Gripas ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) paplitusios visame pasaulyje. Šios infekcijos sudaro didžiausią užkrečiamųjų ligų dalį, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai, bet ir ekonominius bei socialinius nuostolius.
Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai apie 400 tūkstančių susirgimų ŪVKTI, iš jų apie 100 tūkstančių susirgimų gripu.Gripas – tai viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis bei pandeminis sergamumas. Kasmetiniai gripo infekcijos protrūkiai arba epidemijos kyla dėl viruso polinkio mutuoti, kai susidaro naujos viruso potipių padermės, o žmonės naujam viruso potipiui neturi imuniteto. Ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas ar net mirtį.
Visuotinai pripažinta, kad skiepijimai yra ekonomiškai efektyviausia intervencija į visuomenės sveikatą, nepaisant to, kad šiuolaikinės vakcinos yra brangios. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Sunki ekonominė situacija, tarpsektorinio bendradarbiavimo stoka, klaidingi įsitikinimai bei žinių trūkumas dažnai kelia kliūtis skiepijimo strategijoms įgyvendinti.
Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors Europoje gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jų pradžia, intensyvumas ir trukmė labai skiriasi viena nuo kitos.
Nuo kokių gripo virusų šiais metais saugos gripo vakcina?
Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie mokslininkų numatomi cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. Šiandien aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja šie trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Kiekvienais metais, viena ar dvi gripo virusų rūšys yra naudojamos gripo vakcinai pagaminti. 2015–2016m. gripo sezonui skirtos vakcinos yra pagamintos, siekiant apsisaugoti nuo šių gripo virusų:
• A/California/7/2009 (H1N1)pdm09
• A/Switzerland/9715293/2013 (H3N2)
• B/Phuket/3073/2013
Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos (gruodžio–sausio) mėnesiais, tačiau gripo aktyvumas gali prasidėti ankstyvą spalio mėnesį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio.
Tauragės apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, 2014–2015 m. gripo sezonas skyrėsi nuo ankstesniųjų gripo sezonų: per 5 gripo sezonus buvo registruotas didžiausias sergamumas ŪVKTI, gripo atvejų nustatyta 2,7 karto daugiau nei praėjusį 2013/2014 m. sezoną.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas: virusinę pneumoniją, virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas), širdies raumens uždegimą (miokarditą), virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Ką reikėtų daryti, norint pasiruošti gripo sezonui?
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.
Rekomenduojama kasmet visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių, pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Kada geriausia pasiskiepyti gripo vakcina?
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai kovai su gripo virusu. Gripo sezono pradžios negalima nuspėti, tačiau žvelgiant retrospektyviai, gripo sezono pradžia laikoma ankstyvas spalio mėnuo, pabaiga – balandžio–gegužės mėnesiai. Skiepytis šiuolaikiška įaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.
Lietuvoje sezoninio gripo vakcina galima pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu neturite savo šeimos gydytojo, tokiu atveju galite kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir savo lėšomis pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina
Kiek ilgai gripo vakcina apsaugo nuo gripo?
Daugelis mokslinių studijų, atliktų skirtingais gripo sezonais, apimant įvairius gripo viruso tipus ir potipius, parodė, kad žmogaus imunitetas gripo virusams (natūraliai užsikrėtus arba pasiskiepijus) laikui bėgant mažėja. Antikūnių mažėjimui įtakos turi keletas veiksnių – skiepijamo asmens amžius ir asmens sveikatos būklė (pavyzdžiui lėtinės, persirgtos ligos). Kada sveiki žmonės su sveika imunine sistema yra paskiepijami gripo vakcina, jų organizmas pradeda gaminti antikūnius ir jie nuo gripo viruso yra apsaugoti visą sezoną. Vyresnio amžiaus asmenys ir asmenys, su nusilpusia imunine sistema, negali pagaminti tokį patį kiekį antikūnių po skiepijimo, todėl jie gali sirgti lengva arba sunkia forma, tačiau išvengti sunkių gripo komplikacijų.
Ar pasiskiepijus gripo vakcina, vis tiek galima susirgti gripu?
Taip, yra galimybė susirgti gripu, net jei buvote paskiepytas sezoninio gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl šių priežasčių:
Jūs jau galite būti užsikrėtęs gripo virusu prieš tai, kai pasiskiepijote. Jūsų imuninė sistema nespėjo pagaminti antikūnių prieš gripo virusą. Pakankamam imunitetui susidaryti po vakcinacijos reikalingos maždaug 2 savaitės.
Jūs užsikrėtėte gripo virusu, kurio dalelių nėra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje. Visuomenėje cirkuliuoja daugybė įvairių gripo virusų. Kasmet gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo trijų gripo virusų, kurie, kaip rodo tyrimai, bus labiausiai paplitę artėjantį gripo sezoną.
Deja, kai kurie žmonės gali vis tiek užsikrėsti gripo virusu, nepaisant to, kad buvo skiepyti gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl skirtingų žmonių organizmo savybių, amžiaus ypatumų, bendros sveikatos būklės.
Tauragės visuomenės sveikatos centro duomenimis, 41-ąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis (ŪVKTI) rodiklis mūsų apskrities teritorijoje siekė 55,73 atvejus dešimčiai tūkst. gyventojų. Užregistruoti 2 gripo atvejai, ŪVKTI sirgo 577 asmenys (tarp jų 463 vaikai). Tauragės rajone užregistruotas 1 gripo atvejis, ŪVKTI sirgo 312 žmonių (256 iš jų vaikai).Sergamumo rodiklis dešimčiai tūkstančių gyventojų siekė 75,23 atvejus dešimčiai tūkstančių gyventojų (prieš tai buvusią savaitę – 65,61 atvejį). Pagėgių savivaldybėje gripo atvejai neužregistruoti, ŪVKTI sirgo 18 asmenų (tarp jų – 10 vaikų). Sergamumo rodiklis siekė 20,40 (40-ąją metų savaitę – 3,4) atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų. Jurbarko rajone užregistruotas 1 gripo atvejis, ŪVKTI sirgo 186 asmenys (141 iš jų – vaikų susirgimai). Sergamumo gripu irŪVKTI rodiklis– 65,80 atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų (40-ąją metų savaitę – 58,4 atvejai).Šilalės rajone gripo atvejai neužregistruoti, ŪVKTIsirgo 61 asmuo (iš jų 56 atvejai – vaikų susirgimai). Sergamumo rodiklis – 24,36 atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų (40-ąją metų savaitę – 25,16 atvejų).
Tauragės visuomenės sveikatos centro inform.
