Juodas, vidutinio ūgio ir iš pirmo žvilgsnio kiek piktas šuo, pavadintas mitologinės graikų būtybės vardu – Cerberiu. Tai amerikiečių Stafordšyro terjeras, priskiriamas prie pavojingų veislių šunų – vien todėl jį sutikus gali būti kiek nejauku. Tačiau šio keturkojo šeimininkas – Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis neigia visuomenėje paplitusias nuostatas: jis tvirtina, kad šuns agresyvumas priklauso nuo auklėjimo. Jo augintinį atpažįsta ir pamėgti spėjo kone visi pėsčiųjų žygių dalyviai, kuriuose dalyvauja aktyvus tauragiškis.
9 šunų veislės vadinamos agresyviomis
Šiuo metu Lietuvoje viena šunų veislė – amerikiečių pitbulterjeras – pripažinta kaip kovinė, aštuonios veislės – amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, Kangalas (turkų aviganis), Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis – priskiriamos prie pavojingų.
Dažnas, pamatęs minėtų agresyvių veislių keturkojus, išsigąsta, bijo, tačiau jų augintojai atkakliai stengiasi visuomenės nuostatas paneigti. Juo labiau, kad kovinių ir pavojingų veislių šunis turintys žmonės privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Pagal galiojančias nuostatas, agresyvūs augintiniai negali būti laikomi daugiabučiuose, nors tokiam sprendimui kinologai labai prieštaravo.
Augintinius vadina „meilės monstrais“
Vis tik tokių keturkojų šeimininkai savo augintinius vadina „meilės monstrais“ ir gali papasakoti ne vieną gražią istoriją apie tai, kokie iš tiesų geri šie gyvūnai yra ir gali būti. Kaip tikina kai kurie šunų augintojai, agresyvių šunų sąrašas ne sprendžia, o kuria problemas – tikėtina, kad jei pavojingos veislės šuo pasileistų nuo pavadžio, supanikavęs praeivis jį apmėtys akmenimis.
Visuomenėje įsivyravusius stereotipus pasiryžęs keisti Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis, auginantis pavojingos veislės šunį – amerikiečių Stafordšyro terjerą. Vien pavadinimas skamba grėsmingai, o vardas? Cerberis – graikų mitologinė būtybė, saugojusi pragaro vartus. Ironiška, bet kai ant Cerberio puola loti kiti šunys, jis ima su jais žaisti.
– Kartais tai net erzina – mažas šuo ima baisiausiai loti ant šito dičkio, o jis tūpčioja ir nori žaisti, – savo šeimos nario elgesiu džiaugėsi V. Stašaitis.
Tvirto sudėjimo šunys kelia baimę
Anot pašnekovo, bet kokį šunį galima padaryti agresyvų. O pavojingų veislių šunys yra specifinės agresyvios išvaizdos, kuri gali būti ir apgaulinga.
– Čia kaip BMW markės automobiliai. Jaunimas juos perka, nes agresyviai, piktai atrodo ir vairuotojas jaučiasi „kietas“. Šie šunys buvo išveisti, kad atrodytų galingai. Ši veislė, kaip ir kitos kovinių šunų veislės, buvo išvestos ir tobulinamos kovoms. Natūralu, kad šių veislių sudėjimas tvirtas ir raumeningas, o tai kelia baimę ir atrodo agresyviai. Kas nori „piktai“ atrodyti, perka BMW ir augina tikrai ne haskius. Tiesa, teko susidurti ir su liūdnomis istorijomis. Vienas jaunas žmogus nusipirko raudonosį pitbulį, tačiau neskyrė jam pakankamai dėmesio. Po kurio laiko jis jį užmigdė, paaiškindamas, jog tiesiog nusibodo. Likau labai nustebęs – būčiau žinojęs, būčiau pats priglaudęs. Buvo tikrai geras šuo, – tokiu žmonių elgesiu stebėjosi tauragiškis.
Dėl užpuolimų retai kalti šunys
Paklaustas apie istorijas, kuomet pavojingos veislės šunys apkandžioja žmones, V.Stašaitis turi tvirtą nuomonę – retai dėl to kaltas šuo.
– Buvo tokia istorija, nutikusi mikrorajone. Ten lakstė palaidas Stafordšyro terjeras. Po kurio laiko pasigirdo, kad jis kažkam įkando. Taip, jis įkando. Tačiau aš sužinojau ir tą faktą, kad vaikai į jį mėtė akmenis, mušė su pagaliais. Ir tai darė ne iš baimės, o dėl to, jog jiems tai atrodė juokinga ir smagu. Vienam jų šuo ir įkando, ir tai natūralu – bet kuris gyvūnas ginsis, kai yra taip elgiamasi, – pasakojo V.Stašaitis.
Juodo, tvirto sudėjimo šuns šeimininkas pasakojo, kad tokiems augintiniams reikia skirti ypač daug laiko ir rūpintis jų fiziniu bei psichologiniu lavinimu. Neradęs kuo užsiimti, tokios veislės šuo gali greitai „pasirūpinti“ jūsų namų interjeru.
Svarbiausia – skirti pakankamai dėmesio
– Šie šunys labai aktyvūs, jiems reikia daug judėjimo, būtina rasti laiko jų lavinimui, išsilakstymui. Negalima palikti šiaip uždarytų. Mano anksčiau laikyta Stafordšyro kalytė sugraužė net tris lovas, nes dėl savo tuometinio darbo skirdavau jai mažai laiko. Bet tai manęs tikrai neišgąsdino ir neatbaidė – jei nusprendei rūpintis savo augintiniu, tai būk malonus ir skirk jam laiko. Kai jai mirus įsigijau Cerberį, man buvo akstinas keistis. Galima sakyti, jo dėka pradėjau savo verslą, kad visur galėčiau su savimi vežiotis šunį, – pasakojo pašnekovas.
Visų pėsčiųjų žygių žvaigžde tapęs Cerberis ten yra mylimas ir visada laukiamas. Daugelis dalyvių jam neatvykus teiraujasi V.Stašaičio, kur dingo pagrindinis dalyvis.
– Kas augino šios veislės šunis, tas pripažįsta, kad tai intelektualūs šunys ir pritaikant dresūrą, bendravimą bei auklėjimą, jie visai nėra agresyvūs. Kita vertus, jei šeimininkas agresyvus, tai koks dar gali būti jo šuo? – retoriškai svarstė Cerberio šeimininkas.
