Lietuvos policijos šūkis – „Ginti. Saugoti. Padėti“, tačiau realiame gyvenime policijos pareigūnas yra tas, kurio neretai prisibijoma. Ne paslaptis, kad tėvai savo atžalas kartais pagąsdina – pakviesiu policininką, atvažiuos pareigūnai ir bus tau...
„Tauragės žinios“ Tauragės policijos komisariato pareigūnų teiraujasi, kodėl taip yra – ar jiems patiems vaikystėje teko išgirsti tokį grasinimą? O gal viešoje vietoje, vilkėdamas policijos uniformą tapo tuo gąsdinančiu objektu? Ar bėgant metams keičiasi pareigūno statusas visuomenėje? Taip pat klausėme, koks buvo pirmasis mūsų pašnekovo asmeninis susidūrimas su policija.
Tauragės rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja Gintarė Bartminienė:
– Manau, kad policijos pareigūnų prisibijoma dėl to, kad jie gali bausti už padarytus pažeidimus. Teko išgirsti grasinimą, kai grįžtant po darbo prie darželio sutikdavau mamas su vaikučiais, kurios sakydavo: „atiduosiu tave policininkei – žinosi kaip neklausyti“. Pareigūno statusas pasikeitė į geresniąją pusę, nors, man atrodo, pagarbaus elgesio sulaukiame tik iš brandesnio amžiaus žmonių. Pirmasis mano susidūrimas su policija buvo eismo įvykis prieš 23 metus – pareigūnų teko laukti apie 1,5 valandos.
Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis Marius Vaičiūnas:
– Kai kuriose situacijose tėvai nesusitvarko su savo vaiko ožiukais ar iškrėstomis išdaigomis ir imasi gąsdinimų. Aš manau, kad nereikia vaikų gąsdinti policija. Pareigūnų turi bijoti asmenys, darantys nusikalstamas veikas, o kitiems, nenusižengiantiems žmonėms mes ne priešai, o gynėjai. Kas bus, jei vaiką užpuls gatvėje? Bijos 112 paskambinti. Reikia pagalvoti ir apie ateitį, o ne tik apie dabartinį momentą. Man asmeniškai tokių grasinimų neteko išgirsti. Mano tėvai gąsdindavo raganomis (šypsosi), tačiau yra tekę darbo metu patruliuojant pėsčiomis ir užtikrinant viešąją tvarką išgirsti iš tėvų tokių gąsdinimų. Kalbant apie pareigūno statusą visuomenėje, manau, kad tikrai keičiasi ir dabar jis kitoks nei seniau. Su policijos pareigūnais pirmąkart susidūriau, kai nusprendžiau stoti į Klaipėdos policijos mokyklą. Tuomet pirmą kartą teko įžengti į Jurbarko rajono policijos komisariato pastatą, susirasti Personalo skyrių dėl išsamesnės informacijos apie stojimą. Tada ir teko pirmą kartą iš arčiau pabendrauti su policijos pareigūnais.
Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulė Kornelija Letukaitė:
– Manau, kad vaikų akyse uniformuotas pareigūnas yra griežtumo, pareigos vykdymo bei atsakomybės simbolis, kas skatina jaunuosius Lietuvos piliečius laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos. Kadangi nuo pat vaikystės mano šeimoje buvo ugdomas pareigos jausmas, pagarba žmogui bei atsakingumas, man tokių grasinimų girdėti neteko. Policijos pareigūnai buvo vaizduojami kaip mūsų valstybės tvarkos ir teisingumo sergėtojai. Vilkėdama policijos uniformą viešoje vietoje atstovauju ne gąsdinančio, bet patikimo bei saugančio pareigūno įvaizdį. Remiantis statistika, gyventojų pasitikėjimas policija tik auga, kas parodo, jog išties policijos įvaizdis visuomenėje gerėja, o tai nuteikia pozityviai. Tiesą pasakius, su policijos pareigūnais susidūriau tik pasirinkusi policijos pareigūno kelią. Iki tol teko tik iš šalies stebėti policininkų darbą internetinėje erdvėje, televizijoje bei spaudoje.
Laikinai einantis Skaudvilės policijos nuovados viršininko pareigas Darius Petkus:
– Savo darbinėje policijos pareigūno veikloje grasinimą pareigūnais teko išgirsti keletą kartų, kuomet tėvai netinkamai besielgiančius savo vaikus gąsdina, kad jei blogai elgsies, tai atvažiuos policija, surakins atrankiais ir uždarys į kalėjimą. Toks tėvelių elgesys yra netinkamas, kadangi vaikai bauginami policija, jiems formuojama klaidinga nuostata apie pareigūnus. Tėveliai turėtų negąsdinti vaikų, o paaiškinti vaikui netinkamo jo elgesio realias, o ne išgalvotas pasekmes. Mano nuomone, toks tėvelių elgesys gali turėti keletą priežasčių – gal anksčiau jie patys buvo bausti administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, galbūt buvo nusikalstamos veikos liudytojai, nukentėjusieji, kaltinamieji ar net nuteistieji, taip pat praeityje gąsdinami savo tėvelių. Vaikus reikia ne gąsdinti policija, o, atvirkščiai, paaiškinti, kad policijos pareigūnai yra Angelai sargai, kurie GINA, PADEDA kiekvienam mūsų visuomenės nariui ištikus nelaimei ar bėdai, taip pat SAUGO nuo nusikaltėlių, aplinkinių ir mūsų pačių. Viešoje vietoje, vilkėdamas policijos pareigūno uniformą, nebuvau ir stengiuosi nebūti gąsdinančiu objektu, kadangi mano tikslas nėra gąsdinti, o, priešingai, – rūpintis visuomenės ramybe, siekti susitaikymo, taikos, užtikrinti žmogaus saugumą, ką iki šiol sėkmingai ir su optimizmu darau. Kasdienėje savo veikloje tenka bendrauti su įvairiausiais asmenimis, pradedant nuo asmenų, kuriems reikalinga įvairiapusiška pagalba, iki asmenų, kurie ateina neigiamai nusiteikę, turintys psichologinių problemų, kritikuojančių policijos sistemą, tačiau niekuomet bendraudamas nesiekiu jų įžeisti, gąsdinti ar sukelti konfliktiškas situacijas. Visuomet kiekvieną išklausau, atsakau į Jiems rūpimus klausimus. Policijos pareigūno statusas visuomenėje dabar ir anksčiau, mano nuomone, kardinaliai skiriasi, o šį skirtumą lemia keletas veiksnių, t.y. didesnės socialinės garantijos (padidėjęs atlygis už atliktą darbą, padidintas bendras vidaus tarnyboje darbo stažas iki 25 metų), taip pat policijos pareigūnas yra aprūpintas geresne materialine baze (automobiliais, specialiosiomis priemonėmis, uniforma), suteikta teisė profesinėms stažuotėms ar komandiruotėms. Darbo kokybei ir našumui įtakos turėjo įkurta imuniteto tarnyba, kuri kontroliuoja policijos pareigūnų papirkimo, korupcijos atvejus sistemoje, taip pat policijos komisariatuose dirbantys psichologai padeda kiekvienam policijos pareigūnui atrasti ir spręsti savo asmenines psichologines problemas tiek darbinėje, tiek šeimyninėje aplinkoje. Labai džiugu, kad kiekvienais metais didėja Lietuvos Respublikos gyventojų pasitikėjimas policija, taip pat valdžios skiriamas didesnis finansavimas įvairiems prevenciniams projektams, savanoriškas piliečių bendradarbiavimas ir bendravimas su policija, piliečių būrimasis į bendruomenes ir saugių kaimynysčių kūrimas. Visi šie teigiami skirtumai prisideda prie policijos ir visuomenės artimo bendradarbiavimo, bendravimo ir pasitikėjimo vieni kitais gerinimo.
Pirmasis mano susidūrimas su policijos pareigūnais buvo paauglystėje, kada buvo reikalinga jų pagalba. Ji buvo suteikta operatyviai ir kokybiškai, kalti asmenys buvo nustatyti ir nubausti pagal tuomet galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Galiu drąsiai pasakyti, kad policijos pareigūnai – tai Angelai sargai, kurie nei vieno nepaliks nelaimėje ar bėdoje. Naudodamasis proga noriu visus policijos vadovus ir pareigūnus pasveikinti su Mūsų – Angelų sargų diena.
