Klausimas:
2010 metais, būdamas neįgalus, sergantis depresija vyras iš močiutės paveldėtą sodybą padovanojo visiškai svetimam žmogui, žodžiu sutarę, kad už tai sulauks motiniškos globos. Po kurio laiko tą namą nauji savininkai pardavė, nusipirko kitą sodybą, o pastaruoju metu visais būdais įnamį stengiasi išgyvendinti. Ar yra teisinių būdų pripažinti namo dovanojimo sandorį neteisėtu ir susigrąžinti senelių palikimą?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis:Tenka pripažinti, kad žmonės iš tiesų ne visada supranta skirtumus tarp dovanojimo sutarties, testamento sudarymo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties (rentos). Dėl to vėliau gali kilti didelių nesusipratimų.
Dovanojimo sandorį gali panaikinti tik teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes. Civiliniame kodekse (6.472 str.) numatyta galimybė panaikinti dovanojimą. Šiame straipsnyje numatyta, kad, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą, jeigu apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę, tyčia juos sužaloją arba atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanotojas buvo veiksnus ir galėjo sudaryti tokią sutartį. Prieš pasirašant sutartį, notaras privalo patikrinti asmens veiksnumą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Neveiksnaus asmens pasirašytos sutartys teismo gali būti pripažintos negaliojančiomis.
Civilinis kodeksas (1.89 str.) numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Jeigu asmuo nuspręs bylinėtis dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri jam suteiktų nemokamą teisinę konsultaciją, o įstatyme numatytais atvejais, ir skirtų nemokamą advokatą.
Reikia pažymėti, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismai individualiai vertina visas bylos aplinkybes.
Tuo pačiu norėčiau pastebėti, kad kai asmuo nori būti išlaikomas iki mirties, siūlyčiau sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tokią sutartį tvirtina notaras.
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.
Detaliau apie tokios sutarties ypatumus galėtų paaiškinti tokią sutartį tvirtinantis notaras. Prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą. Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.
Testamentas yra įstatymo nustatyta tvarka sudarytas vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia savo valią kam jo turtas atiteks po mirties. Bet kada testatorius gali pakeisti testamentą, surašyti naują arba jį panaikinti.
Teisingumo ministerijos inform.
