Aktualijos

Užvakar beveik 70 Tauragės rajono ūkininkų Vilniuje su kitais šalies pieno gamintojais dalyvavo pikete. Žadėti galvijai gatvėse nepasirodė, nors prie Žemės ūkio ministerijos transporto priemonėse buvo atvežtų, bet taip ir neišleistų karvių bei kiaulių. „Tauragės žinių“ pakalbinti ūkininkai sakė, kad protesto metu buvo akylai stebimi civiliais drabužiais vilkinčių apsaugininkų, tačiau akcija praėjo ramiai. Kol kas pasiekta tik pažadų, tačiau ūkininkai tęs streiką budėdami ir pasikeisdami palapinėje prie Žemės ūkio ministerijos.

Siekia pažaboti gobšumą

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos organizuotame pikete ūkininkai reikalavo didesnių pieno supirkimo kainų. Pastarieji tvirtina, kad žemos supirkimo kainos ir dideli perdirbėjų, prekybininkų antkainiai skriaudžia ne tik juos, bet ir pirkėjus.     
Veterinarijos tarnybai bei Vilniaus savivaldybei uždraudus protestuoti su gyvūnais, kai kurie ūkininkai patys apsirengė karves imituojančiais kostiumais, kažkas atsivežė karvės skeletą. Pajudėjus eisenai, suskambo gedulinga muzika, kai kurie protestuotojai nešė laidotuvių vainikus. Piketuotojai laikė plakatus su perbraukta žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės nuotrauka, ragino premjerą atleisti ministrę iš pareigų. Plakatų užrašai ragino įvesti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, nežlugdyti ekologinių ūkių. Kituose plakatuose šmėžavo: „Ar bus tunelio gale šviesa, ar atsiras ūkininko tiesa?“, „Jei gaminsime pienelį, ilginsime sau vargelį“, „Ūkininkui centai, ministrei procentai“.
Pienininkai reikalauja kompensuoti 70 mln. eurų nuostolių už 2015 m., kuriuos pieno gamintojai patyrė dėl Rusijos embargo; dalį PVM, surenkamo už pieno produktus, atiduoti jo gamintojams bei atleisti 30 proc. Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įmonių darbuotojų. 2016-aisiais už kvotinio pieno toną prašoma mokėti po 25,2 Eur. Siekiama Vyriausybės spaudimo, kad Europos Sąjunga (ES) skirtų papildomą finansinę paramą. Mitinge dalyvavę ūkininkai skelbė norintys, kad būtų nustatytos ne minimalios supirkimo kainos, o galutinės pieno produktų kainos dalis: pavyzdžiui, 60 proc. ūkininkui, 10–15 proc. pardavėjui, likę – perdirbėjui. Dabar ūkininkui tenka vos apie 15 proc.
Kaip skelbė šalies žiniasklaida, dalis piketuotojų į Seimą bandė įsinešti apie 60 litrų pieno, tačiau apsauga dalyvių neįleido. Vėliau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė keletą ūkininkų pasikvietė pas save į kabinetą ir patarė pieną išdalinti nepasiturintiems.
„Jeigu nepavyks išspręsti problemos taikiai, kitas žingsnis gali būti kelių blokavimas“, – sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Nuotrauka

Apiplėšiami ir pirkėjai

 „Tauragės žinių“ pakalbintas proteste dalyvavęs pusantro šimto galvijų, iš jų 75 melžiamas karves, auginantis ūkininkas Kęstutis Remeikis iš Skaudvilės seniūnijos žurnalistei sakė, kad nuo balandžio už litrą pieno gaus tik po 15 euro centų.
–  Už litrą pieno 15 centų, o tuščios gėrimo skardinės užstatas 10 centų! – lygino K. Remeikis.
Anot jo,  apiplėšiami ne tik ūkininkai, bet ir galutinis vartotojas – pirkėjas. Jo įsitikinimu, reikia situaciją sureguliuoti taip, kad ir ūkininkai gautų daugiau, ir pieno kaina parduotuvėje nukristų. Tuomet apyvarta bus didesnė.
– Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė turėtų palaisvinti „šiltą“ kėdę, nes dirba ne Lietuvos ūkininkams, o Darbo partijos atstovams. Per jos kadenciją sukilo išmokos šiltnamių turėtojams, o visa kita eina žemyn. Tai ir parodo, kam dirbama. Pamenu, kaip Vyriausybė džiaugėsi, kai nukrito kuro kainos ir buvo surinkta daug pridėtinės vertės mokesčio. Tas pat būtų ir su pienu. Nuo kiekio reikia uždirbti! O jei bankrutuos ūkiai, žlugs ir daug susijusių įmonių – prekiaujančių žemės ūkio padargais, pašarais ir t. t., – kalbėjo ūkininkas.
K. Remeikis žurnalistei sakė, jog jie pasiryžę piketuoti iki galo, trauktis esą nebėra kur. Pasak jo, negalima leisti, kad Lietuvą valdytų prekybininkai ir pieno perdirbėjai.
Vyras atskleidė, kad protesto metu ūkininkai pastebėjo juos akylai stebinčius civiliais drabužiais vilkinčius žmonės su gaubtais ant galvų ir ausinėmis ausyse. Pikete dalyvavęs ūkininkas teigė, jog jie važiavo ne riaušių kelti, o viešai išsakyti savo problemas ir siekti, kad jos būtų išspręstos.

Už pieną gauna mažiau jo savikainos

Dėl tam tikrų priežasčių vykti į piketą negalėjęs Lauksargių seniūnijos ūkininkas Rimantas Lazdauskas „Tauragės žinioms“ sakė, kad palaiko protesto dalyvius. Jo ūkyje šiuo metu yra apie 190 galvijų. Ūkininkauja nuo 1994 metų. Už vieną litrą pieno iš supirkėjo jis gauna apie 15 euro centų, nors savikaina – 20–22 euro centai.
– Mes labiausiai skriaudžiami ūkininkai iš visos Europos Sąjungos. Kodėl lenkai atvažiuoja pas mus ir superka karves? Nes jais Vyriausybė rūpinasi. Tačiau kalta ne tik mūsų Vyriausybė, bet perdirbėjai ir pardavėjai, kurie nenori prarasti nė dalies savo pelno, – kalbėjo ūkininkas.
R. Lazdauskas tikisi, kad ūkininkams pavyks pasiekti savo tikslų.
„Yra tikimybė pagerinti savo situaciją“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, negali atsitikti taip, kad po daugelio metų teks išardyti ūkius, į kuriuos investuota nemažai lėšų ir kuriems atiduota sveikata. Ne taip paprasta keisti veiklos profilį. Tie, kurie dalyvauja paramos programose, turi tam tikrų įsipareigojimų penkeriems metams, kaip žinia, nutraukti savo veiklos ir negalėtų. Gal paprasčiau tiems, kurie neturi samdomų darbuotojų, dirba be paramų. Kita vertus, kodėl reikėtų tai daryti – norisi išgyventi iš to, kur investavai, atidavei savo sveikatą ir energiją bei darbingiausius metus. Kas lauktų kitur? Pašalpos?  

Nuotrauka

Įstatymas, prieštaraujantis teisės aktams

Prieš Velykas Seimas priėmė kainų reguliavimą numatančias įstatymo pataisas, kuriomis laikinai, iki 2017 m. sausio 1 d., nustatytos minimalios ūkio subjektų superkamo žalio pieno supirkimo kainos. Šias įstatymo pataisas neigiamai įvertino daugelis pieno perdirbėjų ir kai kurie pieno gamintojai. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė teigė, kad kainų reguliavimas laisvoje rinkoje nėra geriausias variantas spręsti sektoriaus problemas, tačiau įstatymas turėtų apginti smulkiuosius pieno gamintojus, kurie kenčia dėl smukusių pieno supirkimo kainų. Tačiau kai kurie ekspertai tvirtina, kad dėl kainų reguliavimo perdirbėjai iš viso nepirks pieno iš smulkių gamintojų – didžiosios pieno perdirbimo įmonės jau ruošiasi nutraukti su jais sutartis. Seimui skubotai priimant šį įstatymą, atrodo, ne tik nesilaikyta visų reikalingų procedūrų, Konkurencijos taryba pripažįsta, kad toks sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Perdirbėjai šį žingsnį laiko verslo žlugdymu. Dar kritiškiau tokius politikų žingsnius vertina teisininkai. Anot teisininko Kristijono Paliučio, Seimas priėmė tokį įstatymą, kuris yra ne tik ydingas ir problemų neišspręs, bet ir prieštarauja Europos Sąjungos teisei bei mūsų šalies Konstitucijai. Norint padėti smulkiesiems ūkininkams, jo nuomone, reiktų pagelbėti keičiant veiklos profilį. Tiesa, dabar veikiančios priemonės tam nėra palankios, sukurti 15 darbo vietų kaimiškoje vietovėje ne kas ryžtasi. Pasak teisininko, streikas – vienas iš būdų atkreipti į save dėmesį. Tačiau sprendimai negali būti priimami nacionaliniu lygmeniu, kaip kad dabar bandė padaryti Seimas, nes esame ES nariai.

„Išsilaikyti ūkiams turi padėti valstybė“

„Tauragės žinių“ pakalbintas AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius patikino, jog ūkininkų streiką jis vertina kaip teisingą žingsnį ieškant pagalbos.
– Ūkininkai išėjo į gatves ne todėl, kad mes, pieno perdirbėjai, juos skriaudžiame, bet todėl, jog siekia atkreipti dėmesį į save ir paprašyti valstybės paramos. Valstybė turi padėti išsilaikyti ūkiams, kas ir mums be galo svarbu. Piketuojama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, – kalbėjo G. Bertašius.
Seimo priimtą pieno kainų reguliavimo įstatymą verslo magnatas vertina labai kritiškai:
– Buldozeriu prastumtas įstatymas. Ar žinote kitus įstatymus, kurie būtų priimti per kelias valandas?  
Anot jo, jei toks įstatymas įsigaliotų, arba valstybė turėtų supirkti perdirbėjams produkciją, kas yra neįmanoma, arba jie turės atsisakyti tų tiekėjų, kurie papuola į reguliavimo kategoriją. AB „Vilkyškių pieninė“ vadovas įsitikinęs, kad Seimo nariai sprendimą priėmė neįsigilinę į pasekmes ir šis įstatymas neįsigalios.

Sudarytas budėjimų grafikas

Po renginio ŽŪR tinklalapyje buvo paskelbta įstaigos pirmininko Andriejaus Stančiko padėka žemdirbiams, Žemės ūkio rūmų organizacijoms, kaimo jaunimui ir bendruomenių nariams, aktyviai dalyvavusiems protesto akcijoje Vilniuje. Paskelbta, kad akcijoje dalyvavo visų kaimiškųjų rajonų (51) atstovai. Iš viso 2580 dalyvių. Pienininkai bidonėlius su pienu įteikė Seimo pirmininkei L. Graužinienei, Kaimo reikalų komiteto pirmininkui S. Bucevičiui (dovaną paliko, nes pastarojo Seime nerado) ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui B. Paužai. 400 litrų pieno vonioje prie ŽŪM „buvo paskandinti“ S. Bucevičiaus, žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės ir viceministro S. Cironkos bei Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto departamento direktoriaus R. Krasuckio portretai. Priminta, kad protesto akcija dar nesibaigia, nes nė vienas valdžios atstovas nepateikė konkrečių siūlymų. Iki balandžio 30 d. prie Žemės ūkio ministerijos budės atstovai iš atskirų rajonų. Pirmieji budėti palapinėje norą pareiškė Alytaus rajono ūkininkai.
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Ūkininkų sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkė Regina Rimkienė, protesto akcijoje dalyvavo 68 Tauragės rajono ūkininkai. Ne visi norintys galėjo išvykti, nes prasidėjo pavasario darbymetis. R. Rimkienė pasidžiaugė, kad Tauragė aktyviai įsijungė į protesto akciją, tačiau, pasak jos, yra nemažai ir abejingų, laukiančių, kol kiti ką nors už juos pasieks. Ar tauragiškiai taip pat aktyviai važiuos budėti, dar nežinia. Pagal grafiką tauragiškiai turėtų budėti maždaug po dviejų savaičių.
Vakar parodos „Agrobalt 2016“ metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos lyderiai susitiko su Europos Sąjungos Komisaru žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Filu Hoganu. Susitikimo metu aptartos Baltijos šalių žemės ūkio sektoriaus problemos ir ateities įžvalgos.

Nuotrauka