Šį sekmadienį, kovo 25 dieną, Lietuvoje įvedamas vasaros laikas – laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn, tad šis savaitgalis bus valanda trumpesnis. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai visose bloko narėse galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Ši direktyva persvarstoma kas penkerius metus, taigi artimiausiu metu tai bus padaryta 2021–aisiais.
Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Kasmet jo poveikį jaučia apie milijardas žmonių. Įvedimo pradžios ir pabaigos datos skirtingose šalyse varijuoja, tačiau Europos Sąjungos šalys šios praktikos laikosi vieningai.
Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką. Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų. Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, tad juntamas poveikis žmonių sveikatai, psichologinei savijautai.
Politikai Lietuvoje jau kurį laiką kalba apie abejotiną laiko sukinėjimo naudą. Praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai parėmė Vyriausybės priimtą sprendimą, kad Lietuva pati galėtų nuspręsti, ar jai kartą per metus įvesti vasaros laiką, ar ne.
Taigi kreiptasi į Europos Komisiją su prašymu leisti šalims narėms pačioms nuspręsti, ar verta sukti laikrodžius, kol kas tokia galimybė nėra numatyta. Europos Parlamentas (EP) vasario pradžioje nusprendė kruopščiai išnagrinėti laiko kaitaliojimo problemą ir, esant būtinybei, atsisakyti sezoninio laiko. Mat ES pritarimo planui atsisakyti vasaros laiko ketina siekti ne tik Lietuva, bet ir Suomija, Lenkija, Estija.
Europos Komisija teigia, kad sprendimai dėl laiko ES mastu „privalo būti harmonizuoti tarp visų valstybių“. Daroma išvada, kad negalima leisti kiekvienai valstybei pačiai savarankiškai spręsti, ar įvedinėti sezoninį laiką, ar ne, nes laiko skaičiavimas turi būti suderintas visose ES valstybėse
„EK šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis. Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiko suderinimo ES lygmeniu tikslas – išvengti problemų, ypač transporto, logistikos ir energetikos srityse, kurios kiltų laiką sukiojant nekoordinuotai“, – BNS informavo EK atstovai.
Tuo tarpu, kol kas naktį iš šio šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje tradiciškai įvedamas vasaros laikas.