Ateinantys mokslo metai bus iš ties permainingi, nes keičiasi ne tik mokytojų darbo užmokesčio, bet ir moksleivių maitinimo tvarka. Nuo rugsėjo 1 dienos ugdymo įstaigų meniu įsigalioja daugybė naujovių, viena jų – „egzotiškesnis“ asortimentas: triušiena, veršiena, aviena. Nors specialistai reformų įgyvendinimui teigia esantys pasiruošę, maitintojai gūžčioja pečiais: kaip už 1,30 patiekti tokį meniu, nežino.
Permainos valgyklose
Diskusijas keliantis įstatymas numato naujas vaikų maitinimo taisykles, kuriose nurodyta, kad darželiuose ir mokyklose negalės būti siūloma pieno produktų, konditerijos gaminių su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomųjų ledų, rūkytų mėsos gaminių, bulvių, kukurūzų ar kitokių traškučių, riebaluose virtų, skrudintų ar spragintų gaminių, kramtomosios gumos, gazuotų gėrimų, energetinių gėrimų, džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių.
Rekomenduojama tiekti daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Vaisiai turėtų būti tiekiami priešpiečių ar pavakarių metu, jei šie maitinimai organizuojami. Valgyklose leidžiama tik šviežia žuvis ir mėsa, kuri turi būti liesa. Valgiaraščiuose turėtų atsirasti „egzotiškesnis“ asortimentas: triušiena, veršiena, aviena. Dar vienas reikalavimas valgiaraščiui – kiekvieną dieną turi būti patiekta, kaip rekomenduojama sezoninių, šviežių daržovių ir vaisių bei patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų. Patiekalų nebus galima „paskaninti“, nes valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, cukraus, pipirų ar garstyčių.
Specialistai – už kokybę
Už moksleivių mitybą ir sveiką gyvenseną atsakingas Nacionalinis Visuomenės sveikatos centras Tauragėje, dar balandžio mėnesį organizavo susitikimą su Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojais. Susitikimo metu diskutuota aktualiais mokinių mitybos klausimais. Abi pusės tikina, kad pasikeitimai, nors ir keliantys nemažai iššūkių – džiuginantys.
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, Gilma Masiulionienė Tauragės žinioms teigė, kad pasikeitus vaikų mitybos tvarkai, įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad matytina, kad jau naujais mokslo metais vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą.
– Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams. Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas – draudžiama. Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais, taip pat padažais su spirgučiais. Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Taip pat kiekvieną dieną vaikams turės būti siūloma rinktis vegetarišką patiekalą, o užkandžiais mokyklose bus leista prekiauti tik tuo atveju, jei tam pritars tėvai, – naujai numatytais reikalavimais ugdymo įstaigoms dalijasi specialistė.
Pasak G. Masiulionienės, pasikeitimai teisės aktuose dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose atsirado atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. Taip pat tėvų, savivaldybių, maisto gamintojų ir vaikų mitybos gerinimo darbo grupės narių siūlymus.
– Tikimės, kad naujos nuostatos teisės aktuose atneš teigiamų pokyčių vaikų maitinimo organizavime ugdymo įstaigose, – viltingai kalba G. Masiulionienė.
Jai pritaria ir Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Indrė Šegždienė.
– Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančio maitinimo tvarkos aprašo tikslas yra užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai ir ugdomi sveikos mitybos įpročiai, – teigė I. Šegždienė.
Prižiūrės ugdymo įstaigas
Kiekvienai rajono ugdymo įstaigai yra paskirtas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kurių tikslas – sveikos, saugios, stiprios mokyklos bendruomenės kūrimas. Specialistai rūpinasi ne tik moksleivių ir mokytojų švietimu, bet ir prižiūri maitinimo organizavimą mokyklose.
I. Šegždienės teigimu, užgriuvus pokyčiams, specialistai turės atsakingai tikrinti maisto kokybę, ir radę pažeidimų, privalės raštu informuoti mokyklos administraciją ir maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojus, atsakingus už vaikų maitinimą. Taip pat specialistai privalės prižiūrėti, ar nėra tiekiami draudžiami maisto produktai ir jų grupės, ar sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens, ar pagal gydytojo raštiškus nurodymus organizuojamas pritaikytas maitinimas, ar bendrojo ugdymo programas vykdančioje įstaigoje kasdien organizuojami pietūs, ar visi pietų metu patiekiami patiekalai yra nurodyti valgiaraštyje, ar bendrojo ugdymo programas vykdančioje įstaigoje pietų metu tiekiami tausojantys ir augalinės kilmės maisto produktų patiekalai.
Tiekėjai stebisi
Viena iš mokyklas maitinančių įstaigų vadovių, panorusi išlikti anonimiška, teigė, kad tokie pokyčiai per daug drastiški. Moteris piktinosi valdžios noru viską keisti drastiškai ir labai greitai.
– Norint išmokyti vaiką taisyklingai, sveikai valgyti, jį reikia mokyti nuo mažens, šeimose. Man keista, kad norima naujoves mokyklose įdiegti staigiai, manau tai reikėtų daryti pamažu, į valgiaraštį įtraukiant po vieną kitą naują patiekalą, o ne keisti jį visą, visiškai kardinaliai. Dar nesenai teko maitinti stovyklautojus, ir patikėkite, tiek merginos, tiek vaikinai renkasi Kijevo kotletus, karbonadus, nes tai jie įpratę valgyti šeimose, namuose. Naujame įstatyme siūloma tiekti avieną, kalakutieną, triušieną. Gerai, bet vaikas niekada neragavęs tokios mėsos namuose, jo tikrai nepirks mokyklos valgykloje, kas galiausiai reiškia, kad vaikai paprasčiausiai liks nevalgę. Be to, pirkti tokius produktus yra brangu, tiek mums, tiek vaikams, apie vaiko maitinimo pinigų pakėlimą kažkodėl niekas nekalba, skiriama ta pati – 1,30 Eur suma, – teigė įmonės direktorė.
Tiekėjai mano, kad link pokyčių reikėtų eiti iš lėto, pratinti, mokyti vaikus ir netgi jų tėvus. Nesiginčijama dėl paties fakto, kad maitinimas turi būti keičiamas, skiriasi tik valdžios ir maitintojų požiūriai kaip tai reikėtų daryti.
Kaip teigė Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė I. Šegždienė, „siekiant pagerinti Tauragės ugdymo įstaigų maitinimo kokybę, reikalingas visų institucijų: maitinančių įmonių ir jų vadovų, mokyklos administracijos, maisto ir veterinarijos tarnybos, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir vaikų tėvelių tarpusavio bendradarbiavimas.“
