Be tėvų globos likusių vaikų ir neįgaliųjų gyvenimuose bręsta pokyčiai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdoma institucinės globos pertvarka paliečia ir Tauragę. Jos vykdymą mūsų regione koordinuoja ekspertė Marijona Janavičienė. Rajono meras Sigitas Mičiulis teigia, jog ši iniciatyva džiugina ir teikia vilties, kad bendromis savivaldybių ir vyriausybės institucijų pajėgomis netolimoje ateityje pasieksime, jog be tėvų globos likę vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje. Kartu vykdomas intensyvus darbas su šeimomis, auginančiomis vaikus, teikiant kompleksines paslaugas, kurios stiprina tėvų gebėjimus rūpintis savo vaikais. Apie tai ir kalbamės su meru.
– Kokie pokyčiai vyksta Tauragėje, vaikų, likusių be tėvų globos, gyvenimuose?
– Vaikų likimai jaudina visus, vaikai yra mūsų ateitis. Prigimtinė ir svarbiausia vaiko teisė – augti šeimoje. Tačiau kartais įvairios priežastys lemia kitą likimą. Kiekvienais metais dalis vaikų netenka tėvų globos, suteikiamas būstas ir priežiūra institucijose. Nors vaikams užtikrinamas tam tikras saugumas, šios įstaigos turi pakankamai gerą materialinę bazę, tačiau institucinė vaiko globa dažnai tampa ydinga visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, nes globos namai nėra pritaikyti vaiko pozityviai socializacijai, juose neįmanoma užtikrinti individualių vaiko poreikių, o ypač – kokybiškų santykių su suaugusiais. Todėl ypač svarbu, kad vaikai augtų aplinkoje, kuo artimesnėje šeimai.
Šią savaitę Taryba patvirtino institucinės globos pertvarkos priemonių planą. Esame išsikėlę tikslą iki 2020 m. pertvarkyti Tauragės vaikų globos namus „Šaltinėlis“ į paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą (krizių įveikimo, kompleksinių paslaugų šeimoms teikimo, globos centro funkcijų vykdymo, socialinės globos teikimo vaikams, likusiems be tėvų globos bendruomeniniame vaikų globos namų padalinyje ir kt.).
Taip pat savivaldybėje įsteigtas budinčio globėjo institutas, pagal GIMK programą vykdomi mokymai, skirti padėti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimoms spręsti bendravimo su vaiku, auklėjimo, priežiūros ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo klausimus, parengtas 1 budintis globotojas. Artimiausiu metu siekiame paruošti ne mažiau kaip 3 budinčius globotojus.
– Kuo svarbus, Jūsų nuomone, prevencinis darbas su šeimomis?
– Daugiau dirbant su šeimomis, mažiau vaikų patenka į institucijas. Tam užkertamas kelias šviečiant šeimas, užtikrinamas vaikų užimtumas. Čia didelį vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai. Vaikų dienos centrų darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais veiksmingas tuo, kad tenkina esminius vaikų užimtumo poreikius ir lankydami vaikų dienos centrus vaikai sulaukia dėmesio, jiems suteikiama galimybė mokytis, ugdytis asmeniniams bei socialiniams įgūdžiams, dėl to pagerėja jų psichinė, fizinė būklė, socialinis elgesys, mikroklimatas šeimose.
Tauragės rajono savivaldybė 2016 metais pagal Vaikų ir paauglių užimtumo programą skyrė finansavimą 7 vaikų dienos centrų veiklai, iš kurių 4 veikė mieste, 3 – Taurų, Lomių ir Pilaitės bendruomenėse. 2016 metais vaikų dienos centrams skirta 29,8 tūkst. Eur., juos lankė 130 vaikų.
2017 m. Tauragės rajono savivaldybėje veikė jau 10 vaikų dienos centrų, kuriuos lankė 190 vaikų. Tai didžiausias dienos centrų skaičius regione. Vaikų dienos centrų finansavimui iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto 2017 metais skirta 51,6 tūkst. Eur. Taigi, kryptingai dirbama šia kryptimi.
Plečiant bendruomenines socialines paslaugas, tikslinga ir toliau plėtoti vaikų dienos centrų steigimąsi. Dienos užimtumo socialines paslaugas gauna dalis socialinės rizikos šeimų vaikų, tačiau šių paslaugų tinklo aprėptis turėtų būti didesnė. Svarbu užtikrinti šių paslaugų teikimo teritorinį tolygumą, skatinant ir plėtojant paslaugų teikimą seniūnijų gyvenvietėse.
– Kaip „Šaltinėlis“ rengiasi institucinės globos pertvarkai?
Džiugu, kad nauja vadovė Lina Baziliauskienė iš karto ėmėsi iniciatyvos – pasirašius trims metams sutartį su nevyriausybine organizacija „Gilė“, įkurti bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose vykdomas prevencinis darbas su šeimomis, teikiama psichologinė pagalba, vedami pozityvios tėvystės mokymai.
Jaučiamas didelis susidomėjimas, nes tokių nemokamų paslaugų anksčiau nebuvo, poreikis yra didžiulis. O „Šaltinėlio“ pastatas taip pat yra atnaujintas, pritaikytas, jame ir toliau vyks veiklos šeimai. Buvę tradiciniai vaikų namai taps daugiafunkciniu paslaugų šeimai centru.
Šiuo metu ieškoma pastato bendruomeniniams namams, finansavimą skiria Europos Sąjunga, savivaldybei nereikės prisidėti. Sunku rasti reikalavimus atitinkantį pastatą, nes vaikai turės gyventi kaip šeima, po 2 kambaryje. Tačiau esu nusiteikęs optimistiškai, manau, kad bendromis jėgomis pavyks surasti tinkamą vietą, kur galės įsikurti bendruomeniniai šeimos namai.
– Kokia situacija su kita pažeidžiama visuomenės grupe – psichinę ar proto negalią turinčiais asmenimis? Kokie pokyčiai laukia?
Asmenys su psichine negalia taip pat yra mūsų visuomenės dalis, juos reikia integruoti, neatskirti į institucijas toliau nuo miesto, nepamiršti. Galime ir turime skatinti šių žmonių savarankiškumą, bent minimalius gyvenimo įgūdžius.
Džiaugiuosi, kad bendradarbiaujame su Adakavo socialinės globos namais, kurie rūpinasi šių žmonių gerove. Buvo išbandoma laikino atokvėpio paslauga, kuri labai pasiteisino ir parodė, kad tokios paslaugos yra labai reikalingos.
Planuojama, kad Tauragės mieste įsikurs grupinio gyvenimo namai. Anksčiau protinę ar psichikos negalią turinčių žmonių ir jų artimųjų niekas neklausdavo, kur jie nori gyventi. Turime suteikti jiems galimybę gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą. Taip pat svarbu, kad žmonės nebijotų kaimynystėje gyvenančių neįgaliųjų, reikia skatinti toleranciją, juk jie taip pat yra tarp mūsų, mūsų šeimos ar pažįstamų artimieji. Suprantama, kažkam galbūt tai taps nemenku iššūkiu tolerancijos ir žmogiškumo prasme. Be abejo, perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos vyks laipsniškai, pareikalaus daug laiko ir išteklių.
Džiaugiuosi nevyriausybinių organizacijų veikla, kaimo bendruomenių centrais, kurie randa rėmėjų, verslininkų, suprantančių ir padedančių.
Mažonų seniūno Jono Samoškos, Pagramančio bendruomenės iniciatyva rengiami Pagramančio savarankiški gyvenimo namai. Analogiška graži mintis kilo Tauragės garbės piliečiui Alvydui Bridikiui, kuris rengia socialinių paslaugų centrą Skaudvilėje tiek vaikams, tiek pagyvenusiems žmonėms.
