Tauragės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet gavo 34 pranešimus apie galimai neskaidriai vykdomą veiklą. Po patikrinimų paaiškėjo, jog vos trys iš jų pasitvirtino, šiems pažeidėjams gresia sankcijos ir nuobaudos. Likusieji buvo inspektorių pabarti dėl smulkių pažeidimų, arba jų veikloje pažeidimų neužfiksuota. Po anoniminių pranešimų ir netikėtų patikrinimų verslininkai gūžčioja pečiais ir klausia: nejau demokratinėje šalyje įmanoma represinė valdžios institucijų kontrolė? Verslininkai įtaria, kad už slaptų skundų kyšo politikų ir net žiniasklaidos atstovų ausys.
Kratė „prancūzinius“
Per metus Tauragės apskrityje yra surenkama apie 50 mln. mokesčių. Tai sudaro kiek mažiau nei 1 proc. nacionalinio surenkamo mokesčių iždo. Pasak Tauragės AVMI viršininkės Laimutės Mačernienės, lyginant su praėjusiais metais, mokesčių surinkta 4 proc. daugiau, o valstybinė įstaiga su kaupu vykdo numatytus planus.
Trečiadienį VMI susitikime su Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) atstovais paaiškėjo, jog VMI sėkmingai tvarkosi su šešėline prekyba. Projektas „Ratai“ kaip reikiant papurtė naudotų automobilių prekybos rinką. Tauragės AVMI atstovas spaudai Laimonas Rimkus teigė, jog pasitaikė atvejų, kai vadinamieji „prancūziniai“ į įmonės apyvartą per naktį įtraukdavo iki 1,5 mln Eur sumas. Pradingo nelegalūs automobilių perpardavinėtojai, esą dabar šią veiklą jie jau vykdo su individualios veiklos pažymėjimais, o tai reiškia papildomus surenkamus mokesčius.
Mokesčių inspekcija vasarą tikrino ir pliažų, kavinių bei kitų smulkių įstaigų veiklą. Pastarųjų savininkai Tauragėje šiuo metu itin nepatenkinti. Vos galą su galu suduriantys verslininkai tikina, jog jų verslai kratomi be reikalo.
Tauragės AVMI viršininkė Laimutė Mačernienė teigė, jog jų inspektoriai turi teisę patikrinti įmonės veiklos dokumentus už praėjusius penkerius metus.
Rugsėjo pirmosios reidas
Pilies aikštėje įsikūrusios „La Cafe“ savininkė Jolita Krakienė teigė nustebusi, kai rugsėjo pirmąją sulaukė Tauragės AVMI patikrinimo. Apie 16 valandą miesto aikštėje šurmuliavo būrys Rugsėjo 1-ąją šventusių vaikų ir tėvelių. Prekyba vyko intensyviai, verslininkės nuomone, tai viena iš dienų, kada galima užsidirbti šiek tiek daugiau. Tačiau darbą daugiau nei pusvalandžiui paralyžiavo patikrinimas, dėl neišduoto kvito už vandenį vyko patikra, skaičiuotos kasos aparato lėšos. J. Krakienės teigimu, pasipylė nepasitenkinimas iš klientų, darbuotojams nespėjant atiduoti grąžos už kavą.
– Rugsėjo 1-ąją Tauragės AVMI lankėsi 4 kavinėse. Vizitų metu buvo stebima, kaip kavinių darbuotojai apskaito gautas pajamas, ar visiems lankytojams išduoda kasos aparatų čekius. Lankydamiesi kavinėse Tauragės AVMI darbuotojai nustatė, kad vienoje iš jų neišduodami kasos aparato čekiai, dviejose kavinėse rasta neapskaitytų pinigų. Kavinėje, kurios darbuotojai neišdavė kasos aparato čekio, rasti net 205 neapskaityti eurai. Trečioje kavinėje nustatytas beveik 20 eurų trūkumas, – „Tauragės žinioms“ teigė Tauragės AVMI Mokestinių prievolių skyriaus vedėjas R. Ivaščenko.
Pasak Tauragės AVMI viršininkės L. Mačernienės, rugsėjo pirmąją buvo stebimos maitinimo įstaigos, o ne vykdomi patikrinimai pagal anoniminius pranešimus. Būtent pastarieji sulaukė didžiausio susidomėjimo.
Kas vykdo užsakymus?
Pasak verslininkų, patikrinimų ypač padaugėjo artėjant 2016 m. Seimo rinkimams. Čia kyšo ir žiniasklaidos atstovų ausys. Rugpjūčio mėnesį privačiame Tauragės miesto paplūdimyje „Liberty Beach“ vykusi laisvalaikio stovykla sulaukė mokesčių tikrintojų. Esą čia organizatoriai nesudarė sutarčių su tėveliais, neišdavė pinigų kvitų.
Tauragės AVMI atstovas spaudai Laimonas Rimkus pripažino, jog su juo susisiekė vieno Tauragės laikraščio redaktorė. Po skambučio VMI vykdė patikrinimą vaikų stovykloje „Liberty Beach“.
Tauragės AVMI atstovas spaudai Laimonas Rimkus pripažino, kad sulaukė vieno Tauragės laikraščio redaktorės („Tauragės kurjeris“, – red. past.) skambučio apie galimus pažeidimus stovykloje. Šio laikraščio publikacijoje skelbiama, kad Tauragės mokesčių inspektoriai patikrino žurnalistų informaciją ir paaiškėjo, kad stovyklos organizatoriai jiems jokių iš vaikų surinktų pinigų apskaitos dokumentų nepateikė.
Stovyklos vadovas Šarūnas Paulikas piktinosi, kad rengdamas stovyklas ir bandydamas padėti miestui buvo juodinamas. Esą po patikrinimo VMI pateikė pastabas mokesčių mokėtojui, tačiau, akivaizdu, kad jokių rimtų pažeidimų ir mokesčių slėpimo atvejų šioje situacijoje nebuvo užfiksuota. Verslininkas teigė suprantantis, kad inspektoriai tik vykdo savo darbą, didžiausią problemą matantis tame, kad po anonimo kauke slepiasi politikų ir konkurentų nešvarios užmačios. Paplūdimį administruojantis verslininkas teigė, jog šią savaitę sulaukė ir aplinkosaugininkų vizito. Visi šie patikrinimai kainuoja ne tik brangų jo laiką, vyras teigė, jog ir patiems prižiūrėtojams tai papildomos darbo sąnaudos.
Pasak L. Mačernienės, iš viso šalyje yra sulaukta per 30 tūkst. anoniminių pranešimų. Dalį jų mokesčių inspektoriai perfiltruoja ir patikrinimo nevykdo. Skundai atplaukia pasitikėjimo linija 1882, veikia mobiliosios aplikacijos, parengtos specialios pranešimų formos VMI svetainėje.
Susirinkime dalyvavęs verslininkas Petras Dedūra teigė, jog ne visada verslininkai yra kalti. Problemos dažnai iškyla dėl žmogiškų, o taip pat ir piktybinių darbuotojų klaidų.
Verslininko komentaras: Linas Stankus, projekto „Atgal į Lietuvą!“ vadovas.
Jei norime kurti Lietuvą, kur žmonės gyvens ne tik Vilniuje, bet ir regionuose, turime pradėti gerbti darbo vietas kuriančius verslo žmones.
Vasaros pabaiga Alytui kirto skaudžia žinia – iš Lietuvos traukiasi „Coca-Cola“. Neseniai sprendimą apie pasitraukimą iš Kauno pareiškė ir „Estrella“. Du gigantai iš Lietuvos perkelia savo verslus į Lenkiją. Dvi įmonės dar ne reiškia, kad jau laikas skambinti pavojaus varpais. Tačiau tai ženklas atkreipti dėmesį, ar Lietuvoje viskas tvarkoj, kad verslas regionuose vystytųsi ir būtų kuriamos darbo vietos.
Šiuo metu vadovauju statybų įmonei. Per dešimt veiklos metų mūsų šeima įkūrė ne vieną verslą. Į Tauragę pritraukėme keliolika stambių užsienio investuotojų, čia sukūrusių daugiau nei 800 darbo vietų. Didžiausi iššūkiai verslo pradžioje buvo ir vis dar yra dirbtinis sprendimų vilkinimas, biurokratija ir sąmoningas kenkimas, kai verslui stabdyti konkurentai naudojasi įstatymo numatytomis priemonėmis, ar net regionine spauda. Situacijai pakeisti reikia drąsių, liberalių valdžios sprendimų bei naujo visos visuomenės požiūrio į darbo vietas ir gerovę kuriantį verslą.
Absurdiškų ir verslo plėtrai kenkiančių atvejų Lietuvoje nestinga. Politinių oponentų rašomi anoniminiai skundai su tikslu sustabdyti investicijas ar sužlugdyti smulkų verslą, kuriantį darbo vietas, atrodo keistai. Keistai atrodo ir žiniasklaida, rašanti melagingus straipsnius, remdamasi melagingais politinių oponentų skundais. Su tuo susidūriau ir pats asmeniškai, vykdant gamybinio pastato statybas Tauragės pramonės rajone. Nors visi statybos leidimai gauti ir Tauragėje jau greit bus įkurta nauja gamykla, kurioje bus naujos darbo vietos, tačiau vienas Tauragės laikraštis sugebėjo išspausdinti melagingą straipsnį, kad gamykla statoma be statybos leidimo. Tokia veikla neveda link visuomenės gerovės ir Lietuvos klestėjimo, bet atvirkščiai, – tokiu būdu plečiama „zadanijų“ vešėjimo dirva.
