Gretos Savickienės nuotrauka
Seimui teikiamas pasiūlymas visam laikui įteisinti tvarką, kad gyventojams užtektų pateikti vieną prašymą būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis gauti visą šildymo sezoną. Tokia laikina tvarka galiojo du šildymo sezonus ir ji pasiteisino.
„Daugumos savivaldybių nuomone, du šildymo sezonus galiojęs teisinis reguliavimas leido sumažinti administracinę naštą tiek nepasiturintiems gyventojams, tiek savivaldybių administracijoms valdant besikreipiančiųjų srautus ir sklandžiai užtikrinant kompensacijų gavimą pažeidžiamiems gyventojams, nuo šildymo sezono pradžios iki jo pabaigos. Tvarkai pasiteisinus, reikėtų, kad ji veiktų nuolat“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
2022 m. rudenį, reaguojant į įtemptą geopolitinę padėtį, karą Ukrainoje, sparčiai išaugusią infliaciją ir energetinių išteklių kainų šuolį bei pablogėjusias gyventojų finansines galimybes apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, Seimas priėmė laikinas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, įteisinusias kompensacijų skyrimą visam šildymo sezonui. Tokia nuostata galiojo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Seimui teikiamo įstatymo projekto tikslas – įteisinti nuolatinio pobūdžio nuostatą užtikrinant galimybę gyventojams, kurie kreipiasi dėl kompensacijų, skirti jas visam šildymo sezonui, kai dėl kompensacijų kreiptasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu.
Šių metų I ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 205,7 tūkst. asmenų, t. y. 7 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kompensacijas gavusių asmenų skaičius sumažėjo trečdaliu (28,6 proc.) – nuo 288 tūkst. iki 205,7 tūkst. asmenų, o 2023 m. IV ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, – sumažėjo apie 42 proc. (nuo 161,3 tūkst. iki 93,8 tūkst. asmenų).
Bendras kompensacijų gavėjų skaičius per 2024 m. I ketvirtį buvo 272,9 tūkst. asmenų arba 9,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Šią paramą gavo beveik kas aštuntas namų ūkis – 189,5 tūkst. šeimų, 12,2 proc. visų šalies namų ūkių. 2023 m. I ketvirtį kompensacijas gavo apie 250 tūkst. šeimų, t. y. kas penktas namų ūkis (17 proc. visų šalies namų ūkių).
Preliminariais duomenimis, neseniai pasibaigusį šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista perpus mažiau lėšų, nei praėhusį. 2023 m. IV ketvirtį, palyginti su 2022 m. IV ketvirčiu, išlaidos kompensacijoms teikti sumažėjo 56 proc. (nuo 42,1 mln. iki 18,6 mln. eurų), o 2024 m. I ketvirtį, palyginti su 2023 m. I ketvirčiu, kompensacijoms teikti išleista perpus mažiau lėšų (45,3 proc.) – išlaidos sumažėjo nuo 71,3 mln. iki 39 mln. eurų.
Neseniai pasibaigusį šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžioje sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir atitinkamai sumažėjęs būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, apie 16 proc. sumažėjus šilumos kainoms (palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu), 2023-2024 metų šildymo sezoną šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios, grąžintas turto vertinimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padėjo automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką – naudojant šį įrankį, prašymų nagrinėjimo laikas savivaldybių darbuotojams sutrumpėjo. Todėl kompensacijos nepasiturinčius gyventojus pasiekė greičiau ir taip leido jiems greičiau pajausti finansinės naštos palengvėjimą.
