Urtė DRĄSUTYTĖ
Lietuvos darbo biržos įgyvendintas Europos socialinio fondo (ESF) projektas „Išlik darbo rinkoje“ naujas užimtumo galimybes suteikė beveik 1,5 tūkstančio Tauragės regiono gyventojų. Per dvejus projekto įgyvendinimo metus į darbo rinką sugrįžo aštuoni šimtai jaunų, iki 29 m. amžiaus bedarbių, daugiau kaip penkti šimtai vyresnių nei 50 metų amžiaus ir daugiau kaip trys šimtai ilgą laiką darbo ieškojusių asmenų.
Džiaugiasi visapusiška nauda
Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus Mindaugo Maco teigimu, mūsų regionas išsiskiria smulkaus ir vidutinio verslo dominavimu. Daugiausiai darbo vietų regione sukuriama gamybos ir paslaugų sektoriuose.
– Nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje sunkiausiai įsitvirtina darbo patirties neturintis jaunimas, įgūdžius praradę, ilgą laiką nedirbę ir vyresnio amžiaus asmenys. Įgyvendintas Europos socialinio fondo projektas „Išlik darbo rinkoje“ buvo nuolat kintantis ir prisitaikantis tiek prie darbdavių, tiek ir prie darbo ieškančių asmenų poreikių. Glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, mokymo įstaigomis ir darbdaviais sudarė sąlygas beveik 1,5 tūkst. labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų suteikti naujas užimtumo galimybes, – projekto rezultatais džiaugėsi M. Macas.
Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis tvirtina, kad tiek rajono savivaldybės tarybos, tiek darbo biržos bendras tikslas – naujų darbo vietų kūrimas. Darbo biržai tenka svarus vaidmuo ne tik sprendžiant rajono gyventojų socialines, užimtumo problemas, bet ir darbdavius aprūpinant kvalifikuota darbo jėga. „Tikiuosi, kad Europos socialinio fondo investicijos rajono gyventojams sukurs galimybes įgyti paklausias profesijas bei sėkmingai dirbti ir užsidirbti“, – teigia Tauragės rajono meras.
Profesinis mokymas – galimybė prisitaikyti darbo rinkoje
ESF projekto lėšomis daugiau kaip 200 gyventojų įgijo šių dienų poreikius atitinkančias profesijas ir įsitvirtino darbo rinkoje. Tauragiškiai daugiausiai mokėsi pagal motorinių transporto priemonių kroviniams vežti, C, CE kategorijų vairuotojo, kompiuterio vartojimo pagrindų, informacinių sistemų priežiūros įstaigose ar įmonėse, medienos apdirbimo, staliaus-staklininko, autokrautuvo vairuotojo, saugaus pacientų kūno padėties keitimo, pakėlimo ir perkėlimo mokymo programas. Pasirinktus kursus organizavo 13 mokymo įstaigų. Daugiausiai projekto dalyvių lankė UAB „Verslo aljansas“, UAB „Biceda“, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Tauragės profesinio rengimo centro, Kauno kolegijos organizuotus mokymus.
Vykdant profesinį mokymą, glaudžiai bendradarbiauta su viena seniausių ir didžiausių regiono įmonių AB „Vilkyškių pieninė“. Anot „Vilkyškių pieninės“ Personalo skyriaus vadovo Nedo Budgino, prie bendrų įmonės pasiekimų prisideda kiekvienas jos darbuotojas:
– Mums labai svarbu tobulėti, todėl stengiamės nuolat mokytis, domėtis naujovėmis, kelti darbuotojų kvalifikaciją, ieškoti būdų, kaip būsimiems darbuotojams rasti jų lūkesčius atitinkančią darbo vietą. Vienas iš pasiteisinusių būdų – geranoriškas bendradarbiavimas su darbo biržos profesionaliais darbuotojais. Naudojamės nemažai ir įvairių darbo biržos siūlomų priemonių. Aktyviausiai naudotos priemonės – prisidėjusios prie konkurencingesnio išlikimo darbo rinkoje, sudariusios galimybę darbdaviui pasirinkti tinkamiausią kandidatą į konkrečią darbo vietą ir darbo vietoje patikrinti pasirinkto darbuotojo sugebėjimus, profesinio mokymo organizavimas rengiant reikiamos kvalifikacijos darbuotojus. Bendradarbiaudami ir įgyvendindami minėtas priemones per 2015 metus sėkmingai įdarbinome, pakėlėme kvalifikaciją per 40 įmonės darbuotojų.
N. Budgino teigimu, abipusis, geranoriškas, profesionalus darbo biržos ir „Vilkyškių pieninės“ bendradarbiavimas duoda puikius rezultatus.
– Esamų ir būsimų darbuotojų kvalifikacinių gebėjimų atstatymas ir naujų kompetencijų įgijimas yra postūmis darbuotojams siekti aktyvumo profesinėje srityje ir garantuoja ilgesnį įsitvirtinimą darbo rinkoje, todėl, manau, kad darbdavio ir darbo biržos bendradarbiavimas labiausiai naudingas svarbiausiam bet kurios įmonės varikliui – darbuotojui, – teigė N. Budginas.
„Vilkyškių pieninės“ atstovo teigimu, kiekviena priemonė, projektas, programa, atnešanti naudą regiono žmonėms, yra naudinga ir sveikintina.
Visgi neretai apsisprendimas įgyti ar pakeisti jau turimą profesiją yra sudėtingas. Daugeliu atvejų jis iš esmės pakeičia kasdienį gyvenimą, nusistovėjusią rutiną, įpročius, todėl labai svarbu, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pasirinkę paklausią profesiją, bedarbiai patys gali rinktis ir mokymo įstaigą, kurioje įgytų įsidarbinimui arba savarankiškai veiklai (t.y. darbui su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma) reikalingų kompetencijų. Mokymosi laikotarpiu bedarbiams mokama stipendija, kompensuojamos sveikatos patikrinimo, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.
Darbo įgūdžiai įgyjami darbo vietoje
Profesinį pasirengimą turintiems, tačiau darbo patirties stokojantiems asmenims, ESF projekto „Išlik darbo rinkoje“ lėšomis buvo sudarytos sąlygos įgytas teorines žinias gilinti ir pritaikyti tiesiogiai darbo vietoje, dalyvaujant darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje.
Iki šių metų spalio 1 d. šioje projekto veikloje dalyvavo 2,8 tūkst. bedarbių, iš jų 124 Tauragės regione. Galimybe darbo įgūdžius įgyti tiesiogiai darbo vietoje pasinaudojo 58 Tauragės skyriuje registruoti paklausias profesijas įgiję asmenys. Didžiausias – automobilių mechanikų, vadybininkų, apskaitininkų, pardavėjų, virėjų poreikis.
Įgyvendinant projektą aktyviai bendradarbiauta su Tauragėje veikiančia Danijos kapitalo įmone „Kristensen & Kristensen”, kurioje dirba per 120 įvairių sričių specialistų. Įmonei suteiktos galimybės 7 darbuotojus apmokyti pagal staliaus neformalaus mokymo programą. Remiamojo įdarbinimo priemonių dėka įdarbinta dar 13 darbo ieškojusių asmenų.
Darbo įgūdžių įmonėje mokęsis Valdas Dičmonas praėjusių metų birželį Kauno kolegijoje įgijo medžiagų technologijų profesinio bakalauro laipsnį.Užsiregistravęs darbo biržoje, V.Dičmonas turėjo tikslą įsidarbinti pagal turimą specialybę. Dėl patirties ir praktinių įgūdžių stokos, darbą rasti nebuvo lengva. Specialistams pasiūlius, jau kitą mėnesį medienos apdirbimo technologu vaikinas įdarbintas baldų gamybos įmonėje UAB „Kristensen & Kristensen“.
Įmonė džiaugiasi galimybe išsiugdyti reikalingą specialistą. V. Dičmonas teigė, kad darbe reikalingų žinių ir kompetencijos įgyja palaipsniui, nuolatos mokydamasis ir domėdamasis technologiniais procesais. Ir nors pats darbas reikalauja ypatingo atidumo ir kruopštumo, pagalbos vaikinas sulaukia tiek iš kolegų, tiek iš įmonės vadovybės.
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės įgyvendinimo metu darbdaviui mokama subsidija darbo sutartyje nurodytam darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti. Subsidijos dydis gali siekti iki dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir sudaryti 50 proc. apskaičiuotų lėšų. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 proc. savo darbo laiko, darbdaviams gali būti kompensuojamos organizavimo išlaidos, skirtos darbo įgūdžių įgijimui organizuoti paskirtų atsakingų asmenų darbo užmokesčiui iš dalies kompensuoti.
Subsidijuojant įdarbinta beveik 500 jaunuolių
Susirasti nuolatinį darbą ar laikinai įsidarbinti taip pat padeda įdarbinimo subsidijuojant priemonė. Lietuvos mastu priemonėje dalyvavo per 21 tūkst. bedarbių, Tauragėje – beveik 500 asmenų įdarbinti apdirbamosios gamybos, prekybos, automobilių remonto, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Nuolat bendradarbiaudama su regiono darbdaviais, darbo birža ragina kartu spręsti gyventojų užimtumo klausimus. Įdarbinimo subsidijuojant priemone siekiama padėti įsitvirtinti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams. Juos įdarbinusiems darbdaviams mokamos subsidijos darbo užmokesčiui. Daugiausiai įdarbinta UAB „Alantas“, UAB „Herantas“, UAB „Brolenta“, UAB „Apastata“, UAB „Molupis ir Ko“, net 5 jaunuolius įdarbino UAB „Šaukštelis“.
„Šaukštelio“ vadovė Justina Marozaitė-Masaitė patikino, kad panašūs projektai atneša abipusę naudą:
– Visiems penkiems sekėsi labai gerai, juos apmokėme, buvo motyvuoti darbui. Trys iš jų liko ir sėkmingai toliau dirba pas mus. Du pasuko kitu keliu. Esame linkę ir ateityje bendradarbiauti su darbo birža, ypač į darbo rinką įtraukiant jaunimą.
Anot J. Marozaitės-Masaitės, kreipimasis į darbo biržą visuomet yra pirmas svarbus žingsnis, siekiant rasti žmogų, kuris tikrai ieško darbo ir yra suinteresuotas mokytis naujo amato, net jei tai pirma jo darbovietė.
Dalyvavimą projekto veiklose jau baigė 614 Tauragės gyventojų, 470 jau turi nuolatinį ar laikiną darbą. Planuojama, kad visame regione projektui pasibaigus darbo rinkoje įsitvirtins per 1 tūkst. projekto dalyvių.
Užs. Nr. 160
