Vidas Stašaitis: šuns agresyvumas priklauso nuo auklėjimo
Įkelta:
2015-11-28
Nuotrauka

Juodas, vidutinio ūgio ir iš pirmo žvilgsnio kiek piktas šuo, pavadintas mitologinės graikų būtybės vardu – Cerberiu. Tai amerikiečių Stafordšyro terjeras, priskiriamas prie pavojingų veislių šunų – vien todėl jį sutikus gali būti kiek nejauku. Tačiau šio keturkojo šeimininkas – Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis neigia visuomenėje paplitusias nuostatas: jis tvirtina, kad šuns agresyvumas priklauso nuo auklėjimo. Jo augintinį atpažįsta ir pamėgti spėjo kone visi pėsčiųjų žygių dalyviai, kuriuose dalyvauja aktyvus tauragiškis.

9 šunų veislės vadinamos agresyviomis

Šiuo metu Lietuvoje viena šunų veislė – amerikiečių pitbulterjeras – pripažinta kaip kovinė, aštuonios veislės – amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, Kangalas (turkų aviganis), Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis – priskiriamos prie pavojingų.
Dažnas, pamatęs minėtų agresyvių veislių keturkojus, išsigąsta, bijo, tačiau jų augintojai atkakliai stengiasi visuomenės nuostatas paneigti. Juo labiau, kad kovinių ir pavojingų veislių šunis turintys žmonės privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Pagal galiojančias nuostatas, agresyvūs augintiniai negali būti laikomi daugiabučiuose, nors tokiam sprendimui kinologai labai prieštaravo.


Augintinius vadina „meilės monstrais“
Vis tik tokių keturkojų šeimininkai savo augintinius vadina „meilės monstrais“ ir gali papasakoti ne vieną gražią istoriją apie tai, kokie iš tiesų geri šie gyvūnai yra ir gali būti. Kaip tikina kai kurie šunų augintojai, agresyvių šunų sąrašas ne sprendžia, o kuria problemas – tikėtina, kad jei pavojingos veislės šuo pasileistų nuo pavadžio, supanikavęs praeivis jį apmėtys akmenimis.
Visuomenėje įsivyravusius stereotipus pasiryžęs keisti Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis, auginantis pavojingos veislės šunį – amerikiečių Stafordšyro terjerą. Vien pavadinimas skamba grėsmingai, o vardas? Cerberis – graikų mitologinė būtybė, saugojusi pragaro vartus. Ironiška, bet kai ant Cerberio puola loti kiti šunys, jis ima su jais žaisti.
– Kartais tai net erzina – mažas šuo ima baisiausiai loti ant šito dičkio, o jis tūpčioja ir nori žaisti, – savo šeimos nario elgesiu džiaugėsi V. Stašaitis.


Tvirto sudėjimo šunys kelia baimę
Anot pašnekovo, bet kokį šunį galima padaryti agresyvų. O pavojingų veislių šunys yra specifinės agresyvios išvaizdos, kuri gali būti ir apgaulinga.
– Čia kaip BMW markės automobiliai. Jaunimas juos perka, nes agresyviai, piktai atrodo ir vairuotojas jaučiasi „kietas“. Šie šunys buvo išveisti, kad atrodytų galingai. Ši veislė, kaip ir kitos kovinių šunų veislės, buvo išvestos ir tobulinamos kovoms. Natūralu, kad šių veislių sudėjimas tvirtas ir raumeningas, o tai kelia baimę ir atrodo agresyviai. Kas nori „piktai“ atrodyti, perka BMW ir augina tikrai ne haskius. Tiesa, teko susidurti ir su liūdnomis istorijomis. Vienas jaunas žmogus nusipirko raudonosį pitbulį, tačiau neskyrė jam pakankamai dėmesio. Po kurio laiko jis jį užmigdė, paaiškindamas, jog tiesiog nusibodo. Likau labai nustebęs – būčiau žinojęs, būčiau pats priglaudęs. Buvo tikrai geras šuo, – tokiu žmonių elgesiu stebėjosi tauragiškis.


Dėl užpuolimų retai kalti šunys

Paklaustas apie istorijas, kuomet pavojingos veislės šunys apkandžioja žmones, V.Stašaitis turi tvirtą nuomonę – retai dėl to kaltas šuo.
– Buvo tokia istorija, nutikusi mikrorajone. Ten lakstė palaidas Stafordšyro terjeras. Po kurio laiko pasigirdo, kad jis kažkam įkando. Taip, jis įkando. Tačiau aš sužinojau ir tą faktą, kad vaikai į jį mėtė akmenis, mušė su pagaliais. Ir tai darė ne iš baimės, o dėl to, jog jiems tai atrodė juokinga ir smagu. Vienam jų šuo ir įkando, ir tai natūralu – bet kuris gyvūnas ginsis, kai yra taip elgiamasi, – pasakojo V.Stašaitis.
Juodo, tvirto sudėjimo šuns šeimininkas pasakojo, kad tokiems augintiniams reikia skirti ypač daug laiko ir rūpintis jų fiziniu bei psichologiniu lavinimu. Neradęs kuo užsiimti, tokios veislės šuo gali greitai „pasirūpinti“ jūsų namų interjeru.


Svarbiausia – skirti pakankamai dėmesio
– Šie šunys labai aktyvūs, jiems reikia daug judėjimo, būtina rasti laiko jų lavinimui, išsilakstymui. Negalima palikti šiaip uždarytų. Mano anksčiau laikyta Stafordšyro kalytė sugraužė net tris lovas, nes dėl savo tuometinio darbo skirdavau jai mažai laiko. Bet tai manęs tikrai neišgąsdino ir neatbaidė – jei nusprendei rūpintis savo augintiniu, tai būk malonus ir skirk jam laiko. Kai jai mirus įsigijau Cerberį, man buvo akstinas keistis. Galima sakyti, jo dėka pradėjau savo verslą, kad visur galėčiau su savimi vežiotis šunį, – pasakojo pašnekovas.
Visų pėsčiųjų žygių žvaigžde tapęs Cerberis ten yra mylimas ir visada laukiamas. Daugelis dalyvių jam neatvykus teiraujasi V.Stašaičio, kur dingo pagrindinis dalyvis.
– Kas augino šios veislės šunis, tas pripažįsta, kad tai intelektualūs šunys ir pritaikant dresūrą, bendravimą bei auklėjimą, jie visai nėra agresyvūs. Kita vertus, jei šeimininkas agresyvus, tai koks dar gali būti jo šuo? – retoriškai svarstė Cerberio šeimininkas.

Nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Nuotrauka
kelias
Įkelta:
2024-09-14
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
Nuotrauka
VMI
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-13
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Nuotrauka
neutralumas
Įkelta:
2024-09-12
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Nuotrauka
vilko
Įkelta:
2024-09-09
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai  Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Nuotrauka
vyt
Nuotraukos iš pašnekovės albumo
Įkelta:
2024-09-07
Kai gyvenimą aptemdo kas­dienybė, reikia ieškoti nuo­tykių. Tokia taisykle va­­dovaujasi iš Vytogalos ki­lu­si verslininkė Giedrė Ge­­dei­kienė (Gedeikytė), šį pa­va­sarį už­ko­pu­­si į net pa­ty­­rusiems al­pi­­nis­tams sun­­kiai pa­si­duo­dan­čią aukščiausią Kaz­beko viršukalnę. Be nuo­­tykių jau nebegalinti gy­venti mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasau­lio ir savęs pažinimą. 
Nuotrauka
zelandija
AUTORĖS nuotraukos
Įkelta:
2024-09-06
„Visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“, – šiuo posakiu įsitikinau jau tada, kai pirmą kartą išvykau už Atlanto, į Jungtines Amerikos valstijas. Susi­radusi darbą mažo salos mies­telio viešbutyje, netrukus susi­pa­ži­nau su ten dirbančiais trim lie­tu­viais. O da­bar paaiškėjo, jog lietu­vių ne­trūks­ta ir Naujojoje Zelan­dijoje.
Nuotrauka
šildymas
Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-09-04
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.
Nuotrauka
poligonai
KAM - št. srž. A. Čemerkos nuotraukos
Įkelta:
2024-09-03
„Kai aš buvau visai mažytė, mačiau Tauragę nuneštą po II pasaulinio karo“, – prisiminimais miesto centre dalijasi matematikos mokytoja anksčiau dirbusi Birutė. Praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams po vieno iš didžiausių karų žmonijos istorijoje, senjorė klausiamai žiūri tiek į savo bendraamžius, tiek į jaunimą. Ji nesupranta, kodėl visuomenėje kyla diskusijos dėl poreikio steigti poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotrukos
Įkelta:
2024-09-03
Jei kas būtų iš anksto pasakęs, kokie pasiruošimo darbai laukia prieš kelionę į Kiniją, veikiausiai būčiau rimtai suabejojusi, ar verta leis­tis į šią šalį, kuri, pagal turistams keliamus reikalavimus, kasdien darosi vis panašesnė į Šiaurės Korėją. Kelionėse nesu naujokė, visada atsa­kingai atlieku „namų darbus“, nes nuo to priklauso ne tik ką pamatysi, bet ir kaip tai priimsi. Tačiau pažįstami, keliavę po Kiniją prieš keletą metų, sakė, kad nieko panašaus anksčiau nebuvę...
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-08-29
Tauragės rajono savivaldybės Taryba pritarė įstaigos VŠĮ „Eko maistas“ steigimui, kurios tikslas užtikrinti kokybišką maitinimą vaikams. Toks sprendimas priimtas sulaukiant vis daugiau nusiskundimų dėl maisto kokybės mokyklose ir darželiuose. Maitinimas pirmiausia bus diegiamas darželiuose, o vėliau bus svarstoma dėl tiekimo mokyklose. Įstaiga veiklą vykdyti pradės 2025 metais.
Nuotrauka
saulėgraza
Algimanto AMBROZOS nuotrauka
Įkelta:
2024-08-29
Kūtymų kaime, netoli už Jucaičių, rugpjūčio pradžioje sužydo saulėgrąžų labirintas. Net 3 hektarų plote išraizgyti takai kelių metrų aukščio saulėgrąžų lauke kviečia mėgautis vėsa, žiedų grožiu ir kvapu, įsiklausyti į bičių dūzgimą ir paukščių balsus. 
Nuotrauka
Šilalės
Įkelta:
2024-08-28
Tauragės regiono plėtros taryba vienija keturias Tauragės savivaldybes, bandan­čias kartu spręsti vi­­­sai apskričiai bendras prob­lemas. Praėjusiu fi­nansinės paramos laikotarpiu Tau­ragės regionas gavo beveik 50 mln. eurų Eu­ro­pos­ Sąjungos pa­ra­mos, o iki 2029 m. sa­vi­val­dybės galės įgy­vendinti pro­jektų net už 108 mln. Eur. Apie tai, kaip kaip jos planuo­ja in­vestuoti šias lėšas, kalbėjomės su Tauragės regiono plėtros tarybos admi­nistracijos direktore Jurgita Choromanskyte.