Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) išsiuntinėjus sąskaitas už komunalinių atliekų išvežimą, sudarytas pagal nuo liepos 1-osios įsigaliojusią metodiką, kilo didelis nepasitenkinimas. Rinkliavos lapelius gavę gyventojai ir verslininkai piktinasi išaugusiomis sumomis. Kai kurios įmonės už šiukšlių surinkimą apmokestintos dvigubai, ar net trigubai. Dėl užvirusios košės į savivaldybę skubiai buvo iškviesti TRATC‘o atstovai, sukilę verslininkai teisybės reikalavo ir TAVA susirinkime.
Nauja dvinarės rinkliavos apskaičiavimo metodika visose šalies savivaldybėse įvesta nuo liepos 1 dienos. Tauragės rajone Tarybos sprendimu nustatyta 40 proc. pastovioji ir 60 proc. kintamoji dvinario mokesčio dalys. Pagal naują tvarką, labiausiai mokesčiai išaugo verslo įmonėms, valdančioms dideles gamybines patalpas – mat mokestis joms paskaičiuotas už patalpų plotą, o ne už faktinį turimų konteinerių skaičių. Anot Tauragės rajono savivaldybės direktoriaus Modesto Petraičio, TRATC‘ui išsiuntinėjus naujai apskaičiuotus mokesčius gyventojams ir verslo įmonėms, šie savivaldybę apipylė skundais.
– Rajono savivaldybės administracija savo iniciatyva sukvietė TRATC vadovus ir paprašė pateikti rinkliavos skaičiavimo metodiką bei atliekų tvarkymo kainų pokyčius. Nepatenkintų tauragiškių aistros šiandien skubos tvarka įgalina kreiptis į Aplinkos ir kaimo reikalų komitetą ir spręsti opų atliekų tvarkymo rinkliavos apskaičiavimo metodikos klausimą. Ketiname parengti išdiskutuotą skaičiavimo metodikos sprendimo projektą dėl atliekų rinkliavos ir teikti jį svarstyti miesto tarybai, – po susirinkimo teigė administracijos direktorius M. Petraitis.
TRATC vadovus į susitikimą pakvietė ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA). Pagal patvirtintą atliekų tvarkymo rinkliavos apskaičiavimo metodiką, mokestis ypač išaugo įmonėms, turinčioms didžiules patalpas. Nors įkainį lemia ne tik patalpų plotas, bet ir jų naudojimo paskirtis, Tauragės verslininkų tai neguodžia. Dideles patalpas turinčios bendrovės skaičiuoja, jog mokesčiai išaugo ne procentais, o kartais.
TAVA valdybos pirmininkės Giedrės Stulginskienės teigimu, didžiausia problema iškyla gamybos įmonėms, kadangi šių patalpų plotas yra apmokestinamas didžiausiu tarifu. Anot G. Stulginskienės, ekonomiškai tai yra nepagrįsta, kadangi gamybos įmonės ir taip susimoka pirkdamos aplinkos taršos leidimus, nes rūšiuoja gamybines atliekas, tačiau dar yra apmokestinamos ir padidintu tarifu už komunalines atliekas.
– Kreipsimės į rajono Tarybą su prašymu papildyti šiukšlių surinkimo apmokestinimo tvarką taip, kad verslo įmonės galėtų deklaruoti faktinį išvežamų atliekų kiekį, o ne būtų apmokestinamas patalpų plotas. Prašysime, kad būtų išlaikytas protingumo principas, – „Tauragės žinioms“ teigė G. Stulginskienė.
Medienos apdirbimo įmonės UAB „FB production“ vadovas Audrius Šimkevičius žodžių į vatą nevyniojo. Anot jo, toks apmokestinimas – ne kas kita, kaip apiplėšimas.
– Žiūrint į verslo sąlygų gerinimą, tai atrodo labai agresyviai. Mano nuomone, tai yra plėšimas. Ir ne tik piniguose esmė – pats principas yra neteisingas. Jeigu mes užsakome paslaugą – šiukšlių išvežimą, turėtume ir mokėti už šiukšlių kiekį, ne už plotą. O dabar kas yra? Stengiamasi apmokestinti kiekvieną gamybinių patalpų kvadratinį metrą. Ar tai – dar vienas nekilnojamo turto mokestis, ar bauda už tai, kad verslas kažką sukūrė? Juk be nekilnojamo turto nieko nesukursi. Nežinau net kaip čia įvardyti – kažkoks tarybinis mąstymas – mums reikia tiek pinigų ir jūs mums juos duosit. Yra apmokestinamas oras, dėl to, kad kažkokia savivaldybės įmonė nesugeba susitvarkyti su gyvenimiškais iššūkiais, – savo nuomonę apie naują rinkliavos apskaičiavimo būdą išsakė A. Šimkevičius.
„Tauragės žinių“ pakalbintas TRATC direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika paaiškino, jog nepasitenkinimas kilo dėl to, kad pasikeitus mokesčio apskaičiavimo metodikai, nebeliko galimybės didelius plotus valdančioms įmonėms mokestį mokėti tik už deklaruotus turimus konteinerius. Dabar kintamoji rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal pastatų plotą bei išvežamų konteinerių skaičių, tačiau šis bus patikslintas tik pasibaigus metams – tada permoka bus išminusuota. Esą įstatymas leidžia pakeisti nuostatus palankesne verslininkams linkme, ir TRATC jau pateikė pasiūlymus, bet tam reikia Tarybos sprendimo. Tačiau, anot V. Noreikos, dalis gyventojų piktinasi dėl to, kad pastoviąją rinkliavos dalį reikia mokėti ir už nenaudojamus pastatus.