Krašto apsaugos ministerija sausio 16 d. paskelbė šių metų šauktinių sąrašą Sausio 10 dieną sudaryti 2019 m. karo prievolininkų sąrašai patalpinti interneto svetainėje. Į tarnybą, kuri daliai šauktinių prasidės jau kovo viduryje, įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose šaukiami 31 068 karo prievolininkai, Tauragės apskrities gyventojų tarp jų bus 871.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Tauragės KPKP telefonu vyresnysis eilinis Rimvydas Štakas „Tauragės žinias“ informavo, kad iš šauktinių sąrašuose savo pavardes ras 871 jaunuolis iš Tauragės apskrities – Šilalės, Pagėgių ir Tauragės rajonų.
Paklaustas, kiek jaunuolių iki šiol pareiškė norą eiti į kariuomenę savanoriškai, jis sakė:
– Savanorių kol kas tikrai nedaug – tik 21.
Tačiau, pasak jo, jei nėra pakliuvę į sąrašus, savanoriais norintys būti jaunuoliai gali kreiptis visus metus.
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija pateikta internete. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės bus nurodytas tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Šaukiamųjų sąrašai bus atnaujinami kiekvienos savaitės pirmadienį.
Informaciją karo prievolininkai galės sužinoti ir paskambinę nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykę arba paskambinę į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius. Tauragėje toks poskyris įsikūręs V. Kudirkos g. 9. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Į 2019 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašus yra įtraukti 31068 jaunuoliai, kuriems 19–26 m. (įskaitytinai). Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti 3827 karo prievolininkai. Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2019 m. metinį šaukimo planą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks daugiau nei 20 kariuomenės dalinių. Dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmuosius du tarnybos mėnesius išeis bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.
Pirmieji 2019 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės kovo viduryje, paskutinieji – gruodžio pabaigoje. Spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks daugiau nei 2 tūkst. karių. Pagal Karo prievolės įstatymą, į sąrašus galėjo patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena, kad sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau gali teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų. Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugėja teigimai atsakančių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47 proc.). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 proc. mažiau respondentų. Taip pat, lyginant su ankstesniais metais, nuo 66 iki 71 proc. išaugo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos kariuomene.