Kaip savivaldybės stengiasi susigražinti užsienio lietuvius: apmoka būstą, verslo pradžią ir moko lietuviškai nekalbančius vaikus
Įkelta:
2022-07-18
Nuotrauka
bingelis

Apie grįžimą į Lietuvą galvoja vis daugiau emigravusiųjų – beveik 4-i iš 5-ių žmonių neatmeta tokios galimybėmis, rodo projekto „Renkuosi Lietuvą“ duomenys. Maždaug kas antras grįžtantysis rinktųsi regioną, iš kurio išvyko, o ne šalies didmiesčius. Tokius duomenis pagrindžia ir jau sugrįžusiųjų statistika – 2021 m. 60 proc. pasirinko regionus ir mažesnius miestus.

„Didžiausią nostalgiją išvykusieji jaučia gimtajam miestui, tačiau svarstydami apie grįžimą į Lietuvą daugelis lygina skirtingų miestų privalumus ir trūkumus. Todėl laimi savivaldybės, kurios geriausiai supranta grįžtančiųjų poreikius ir geba juos atliepti. Pastaraisiais metais kaip itin daug pastangų dedančios išsiskyrė Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės savivaldybės“, – komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro, įgyvendinančio projektą „Renkuosi Lietuvą“, vadovas Eitvydas Bingelis. 

Sugrįžę padeda grįžti kitiems

„Renkuosi Lietuvą“ duomenimis, vienas esminių faktorių priimant sprendimą grįžti yra šeima, gyvenimo aplinka bei galimybės prisidėti prie savo gimtinės vystymosi, todėl kaip pirmas variantas dažniausiai yra svarstomas gimtasis miestas. Taip apsisprendė ir panevėžietė Justina Jelinskė, po 10 Didžiojoje Britanijoje praleistų metų su šeima sugrįžusi į Panevėžį.

Kirpėjos specialybę įgijusi moteris tuo sėkmingai užsiėmė Didžiojoje Britanijoje, vėliau pradėjo domėtis barzdaskučių amatu, baigė vieną geriausių Didžiosios Britanijos barzdaskučių akademijų, o grįžusi į Panevėžį ne tik įgyvendino savo svajonę ir prieš ketverius metus atidarė barzdaskučių saloną, bet ir šiemet įkūrė barberių akademiją, kurioje ruošiami barzdaskučių meistrai.

„Užsienyje buvome susikūrę gerovę, tačiau džiaugiuosi sprendimu su šeima grįžti į gimtąjį Panevėžį. Miestas atsinaujina, čia puikiai sutvarkyta infrastruktūra, nėra eismo spūsčių ar eilių, norint patekti į ugdymo įstaigas. Be to, Panevėžys įsikūręs patogioje vietoje, iš čia vos per kelias valandas galima pasiekti didžiausius šalies miestus ir kaimyninę Latviją“, – teigia J. Jelinskė.

Sugrįžti į gimtąjį miestą pasirinko ir agentūros „Klaipėda ID“ laikinoji vadovė ir talentų pritraukimo strategė Kristina Postornak. Indonezijoje gyvenusi pašnekovė šiandien pati dirba su grįžti svarstančių žmonių pritraukimu į Lietuvą.

„Kone pusė mūsų agentūros darbuotojų patys yra grįžę iš emigracijos – nuo JAV iki Norvegijos. Aš grįžau iš Indonezijos, kur gyvenau aštuonerius metus, mano vaikai yra pusiau indoneziečiai, o grįžę puikiai integravosi Klaipėdoje. Pati esu klaipėdietė ir grįžau dėl meilės miestui, o pati patyrusi, kas tai yra emigracija ir sugrįžimas iš jos, galiu lengviau suprasti poreikius, todėl pasirinkau dirbti miestui ir padėti pritraukti dar daugiau žmonių“, – pasakoja ji.

Pasak „Globalios Tauragės“ projekto koordinatoriaus Mindaugo Piečios, čia taip pat dažniausiai grįžta tie, kurie iš Tauragės ir išvyko.

„Tačiau yra ir iš kitų miestų išvykusių, o grįžimui Tauragę pasirinkusių žmonių. Pavyzdžiui, viena moteris iki emigracijos gyveno Kaune, tačiau grįžusi į Lietuvą pasirinko Tauragę, susirado darbą ir sėkmingai gyvena“, – sako pašnekovas.

Itin domina vaikų adaptacija ir ugdymas

K. Postornak tikina, kad Klaipėdoje visada buvo reikiama infrastruktūra patogiam ir šiuolaikiškam gyvenimui, stengiamasi, kad miestas būtų patogus gyventi įvairių poreikių turintiems žmonėms – tiek siekiantiems karjeros, tiek norintiems kurti verslą, tiek auginantiems šeimą.

Iš užsienio į Klaipėdą persikelti nusprendę aukštos kvalifikacijos specialistai gali pretenduoti ir į finansinę paskatą – 2 tūkst. Eur būsto nuomos kaštams padengti ir 400 Eur lietuvių kalbos kursams.

„Tokia paskata domina svarstančius apie grįžimą į Lietuvą, sulaukiame nemažai užklausų. Kurdami šią priemonę būtent ir atsižvelgėme į tai, kad persikėlimas yra sudėtingas, gana brangiai kainuojantis procesas, tad norėjosi bent kažkiek padėti sumažinti kaštus. Priklausomai nuo būsto nuomos kainos, 2 tūkst. Eur gali pakakti padengti net iki pusės metų nuomos laikotarpį“, – sako ji.

Iš užsienio į Klaipėdą 2021 m. grįžo beveik 1,5 tūkst. žmonių, 60 proc. jų yra darbingo amžiaus gyventojai – 20-54 metų, 20 proc. – vaikai nuo gimimo iki 19 metų.

Pristatydamas skatinimo priemones Tauragėje, M. Piečia atkreipia dėmesį, kad šalia siūlomos galimybės įsigyti būstą su valstybės parama bei pasinaudoti subsidijomis smulkiojo verslo pradžiai, grįžtantiems labai svarbus klausimas yra jų vaikų integracija.

„Dažniausiai domimasi, ar bus vietų darželiuose bei mokyklose. Dėl to nuolat geriname infrastruktūrą, kiekvienus mokslo metus moksleiviai pradeda su nemokamu mokymosi krepšeliu, skiriamos pažangumo premijos už pasiektus rezultatus. Grįžtantiems iš užsienio vaikams yra skirta išlyginamoji klasė. Kiek matome iš grįžusiųjų reakcijų, juos tenkina siūlomos priemonės“, – sako jis.  

Kad grįžtančioms šeimoms svarbi vaikų švietimo tema, antrina ir Panevėžys miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė, projekto „Globalus Panevėžys koordinatorė Loreta Kaškelienė.

„Kasmet į Panevėžį sugrįžta vis daugiau žmonių – 2020 m. tokių buvo 758, o 2021 m. – 796. Tarp jų nemažai šeimų su vaikais, tad tėvams rūpi, ar jų atžaloms pavyks grįžus integruotis į lietuvišką švietimo sistemą. Galime nuraminti, kad Panevėžys yra pasirengęs iš užsienio grįžusių mokinių integracijai: čia visada yra vietų lopšeliuose-darželiuose, mokyklose, gausu neformalaus užsiėmimo būrelių, ugdymo įstaigų darbuotojai yra susipažinę su iš užsienio grįžtančiųjų vaikų integracijos į mokyklą programa. Be to, Vytauto Žemkalnio gimnazijoje veikia išlyginamoji mobili grupė, skirta visai lietuviškai nekalbantiems vaikams“, – vardija L. Kaškelienė.

Klaipėdoje, anot K. Postornak, taip pat kone visose mokyklose mokosi grįžusių emigrantų vaikai. Jiems taikomos adaptacinės programos, yra ir tarptautinių mokyklų, kuriose mokoma anglų, vokiečių, rusų kalbomis, tad gali mokytis lietuviškai nekalbantys vaikai.

Tikslas – pritraukti dar daugiau

E. Bingelio teigimu, šalies savivaldybės turėtų atidžiai įsivertinti, kuo jos yra ir gali būti patrauklios grįžtantiesiems, aiškiai komunikuoti apie teikiamą paramą, regionines iniciatyvas, išsiaiškinti grįžtančiųjų žmonių poreikius ir kokių paslaugų jiems dar trūksta.

„Savivaldybėms nėra lengva konkuruoti su didmiesčiais, tačiau joms verta suprasti tendenciją, kad dažnas iš svetur grįžęs lietuvis nori grįžti būtent į savo gimtąjį kraštą arba apsigyventi šalia jo. Augantysregionus pasirenkančių žmonių skaičiai rodo, kad jie nesiveržia vien į didmiesčius, jie renkasi tą gyvenamąją vietą, kurioje tikisi geriausios adaptacijos sau ir savo šeimoms, o dažnai ir tiesiog – ramesnio gyvenimo būdo. Todėl savivaldybėms yra labai svarbu keistis informacija, gerąja praktika, plėsti tarpusavio bendradarbiavimą su kitomis savivaldybėmis, ryšius su verslu ir darbdaviais. Taip pat labai geras būdas yra sėkmės istorijos – sėkmingos grįžtančiųjų patirtys skatina ir kitus pasidomėti galimybėmis“, – tvirtina jis.

Kaip teigiamus pavyzdžius pašnekovas pateikia „Klaipėda ID“ sukurtą informacijos rinkinį, kuriame yra visa informacija, svarbi grįžtantiems iš užsienio, paremtą „Renkuosi Lietuvą“ gairėmis, taip pat projekto „Globalus Panevėžys“ socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą grupę „Globalūs panevėžiečiai“, kur pateikiamos aktualiausios miesto naujienos, informuojama apie naujas iniciatyvas, vyksta diskusijos, dalijamasi patarimais.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. antrus metus iš eilės į Lietuvą grįžtančių piliečių buvo daugiau nei išvykusių – grįžo daugiau nei 23,7 tūkst. šalies gyventojų, šalį paliko virš 18,8 tūkst. 2020 m. į Lietuvą iš užsienio grįžo 20,8 tūkst., o išvyko 15,3 tūkst. piliečių. Daugiausia į Lietuvą grįžta žmonės iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos, taip pat grįžimą pasirenka emigravusieji į Skandinavijos šalis, Ispaniją, JAV.

Nuotrauka
poliginai
Įkelta:
prieš 4 valandas
Bus steigiami du nauji Lietuvos kariuomenės poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose​​​​​​​Šiandien Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti du  naujus Lietuvos kariuomenės poligonus  vakarų Lietuvoje  –  Tauragės ir Šilalės  karinius poligonus su būtina jų veiklai reikalinga infrastruktūra. Toks sprendimas priimtas įvertinus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės teiktus pasiūlymus dėl galimos Lietuvos kariuomenės poligono vietos, kurioje galėtų treniruotis Lietuvos kariai.
Nuotrauka
gim
Įkelta:
2024-06-20
Birželio 17-19 dienomis Tauragės Žalgirių gimnazijos I-II klasių mokiniai vykdė trumpalaikius projektinius darbus tema „Žalioji Tauragė“. Gimnazistai galėjo rinktis vieną iš 21 mokytojų pasiūlytos projektinių darbų temos. Veiklos, kurios buvo vykdomos ne tik gimnazijoje, bet ir kitose netradicinėse erdvėse, vyko 6 grupėse: tiksliųjų mokslų; užsienio kalbų; visuomeninių mokslų, menų, technologijų ir fizinio ugdymo; gamtos mokslų; lietuvių kalbos ir literatūros.
Nuotrauka
koplyt
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2024-06-20
Trečiadienį Tarailių progimnazijos kiemelyje, aštuntokų išleistuvių proga, mokyklos kiemelyje įkurdintas jų pačių gamintas koplytstulpis. Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursinės parodoje „Sidabro vainikėlis“ dirbiniui suteiktas aukštas įvertinimas – jis laimėjo antrąją vietą. O kad visa tai įvyktų labiausiai stengėsi progimnazijos technologijų mokytojas Vidas Galbogis: vyras plušėjo kartu su trimis mokiniais, jiems talkino vieno jų tėtis ir mokyklos ūkinės dalies meistras. Lengva nebuvo: sunkų dirbinį gabenant į parodas pedagogą „susuko“ radikulitas.
Nuotrauka
globejai
R. Vaitkevičiaus nuotraukos
Įkelta:
2024-06-19
„Manau, kad globai reikia subręsti. Turi sutvirtėti viduje, įsišaknyti, kad galėtumei pasidalinti vaisiais su kitais“, – sako Vilija Burnelaitienė. Jurbarko rajone, vaizdingoje vietovėje, netoliese Panemunės pilies, gyvenančioje šeimoje šiuo metu auga keturi globotiniai – dvi sesės ir du broliai, o kartu – ir trys biologiniai vaikai.
Nuotrauka
rotary
Tauragės Rotary klubo nuotraukos
Įkelta:
2024-06-17
Savaitgalį Tauragės Rotary klubo prezidentas Paulius Jurkauskis iškilmingai perdavė regalijas verslininkui, visuomeninkui Dariui Stankui. Tauragės Inner wheel klubui dar vienerius metus vadovaus prezidentė Agnė Jurkauskė.
Nuotrauka
adakavas
Adakavo socialinių paslaugų namų nuotrauka
Įkelta:
2024-06-11
Vos prieš mėnesį Tauragėje startavusios socialinės dirbtuvės „Metų ratas“ įgavo pagreitį – startavo neįgaliųjų rankomis sukurtų gaminių elektroninė parduotuvė. Pirkprasmingai.lt ragina žmones išleisti pinigus prasmingai.
Nuotrauka
turgus
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-04
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Kiekvienas kioskas išnuomojamas 5 metų terminui (su galimybe pratęsti nuomos sutartį iki 10 metų). Numatytas veiklos pobūdis kiekviename kioske – prekyba (maisto produktais).
Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-03
Birželio mėnesį Lauksargių globos namai mini trisdešimties metų sukaktį. Moderniai įrengtos patalpos, jaukus kiemelis yra namai senyvo amžiaus arba negalios kamuojamiems suaugusiesiems. Gyvenama čia, kaip šeimoje: gyventojai kartu švenčia šventes, vyksta į ekskursijas, čia mezgasi draugystės ir net simpatijos. Per trisdešimt metų įstaigoje buvo iškeltos keturios vestuvės.
Nuotrauka
Jazz
Ignas Skridlas ir TauragJazz.Lt foto
Įkelta:
2024-05-31
Jaunieji muzikantai vis dažniau ir aktyviau įsilieja į Tauragės džiazo festivalio renginius. Štai ir birželio 1-ąją Vasaros estradoje pamatysime ir išgirsime jungtinį Tauragės, Jurbarko ir Šilalės jaunimo džiazo projektą „Džiazo jūra 2024“.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Kino teatruose šiuo metu rodomame Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ apie menstruacijas kalbama išsamiai ir nuotaikingai. Tad šis edukacinis filmas gali tapti puikia priežastimi pradėti arba pagilinti pokalbius su vaikais – moksleiviams rengiamos specialios filmo peržiūros su režisiere. Gydytoja ir lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė atkreipia dėmesį – jei suaugusieji informacijos nesuteiks patys, vaikai ją vis tiek susiras, tik nebūtinai iš patikimų šaltinių.
Nuotrauka
glorija
Choro „Gloria“ archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-23
Vis dažniau įvairių miesto švenčių proga tauragiškius džiuginantis miesto gospel choras „Gloria“ surengs pasirodymą ir artėjančios miesto šventės „Tauro ragas 2024“ metu. Koncertas vyks jau sutemus: krikščioniškos muzikos programą lydės šviesų šou, ketinama įrengti 16 m LED ekraną, kuriam rengiamos specialios vizualizacijos.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-05-21
2024 m. gegužės 20 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijoje buvo apdovanoti Atliekų kultūros egzamino nugalėtojai. Juos sveikino Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas kartu su Viešosios tvarkos poskyrio vedėju Pauliumi Goštautu.
Nuotrauka
medžiai
Įkelta:
2024-05-21
Kaip informuoja Tauragės rajono savivaldybė,  pastarosiomis dienomis Tauragės miesto gyventojai gali džiaugtis didele ir reikšminga iniciatyva – didelių medžių sodinimu. Persodinant medžius siekiama ne tik praturtinti miesto grožį, bet ir sukurti komfortišką gyvenimo aplinką gyventojams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 17 d. oficialiai pažymėtas Tauragės daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas – į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. Tikimasi, kad itin laukta ir regionui svarbi arena įneš dar daugiau kultūros ir galimybių sportuoti į visos apskrities gyvenimą. Laišką ateities kartoms, pasakojantį apie tauragiškiams reikšmingo projekto pradžią, pasirašė bei simbolinę kapsulę įkasė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir statybų įmonės „Gilesta“ direktorius Romas Paliulis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-05-17
Praėjusių metų pabaigoje Seimui atnaujinus įsimintinų dienų kalendorių, Vaiko diena šiemet pirmą kartą švenčiama šeimos mėnesį – gegužę, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministrė Monika Navickienė kviečia visus – vaikus, tėvelius, senelius, mokytojus, kiekvieną mūsų – paminėti naująją vaikystės šventę.
Nuotrauka
ba;las
Įkelta:
2024-05-16
Po sekmadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjusio „Lietuvos balsas. Kartos“ finalo paaiškėjo, kad naujausiais projekto laimėtojais tapo vaikinų grupė „T3“ iš mokytojos Nomedos Kazlaukomandos. Apie tai, kam muzikantai išleis laimėjimą, dėkingumą bei abejonių nepalikusią pergalę Nomeda ir „T3“ kalbėjo iškart po finalo surengtoje spaudos konferencijoje.
Nuotrauka
balas
S. Lukoševičiaus nuotraukos
Įkelta:
2024-05-13
Sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjo žiūrimiausio šalyje LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ didysis finalas. Jo nugalėtojais tapo ir LNK įsteigtus 15 tūkstančių eurų laimėjo mokytojos Nomedos Kazlaus komandos dalyviai vaikinų grupė „T3“. Už juos balsavo 39,1 proc. žiūrovų.