Įvažiuojančius į Tauragę nuo Kryžkalnio pusės pasitinka ne pats gražiausias vaizdelis – dešinėje kelio pusėje plytinti didžiulė turgaus teritorija, pilna nugyventų, apsilaupiusių, griūvančių kioskų, sutręšusių prekystalių, apjuosta surūdijusia tvora, po lietaus skęstanti balose. Taigi pirmas įspūdis apie miestą – išties prastas. O ir tauragiškiai į turgų užsuka vis rečiau. Kas tai lemia – prastos sąlygos ar tiesiog turgūs „išeina iš mados“?
Primena gūdų sovietmetį
Turguje mėgstantis lankytis Antanas „Tauragės žinioms“ pasakojo kaskart eidamas į turgų susinervinantis:
– Jau vis sakau sau, kad viskas, daugiau nebeisiu, bet ateina šeštadienis, ir pagal seną įprotį vėl traukiu į turgų. Ir kaskart keikiuosi – nė per vartelius įeiti neina, toks purvynas! Net vasarą, per karščius, neišdžiūdavo... O ir viduje vienos duobės, kojas gali išsisukinėti... O jau tie kioskai! Dažai apsilaupę, sienos sukrypusios, atrodo, pirštu paliesi ir nugrius...
Vyras sako užjaučiantis turgaus prekiautojus, kuriems tenka dirbti tokiomis sąlygomis, ir visai nesistebintis, kad prekyba menksta.
Išties, didžiojo Tauragės miesto turgaus aplinka primena gūdų sovietmetį: didžiulės duobės ir balos, neišdžiūstančios net vasarą, teritoriją juosianti surūdijusi tvora su spygliuota viela, apšepęs tualetas, sukiužę, aplopyti mediniai prekystaliai ir kioskai...
Nesutvarkyta ir prie turgaus esanti automobilių stovėjimo aikštelė šalia Dariaus ir Girėno gatvės, lyjant joje susidaro didžiulės balos. Balos telkšo ir toje turgaus dalyje, kur prekiaujama sodinukais bei gėlėmis. Atnaujinimo reikalauja ir dauguma medinių apšiurusių kioskų.
– Kas norės eiti į tokį turgų? O kai nėra tvarkos, tai ir pirkėjų vis mažiau, – teigė Antanas.
Ne ką optimistiškiau nusiteikusi ir nuolatinė turgaus prekiautoja Aldona:
– Turguje tikrai nebėra malonu vaikščioti, kažkada visos tos būdelės gražiai atrodė, bet dabar jau tragedija... Bent jau perdažyti galėtų, aptvarkyti. O jau grindinys – vasarą dulkės, palyja – purvynas, balos.
Ji pasakoja, kad net ir mėsos paviljonas, nors prieš kurį laiką aptvarkytas, vis labiau tuštėja – mažėja ir pirkėjų, ir pardavėjų. O kažkada prie prekystalių driekdavosi eilės...
„Kiek galime, tiek tvarkomės“
UAB „Elasa“, administruojančios turgų, direktorė Irena Smetoniutė „Tauragės žinioms“ teigė, kad pagal galimybes tvarkomasi:
– Kaip tik praėjusią savaitę duobėtas takų vietas, visą pagrindinį taką išpylėm skalda. Tikrai nemažai darome, nors, žinoma, mūsų galimybės nėra didelės – išgyvename pokarantininį laikotarpį, daug investuoti negalime. Juk ilgą laiką turgus apskritai negalėjo dirbti, taigi nebuvo jokių pajamų. O turgaus teritorija didelė, investicijų reikėtų nemažų. Kiek galime, tiek tvarkomės.
Be to, pasak jos, tvarkytis jie gali tik pačioje turgaus teritorijoje, o kas yra už jos – tai valstybinė žemė. Pavyzdžiui, aikštelėje, besidriekiančioje palei Dariaus ir Girėno gatvę, važinėja arba pastatomos didžiulės mašinos, jos savo didžiuliais ratais išmala aikštelę. Įėjimus, tiesa, stengiama prižiūrėti. Direktorė teigė, kad prie visi įėjimai į turgų irgi išpilti skalda.
Paklausta apie įėjimą iš Turgaus gatvės, prie kurio net karščiausią vasaros dieną neišdžiūva balos, direktorė teigė, kad ten yra privati žemė:
– Patį įėjimą, prie vartelių, mes sutvarkome, o jau kas aplink – esame nepajėgūs, o ir teisės neturime.
Paklausta, apie kioskų, prekystalių būklę direktorė teigė, kad jie remontuojami reguliariai.
Dalis prekybininkų persikraustė iš „Dunokų“ turgelio
Pasak I. Smetoniutės, dabar toks laikotarpis, kad bendrovė vos pajėgia parengti einamąsias išlaidas. Nuo pat pernai metų lapkričio iki šių gegužės turgus dėl karantino nedirbo, taigi nebuvo jokių pajamų.
Paklausta, kiek turgaus prekeiviai dabar moka už prekybos vietą, ar ta kaina nekilo, ji sakė:
– Prieš dvejus metus pakėlėme vienu euru pakėlėme mokestį prekiaujantiems augalų aikštelėje – jei perki mėnesinį bilietą, vieta dabar kainuoja 6 eurus. Taigi už mėnesį – 24 eurai. Metras prekybos vietos ant prekystalio kainuoja 2,5 euro.
Dabar, kai „Dunokų“ turgelis miesto centre rekonstruojamas, galbūt prekiautojų didžiajame turguje padaugėjo? Anot direktorės, dalis prekybininkų iš ten persikėlė pas juos, jau statosi, remontuojasi savo kioskelius, taigi ketina įsikurti ilgam.
– Prekyba šiek tiek pagyvėjo. Bet tik šeštadieniais. Vis dėlto pirkėjų paprastą dieną pirkėjų ateina labai mažai, juo labiau, kad darbo dienomis nebeprekiauja ir dėvėtų drabužių prekeiviai. Jų ir sekmadieniais kur kas mažiau, nors net ir kainą jiems sumažinom. O ir orai dabar jau nepalankūs. Be to, po karantino žmonės ėmė mažiau lankytis turguose...
Akcininkai į veiklą nesikiša
UAB „Mažeikių turgus“, kuriai priklauso 100 procentų UAB „Elasa“ akcijų, direktorė Aldona Grušienė, paklausta, ką mano apie Tauragės turgaus būklę, sakė:
– Taip, Tauragės turgus mums priklauso, tai mūsų turtas, tačiau į šios įmonės veiklą mes nesikišam, viskam vadovauja direktorė. Apie viską klauskit direktorės. Jei mes nuspręsim ką nors daryti, tai bus akcininkų sprendimas, o šiaip mes į veiklą nesikišam. O kas ten blogai?
Savivaldybės galimybės ribotos
Miesto centre įsikūręs „Dunokų“ turgelis, ilgus metus badęs akis prasta išvaizda, šiuo metu tvarkomas iš esmės. O kaip dėl didžiojo turgaus? Žinoma, tai ne savivaldybės nuosavybė, tačiau galbūt yra kokių galimybių paveikti šio turgaus savininkus, kad susitvarkytų? Galbūt kas nors linkme jau daroma? Tokį klausimą pateikėme Tauragės savivaldybei. Gavome tokį administracijos direktorės Gintarės Rakauskienės atsakymą. „Vadinamasis „didysis turgus“ yra valdomas privačios nuosavybės pagrindu, todėl Tauragės rajono savivaldybė turi labai ribotas galimybes įtakoti privačios nuosavybės valdymo klausimu. Tačiau, jei statiniai kelia grėsme gyventojų saugumui, Tauragės rajono savivaldybė turi teisę kreiptis į turto valdytoją dėl neprižiūrimo turto ir vykdyti procedūras vadovaujantis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašu. Tauragės rajono savivaldybei svarbus estetinis miesto vaizdas, tačiau privalome vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, kad nebūtų pažeistos ir kitų šalių teisės“.
