Asta Narmontė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė
Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą: Tauragės rajono savivaldybė, surinkusi 53,1 balo iš 100, šiemet užima 17 vietą tarp 54 savivaldybių.
Indekso vertę pakėlė atvirai vykdyti viešieji pirkimai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį), ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.
Pakilti reitinge padėjo tai, kad daugiau viešųjų pirkimų (pagal vertę) buvo vykdyta atvirais būdais, t.y. skelbta (89,7 proc. 2013 m., 100 proc. 2014 m.). Biudžeto sričiai balų pridėjo savivaldybės skolos sumažėjimas 2 proc. punktais iki 36,8 proc.
„Geresnius balus Tauragė šiemet gavo ir už švietimo sritį. Abiturientai šiek tiek geriau išlaikė egzaminus (40,4 balo 2013 m., 43,4 balo 2014 m.), be to, efektyviau buvo valdomas turtas – bendrojo lavinimo mokyklų plotas, tenkantis vienam moksleiviui – 13,1 kv. m, mažųjų savivaldybių vidurkis 16,5 proc.” – teigia Aistė Čepukaitė, Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė.
Rekomenduojama atkreipti dėmesį į investicijų ir plėtros sritį – 2013 m. vienam Tauragės rajono savivaldybės gyventojui teko 374 Eur tiesioginių užsienio investicijų, lyginant su 1138 Eur mažųjų savivaldybių vidurkiu. Taip daugiau nei vidutiniškai šalyje Tauragėje buvo bedarbių – 13,4 proc. (šalies vidurkis – 10,9 proc.) ir socialinės pašalpos gavėjų – 7,8 proc. (6 proc.).
Savivaldybių tendencijos: lyderiai net trys
Iš didžiųjų savivaldybių šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje. Šios savivaldybės sugebėjo efektyviausiai išnaudoti turimus resursus – privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą.
Iš 6 didžiųjų miestų prasčiausiai sekėsi Alytui, o mažųjų reitingo paskutines trijose vietose liko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai. Šias savivaldybes kamuoja panašios problemos. Tarsi užburtas ratas – savivaldybėse dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama santykinai mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijas, čia vangiai kuriasi naujas verslas. Dėl to ir pragyventi sunkiau.
Vis dėlto, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo beveik trečdaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.
„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla: paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos tiekimo ir t.t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamą turtą, nuostolingas įmones, o atvirkščiai, ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“ – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
