Tomas RAULINAVIČIUS
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai užfiksavus afrikinį kiaulių marą, Aplinkos ministerija patvirtino šernų medžioklę ištisus metus. Kad nebūtų piktnaudžiaujama šia galimybe, regionų aplinkos apsaugos departamentai, miškininkai ir miškų priežiūros pareigūnai apjungė pajėgas – mobilūs ekipažai prevenciškai patruliuoja savo teritorijose ir saugo mišką nuo brakonierių bei miško niokotojų.
Naujas statusas
32 ha miškų administruojanti ir prižiūrinti Tauragės miškų urėdija nuo kovo 12 dienos vykdo naują užduotį. Aplinkos ministro įsakymu greta pavasario darbų uniformuoti miškininkai pamainomis ištisą parą budi miškuose. Pareigūnai ne tik prevenciškai tikrins medžiotojus, bet ir saugos miškus nuo nusikalstamų veikų.
– Pasikeitė ir miškininko statusas, nuo šiol esame valstybiniai miškų pareigūnai, turintys aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimus, – sakė VĮ Tauragės miškų urėdija miško apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius.
Nuo kovo 12 dienos Tauragės miškininkams teko tris kartus vykti į budėjimus miškuose. Bendrosios pagalbos 112 tarnyba pagal gyventojų pranešimus ir nustatytą lokaciją nukreipia skambučius miškininkams. Pastarieji reaguoja ir mobili grupė vyksta į įvykio vietą. Švyturėliais pažymėtas miškininkų automobilis ir jame esanti komanda turi įgaliojimus sučiupti pažeidėjus tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu.
– Penktadienio vakarą gavome gyventojų pranešimą apie Šilalės miškuose ant kelio partrenktą šerną. Vykdėme patikrinimą, tiesa, automobilio numuštu žvėrimi pasirūpino Šilalės aplinkosaugininkai, – naujo darbo specifiką aiškino S. Austrevičius, primindamas, kad reaguojama į kiekvieną gyventojų skambutį.
Prižiūri ne tik medžiotojus
Kontroliuodami Tauragės urėdijos teritoriją miškininkai per parą nuvažiuoja apie 300 kilometrų. Be naujų aplinkos apsaugos funkcijų, vykdoma ir jau įprasta veikla: ieškoma nelegalių medžių kirtėjų, prižiūrimos poilsiavietės, priešgaisrinė sistema, miško paklotė.
– Tikrai nereiktų išsigąsti, jei tamsiu paros metu poilsiavietę aplanko miškininkas. Tiesiog apžiūrime situaciją, niekam poilsiauti netrukdysime, – kalbėjo S. Austrevičius.
Tačiau niokotojams miškininkai gailestingi nebus. Už apgadintą suolą ar kitą turtą asmuo turės sumokėti pagal faktines atstatymo išlaidas. Tiesa, Tauragės miškų pareigūnai džiūgauja, kad tokių įvykių mūsų krašte beveik nebeliko. Esą pasikeitė poilsiautojų požiūris, be to, sustatytos šiukšliadėžės, konteineriai, leidžiantys gamtoje elgtis švariau.
Ypač didelės baudos šiuo metu laukia nelegalių miško kirtėjų. Kovo 6 dienos Aplinkos ministerijos įsakymu išaugo žalos atlyginimo gamtai įkainiai. Antrosios klasės miško kubinis metras įkainotas 400 litų, trečiosios klasės – 600 litų. Paprastai tariant, už draustinyje nukirstą 32 cm kamieno skersmens eglutę nelegaliam kirtėjui teks atlyginti 1000 litų žalą gamtai. Be to, pareigūnai konfiskuos kirtimo įrangą, transportavimo techniką, taip pat pažeidėjo lauks bauda.
– Tenka pripažinti, kad anksčiau baudos buvo per mažos. Dabar jos milžiniškos, neįsivaizduoju, kiek reikia drąsos šiuo metu vykdant tokį pažeidimą, – kalbėjo miškininkas S. Austrevičius.