Nors dar tik rugsėjo pradžia, orai sparčiai vėsta. Vis dažniau jau pasvajojame – kaip būtš gerai, jei šildymas jau būtų įjungtas. Tiesa, prognozės centrinio šildymo vartotojams niūrios: brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ateinančią žiemą ir radiatorių šilumos kaina gali išsipūsti net ketvirtadaliu. Pasak Tauragės šilumos tinklų direktoriaus Audriaus Arcišausko, šildymas brangsta dėl biokuro stygiaus ir aukštų jo kainų. Atsakydamas į klausimus, jis davė ir patarimų, kaip sumažinti šildymo sąskaitas.
– Kalbama, kad ateinantį šildymo sezoną šildymas visoje šalyje turėtų gerokai brangti, ypač ten, kur kūrenama biokuru. Kokios, jūsų manymu, tokio brangimo priežastys? Kiek šildymas gali brangti Tauragėje?
– Kol kas prognozuoti galime iki kitų metų pradžios, nes rinkoje, pastebime, būna įvairių pokyčių dėl šildymo sezono metu oro lauko temperatūros faktinio dydžio ir biokuro kiekio poreikio šilumos energijos gamybai, kuro tiekėjų turimo kiekio sandėliuose.
Šilumos kaina Tauragėje planuojame stabilizuoti (suamortizuoti) su šilumos kainų pastovių sąnaudų dedamųjų mažėjimu, bet yra išorinių veiksnių, kuriems bendrovė neturi įtakos – pvz., elektros kainos didėjimas, kuro šilumos energijos didėjimas, kitos būtinos privalomos medžiagos, bendrovės pagrindinei veiklai užtikrinti reikalingų paslaugų brangimas arba pigimas.
Būsimų kainų ateinančiam 2021–2022 metų šildymo sezonui prognozių tendencija tokia, kad biokuro, kuris masiškai naudojamas šilumos gamybai, kaina padidėjusi. UAB „Baltpool“ atlikti vertinimai rodo, kad biokuro kainos biržoje padidėjo iki 40 proc. Būtent šio kuro kainų pasikeitimai turi tiesioginės įtakos šilumos kainai vartotojams – keičiantis kas mėnesį perkamo biokuro kainai, kis ir galutinė mėnesinė šilumos kaina. Tauragės apskrityje biokuro skiedros kaina biokuro biržoje nuo š. m. balandžio mėnesio sudarytų sandorių iki š. m. rugpjūčio mėnesio padidėjo nuo 116,30 Eur/tne iki 197,71 Eur/tne. Preliminariais skaičiavimais, 1 kWh kaina sudarytų 4,43 ct/kWh be PVM (prie naujų šilumos kainos dedamųjų nuo 2021-10).
Biokuro brangimą lemiančios priežastys yra tai, kad iš pradžių didelės apimties biokuro importą paskatino aukštos Lietuvos biokuro gamintojų kainos, o šiuo metu Baltarusijos biokuro importas mažėja ir brangsta. Lietuvos importuotojai biokurą perka jau 2–2,5 karto brangiau nei anksčiau. Šilumos tiekėjams pasiūlius sukurti didesnę konkurenciją biokuro rinkoje į jo gamybą buvo įtraukta VĮ Valstybinė miškų urėdija. Jai pasitraukus kaina kiltų dar labiau, taipogi neribojamas biokuro išvežimas į Skandinavijos šalis, kur jo kaina gerokai didesnė, ir dėl daugelio kitų priežasčių, biokuro biržoje pastebimas biokuro kainų didėjimas, o patirtis rodo, jog šildymo sezono metu biokuro kainos dar padidėja, skirtingai nei vasaros sezono metu.
– Kiek šildymas gali brangti Tauragėje? Gal galite pavyzdžiais paaiškinti, kiek reiktų mokėti už, pavyzdžiui, dviejų kambarių buto šildymą renovuotame ir kiek nerenovuotame name?
– 2020–2021 m. šildymo sezono metu nerenovuotame daugiabučio namo 50 kv. m bute patalpų šildymui vidutiniškai buvo suvartota 6210 kWh. Remiantis vidutine šilumos kaina tai kainavo 318 Eur. Analogiško ploto bute renovuotame daugiabučiame name šilumos poreikis patalpų šildymui 2,5–5,5 karto mažesnis. Butas renovuotame name per 2020–2021 m. šildymo sezoną vidutiniškai suvartojo 1920 kWh šilumos už 98 Eur. Prognozuojama, kad dėl padidėjusios biokuro kainos centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gali būti ketvirtadaliu didesnė nei praėjusių metų šilumos kaina, tačiau turėtų išlikti žemesnė nei 2018–2019 m. sezono metu.
– Atėjus žiemai ne vienas susimąsto apie šildymo išlaidas, kaip jas sumažinti ir gyventi šilčiau. Ką gali padaryti patys gyventojai?
– Žinoma, raginame ir šilumos vartotojus, bendrovės paslaugos gavėjus prisidėti elementariais veiksmais, kad mažiau sunaudotų šilumos energijos ir susimažintų šildymo sąskaitas.
Mokesčiai šilumos energijai sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik temperatūros patalpose palaikymui, bet ir šilumos nuostolių kompensavimui. Todėl šilumos poreikį daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia pastatų būklė. Šildymo išlaidos priklauso nuo to, kokią šildymo sistemą – šiuolaikinę ar senesnę – turime įsirengę savo butuose ar individualiuose namuose. Tačiau ne visada mūsų norai sutampa su daugiabučiuose gyvenančių kaimynų norais arba pakeisti šildymo sistemos neleidžia galimybės. Tokiu atveju šiek tiek sumažinti šilumos nuostolius galima ir individualiomis butų ar namų šeimininkų pastangomis.
Pagal statistiką, šilumos energijos pastatuose nuostolius galima įvertinti taip: pro langus prarandame 37 proc., sienas – 35 proc., stogą – 15 proc., rūsio perdangą – 13 proc. šilumos. Daugiausia šalto oro patenka pro nesandarius langus ir duris, todėl būtina juos tinkamai izoliuoti.
2020–2021 m. šildymo sezono metu nerenovuotame daugiabučio namo 50 kv. m bute patalpų šildymui vidutiniškai buvo suvartota 6210 kWh. Remiantis vidutine šilumos kaina tai kainavo 318 Eur. Analogiško ploto bute renovuotame daugiabučiame name šilumos poreikis patalpų šildymui 2,5–5,5 karto mažesnis. Butas renovuotame name per 2020–2021 m. šildymo sezoną vidutiniškai suvartojo 1920 kWh šilumos už 98 Eur.
Jei kambario temperatūrą sumažinsite 1 laipsniu, šildymo išlaidas sumažinsite apie 6 proc. Geriausia naktimis temperatūrą sumažinti apie 5 laipsniais. Sumažinti temperatūrą galima jau dvi valandas prieš einant miegoti. Naktimis radiatoriaus temperatūrą tik sumažinkite, šildymo neišjunkite, kad patalpa visiškai neatvėstų. Atvėsus patalpai, kad ji vėl sušiltų, reikia didesnio šilto vandens srauto. Dėl to padidėja šildymo išlaidos. Vėdindami trumpam (apie 5 min.) atidarykite visą langą, užuot ilgą laiką laikę jį šiek tiek pravėrę. Pro šiek tiek pravertą langą patenka nedaug šviežio oro, bet laukan išeina daug šilumos. Vėdindami išjunkite šildymą. Patikrinkite, ar gerai izoliuoti langai, durys, kitaip išeis daug šilumos. Užuolaidas, roletus ir žaliuzes naktimis reikėtų užtraukti. Tai padeda išvengti greito šilumos nuotėkio bei sulaiko šaltį ir vėją. Atsižvelkite į temperatūrą: žaidimų, darbo ir gyvenamajame kambariuose turėtų būti 20–22 laipsniai, virtuvėje ir miegamajame apie – 18, koridoriuje – 15 laipsnių šilumos.
Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai užsandarinami mediniai arba plastikiniai langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Taip sutaupysite iki 14 proc. šilumos.
Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris (lauko durys) laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams.
Izoliuokite šilumos mazgo elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, vandens rezervuarai bei sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos mazge esanti armatūra.
Šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais (gali būti aktualus infraraudonųjų spindulių šildymas). Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų, nes taip sudarysite papildomą izoliaciją. Neužstatykite radiatorių baldais. Neuždenkite jų užuolaidomis, tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Saulėtomis rudens, žiemos, pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir įšildyti Jūsų būstą.
