Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) kasmet tenka vis daugiau ginčų spręsti tarp vartotojų ir verslininkų bei paslaugų teikėjų. Pernai ši tarnyba išnagrinėjo 2127 ginčus sprendimo ne teisme tvarka, o 2014 m. tokių skundų buvo 1421.
„Pusantro karto išaugęs ginčų skaičius įrodo, kad vartotojai vis geriau išmano savo svarbiausias teises bei žino, į kurią instituciją kreiptis dėl jų gynimo. Taip pat tai yra ir rimtas ženklas ir verslininkams, kad pirmiausia reikia galvoti ne apie pelną, o apie prekių ir paslaugų kokybę“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
2015 m. tarpininkaujant VVTAT 460 atvejų ginčo šalims pavyko susitaikyti. 1137 atvejais tarnyba priėmė nutarimus, kuriais vartotojų pretenzijos visiškai ar iš dalies patenkintos (2014 m. buvo priimti 574 tokie nutarimai). 174 atvejais ginčų nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes vartotojai nepateikė reikalingų dokumentų.
„Pernai verslininkai įvykdė 739 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtus nutarimus, kuriais visos ar dalis vartotojų pretenzijų buvo pripažintos pagrįstomis. Dėl kai kurių neįvykdytų nutarimų tarnyba kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais vartotojų pažeistam viešajam interesui ginti“, – pažymi teisingumo ministras.
Daugiausiai vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčų išnagrinėta vartojimo prekių srityje (59 proc.), laisvalaikio paslaugų srityje (13 proc.), elektros, vandens bei statybos ir būsto priežiūros paslaugų srityje (8 proc.).
„Šiemet Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai jau yra privalomi verslininkams, todėl tokios problemos, kuomet atsisakoma tenkinti pagrįstus vartotojų skundus, nebeliks“, - teigia J. Bernatonis.
2015 m. nemažą dalį skundų sudarė ginčai dėl internetu ar telefonu sudarytų sutarčių. Vartotojai skundėsi dėl laiku nepristatomų prekių, dėl negrąžintų pinigų, dėl ne tokių, kokios buvo užsakytos, prekių pristatymo.
Taip pat nemažai skundų gauta dėl galimai suteiktų nekokybiškų autoservisų paslaugų bei dėl renginių organizatorių veiklos. Dėl pastarųjų vartotojai dažniausiai skundėsi, kad negrąžinami pinigai už neįvykusius koncertus.
„Pernai pirmą sykį gauta ir nemažai skundų dėl privačių darželių teikiamų paslaugų kokybės bei ugdymo įstaigų atsisakymo nutraukiant sutartis grąžinti iš anksto sumokėtus pinigus. Pastaraisiais metais daugėja pirkėjų skundų dėl padėvėtų daiktų kokybės. Dažniausiai tokie daiktai perkami radus skelbimus socialiniuose tinkluose neįsitikinus pardavėjų patikimumu“, – pasakoja J. Bernatonis.
Deja, tokiais atvejais VVTAT negali spręsti tokių ginčų, o pirkėjams patariama neišsprendus ginčo taikiai kreiptis į teismą.
VVTAT taip pat atsakė į daugiau kaip 11 tūkst. vartotojų paklausimų bei prašymų suteikti konsultacijas. Didžioji dalis šių klausimų buvo apie vartojimo prekes.
Tarnybos specialistams tenka spręsti ne tik rimtus skundus, bet ir aiškintis šypseną keliančias istorijas. Pavyzdžiui, tarpininkaujant VVTAT, pavyko taikiai išspręsti ginčą tarp pirkėjo, kuris skundėsi girgždančiu klozeto dangčiu, ir pardavėjo. Prekė pirkėjui buvo pakeista.
Kitas vartotojus skundėsi, kad jis užsisakė didžkukulius į namus ir paprašė grietinės ir spirgučių padažą pateikti atskirai, o jis buvo pateiktas sumaišytas. Klientui dėl šio nesusipratimo įmonė grąžino pinigus.
Dar vienas asmuo pateikė skundą dėl kaimo turizmo sodybos: skelbime buvo nurodyta, kad joje yra kepsninė, tačiau jos ten nebuvo, todėl atsivežta šviežia mėsa sugedo. Vartotojo paprašius pateikti įrodymus apie įsigytus maisto produktus, šis jų nepateikė, todėl ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas.
Taip pat buvo gautas skundas, kad prekiautojai turgavietėje neleidžia pirkėjams patiems išsirinkti vaisių ir daržovių. Turgavietės administracija atsakė tarnybai, kad visi prekiautojai dėl šio skundo įspėti.
Kitas vartotojas skundėsi, jog parduotuvėje nusipirko sėklų, kurios nesudygo. Tas skundas buvo persiųstas Valstybinei augalininkystės tarnybai, o ši atliko sėklų patikrinimą ir nustatė, kad sėklos atitinka minimalius daigumo reikalavimus ir gali būti teikiamos rinkai.
