaplenkė ir Tauragės. Organizatoriai skelbia, jog aukotojų dosnumas pasiekė naujas aukštumas. Tauragėje iš viso paaukota maisto produktų už daugiau nei pusaštunto tūkstančio.
„Minčių žvėryne“ nugulė asmeninės Evos Tombak patirtys. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje lankėsi jogos mokytoja ir rašytoja Eva Tombak. E. Tombak pristatė knygą „Minčių žvėrynas“, kurioje, kaip pati sako, yra tikras zoologijos sodas, o žvėrys – tai jos iliuzijos ir tiesos, pergalės ir nesėkmės, neišsipildymai ir laimės, o gyvuliukai – baimės ir pykčiai.
Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo skiltis – Praverkime Tauragės krašto lobių skrynią. Apie laivybą Nemunu – įdomiai ir intriguojančiai. „Žmogų šiurpuliais nukratančiai staugia garo laivų sirenos Kauno prieplaukoje, spjaudo tamsių dūmų kamuolius į žydrą padangę, keleiviai skuba lipti ant denio. Bėgioja sušilę upeiviai. Sparnuotas garlaivis atsipalaiduoja nuo kranto, šnypščia garas, poros trejeto nosinaičių mostagavimas ore, gal viena antra ašara pagal vandenimis išplaukiančių keleivių senas tradicijas, ir garlaivis puškuodamas dingsta Nemuno vingiuose“, – taip 1939 m. balandžio 2 dieną rašė Kauno savaitraštis „Diena“. Tada žurnalistus viliojo ne tik vaizdai, bet ir galimybė pabendrauti su laivų įgulomis, kurios save laikė niekuo ne prastesnėmis už jūreivius. Jos noriai papasakodavo įvairių mitų ir legendų apie Nemuną, nepagailėdavo paslapčių ir lobių ieškotojams. Dar daugiau įdomių dalykų apie Nemuną sužinosite, jei atsiversite tauragiškio istoriko Gedimino Kasparavičiaus, dabar gyvenančio Kaune ir dirbančio istorinėje Prezidentūroje, knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 m.“, neseniai pristatytą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje.
Lietuviškas startuolis „Lympo“ eina užkariauti pasaulio. Tauragiškiams gerai žinoma Gedimino Tamulyno kūrybos studija „Wide wings“ nustebino dar vienu savo darbu. Iš koto verčia ne tik pati dvi minutes trunkanti video reklama, bet ir jos reklamuojamas produktas. Tai lietuviškas startuolis – programėlė „Lympo“, priverčianti įsitraukti į sporto iššūkius ir dar gauti už tai pinigų. Reklamoje – kvapą gniaužiantys vaizdai kalnuose, išlaisvinus fantaziją galinis daugiabučio kiemas vista krepšinio aikštele, o apleista teritorija – čempionų lygos futbolo stadionu. Sunku patikėti, jog visa tai nufilmuota Lietuvoje.
Gero skaitymo!
