Šalpos pensijos negalią turintiems dirbantiesiems būtų skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta, taip pat šalpos senatvės pensijas galėtų gauti ir jau pensinio amžiaus sulaukę, bet vis dar dirbantys žmonės – tokiems siūlymams šiandien po pateikimo pritarė Seimas. Artimiausiu metu jie bus svarstomi Parlamento komitetuose.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, jei Seimas siūlymams pritars, taip bus atvertos galimybės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę – ir turinčiųjų negalią, ir pensinio amžiaus – sėkmingai galinčių ir norinčių dirbti.
„Šių siūlymų esmė – neversti žmogaus rinktis tarp darbo ir šalpos pensijos. Skatiname negalią turinčiuosius dirbti, užsidirbti, nepaisant to, ar negalia jiems nustatyta iki 24-erių metų, ar vėliau, tuo pačiu metu gaunant ir šalpos pensiją. Taip pat atveriame galimybes ir dirbantiems pensininkams, kurie nebeprarastų teisės į šalpos pensiją ir dirbdami“, – teigia M. Navickienė.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą dirbti ir kartu gauti šalpos pensiją gali tik tie asmenys, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų sukakties. Tuo metu, žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis jau sulaukus 24 metų amžiaus, apskritai teisės gauti šalpos pensijos neturi. Pritarus pakeitimams, teisę į šalpos negalios pensiją įgytų visi negalią turintys ir dirbantys žmonės, taip pat dirbantieji, sukakę pensinį amžių.
Taip pat, Seimui pritarus, būtų taikomas vienodas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, t. y. visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai būtų suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus.
Vertintina, kad siūlomi pakeitimai turėtų įtakos ženkliam asmenų skaičiui – didesnio dydžio šalpos negalios pensijas gautų apie 13 tūkst. žmonių, tam kitąmet turėtų būti skirta apie 24 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Remiantis Sodros 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna 63 tūkst. asmenų, iš kurių – daugiau nei 45 tūkst. asmenų mokama šalpos negalios pensija, vidutinė išmoka siekia 301 eurą. Tuo metu, šalpos senatvės pensiją, kaip rodo duomenys, gauna daugiau nei 11 tūkst. asmenų (vidutinė išmoka – 195 eurai).
Seimui pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Gintaras – tarsi sustingęs Baltijos jūros šnabždesys, lietuviško paveldo dalis, sauganti mūsų istoriją, tradicijas ir jausmus. Lietuviams, gyvenantiems toli nuo gimtinės, gintaro papuošalai tampa nepakeičiamu ryšiu su tėvyne – mažu, bet galingu prisiminimu apie šaknis, šeimą ir namus. Šis
Tauragės meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi, jog didžiausią pokytį sukuria ES investicijos į švietimo infrastruktūros atnaujinimą. Daugelis šių ir kitų rajono pokyčių nebūtų įmanomi be Europos Sąjungos investicijų. Kalbamės apie svarbiausius projektus šiuo metu įgyvendinamus Tauragės rajone pagal regiono plėtros planą. Kaip
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje susitikimas su vyskupu gruodžio 10 d. (trečiadienį), nuo 17 val. Išvakarėse, kviesdamas į susitikimą „Liuteronai mūsų krašte“, vyskupas - trumpai apie Tauragę, kuri buvo (yra) vienas svarbiausių liuteronybės centrų Lietuvoje. Tauragėje – įvairių
Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko" akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams. Šiais metais „Maisto banko"
Nuo gruodžio 02 d. Tauragės Kultūros centre, Edmundo Mažrimo parodų salėje eksponuojama Ričardo Zdanavičiaus tapybos paroda „Dialogas“. Ričardas Zdanavičius gimė 1956 m. birželio 3 d. Vilniuje 1988 m. baigė Vilniaus dailės institutą, įgijo vaizduojamosios dailės ir braižybos specialybę. Nuo 1992 m. – Lietuvos dailininkų s
Pagalvė yra vienas svarbiausių miego elementų, tačiau daugelis žmonių nesusimąsto, kokią didelę įtaką ji turi miego kokybei, laikysenai ir net kasdieninei savijautai. Nuo senovės pagalvės buvo naudojamos ne tik kaip minkšta atrama galvai, bet ir kaip sveikatos bei komforto šaltinis. Įdomu tai, kad pirmosios pagalvės buvo gaminamos i&s
Raudona spalva juvelyrikoje visada turėjo ypatingą vaidmenį – ji siejama su šiluma, artumu, gyvybe ir sauga. Tačiau pastaraisiais metais ši simbolika įgavo naują, modernesnę formą: raudono siūlo apyrankės su aukso ir natūralaus deimanto detale tapo subtiliu, bet labai asmenišku kasdieniu papuošalu. Tai nėra masinė
„Visada truputį krūpteliu, kai tenka prisistatyti, nes „dainininkė“ – toks siauras pavadinimas, dažnai jis asocijuojasi su kažkuo nelabai rimtu. Pagrindinė mano veikla – vokalo mokymas, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Dirbu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, užsiimu privačia veikla, konsultuoju kitus atlikė
Sparčiai auganti elektroninė prekyba ir didėjantis Europos Sąjungos piliečių mobilumas lemia nuolat didėjančius tarptautinių siuntų srautus. Lietuvai, kaip aktyviai bendrosios rinkos dalyvei, tenka svarbus vaidmuo tiek siunčiant, tiek priimant krovinius. Iš pirmo žvilgsnio, tarptautinės siuntos išsiuntimas iš Vilniaus į Berlyną
Krautuvai, kaip svarbi technikos dalis, atlieka esminį vaidmenį daugelyje ūkio šakų. Šie galingi įrenginiai, skirti kroviniams kelti ir transportuoti, padeda optimizuoti darbus, didinti efektyvumą ir užtikrinti saugumą. Nors krautuvai dažnai siejami su pramonine aplinka, jų pritaikymas gerokai platesnis: nuo kasdienės logistikos iki s
Jau beveik dvi dešimtis metų Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinys tauragiškius kviečia į tradicinę Kalėdinę mugę. Prie mugės dalyvių prisijungus socialinėms dirbtuvėms „Metų ratas" gaminių asortimentas bus dar įvairesnis dar ir todėl, kad tauragiškiai dirbtuvininkai pakvietė prisijungti kolegas iš Pa
Nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers kelias naujas galimybes, kurios leis apsispręsti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis. Nors pensijų reforma suteikia lankstumo, skubėti priimti sprendimo nereikėtų, mat jis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Apie tai, kokie sprendimo keliai atsivers ir ką būtina įvertinti prieš pasi