Bulvių derlius šiemet mažesnis. Gretos Savickienės nuotrauka
Ūkininkai neslepia – antrąja lietuvių duona vadinamos bulvės šiemet brangesnės. Dėl sausros ir kaitros šiemet jie sako bulvių prikasiantys mažiau nei pernai, jos žada būti ir smulkesnės, nors pastarųjų savaičių lietūs jas dar kiek paaugino. Vis dėlto kai kurie Tauragės rajono ūkininkai bulvių derliumi visai patenkinti. Tiesa, bulvių plotai vis mažėja.
Vieniems geros, kitiems – ne
Tauragiškė Ilona pasakoja bulvių kasmet pasisodinanti savo sodyboje Mažonų seniūnijoje.
– Pernai buvom užsisodinę daug, užderėjo labai gerai, tai neturėjom kur dėti. Dėl to šiemet pasisėjom kur kas mažiau, bet ir tos pačios neužaugo – buvo sausa. Kasu vos ne žirnio dydžio ir verdu, o ką darysi... Žiemai turbūt teks pirkti. Sako, šiemet bulvės bus brangios, – svarstė moteris.
– Nežinau, ko čia visi dejuoja, mano visai gražios bulvės užaugo, – stebėjosi ji.
O tauragiškė Irena savo užaugintomis bulvėmis nesiskundžia – sako, užaugo visai neblogos. Ji bulvėmis neprekiauja, savo reikmėms pasisėja giminaičio žemėje netoli miesto.
– Nežinau, ko čia visi dejuoja, mano visai gražios bulvės užaugo, – stebėjosi ji.
Aukštupių kaime ūkininkaujantis Jonas Abromas pasakoja auginantis įvairių daržovių. Bulvių šiemet jis sodino mažiau nei pernai – vos 70 a. Sako, nebeapsimoka auginti, nes sunkaus darbo daug, o realizuoti sudėtinga. O bulvės, panašu, užaugo visai neblogos.
– Visų dar nekasiau, tik dėl savęs šiek tiek pasikasam, bet jau matau, kad visai geros užaugo, – pasakojo jis. – Matau, kaip kiti turguje prekiauja – kainos išties pakilusios: maždaug nuo 30 iki 60 centų už kilogramą prašo. Manau, ir žiemą kainos laikysis.
Abromai augina daug įvairių daržovių – pomidorų, agurkų, paprikų, svogūnų, burokėlių, krapų, o prekiauja turguose patys. Šiemet, pasak jų, gerai užderėjo agurkai, paprikos, burokėliai, morkos iš pradžių sunkiai dygo, tačiau paskui vis dėlto užaugo, pomidorų pilnas šiltnamis, bet jie sunkiai noksta, su krapais irgi prastai.
Bulvė irgi turi kainuoti
Griežpelkių II kaime gyvenantis ūkininkas Remigijus Saročka bulves augina ketvirtį amžiaus, bet šiuo metu jų pasėliai teužima vos daugiau nei 3 ha. Anksčiau jis sako bulvių augindavęs daugiau nei 20 ha, pernai auginęs vos 4 ha, šiemet – 3 ha, kitąmet žada bulvių plotus sumažinti dar labiau. Paklaustas, kodėl taip sumažino bulvių pasėlius, jis sako:
– O kaip jūs įsivaizduojat, jei daug metų po 10 centų kilogramas bulvių parduotuvėje kainuoja, o mums vos 5 centus moka? Kai savikaina – 25 centai. Jūs į darbą einat, norit algą gauti, juk neprimokat, kad į darbą einat? Kiekvienas darbas turi atsipirkti. O mes, taip išeina, primokam.
Tiesa, šiemet, sako jis, bulvių kainos bus geros, kadangi jos daug kam neužaugo – per vegetaciją saulė išdegino.
– Iš dalies man ir patinka: mažiau tampymo, geresnė kaina, be to, žmonės jau buvo pamiršę, kad bulvė irgi turi kainuoti. Palyginkit, anksčiau duonos kepaliukas kainuodavo 12 kapeikų, o bulvių kilogramas – 20. O žmonių pasamdyti dabar nėra iš kur, algas reikia kelti, o nėra iš ko, o tuo labiau, ir produkcijos nėra: dabar reikia daug nukasti, kol tą kiekį surenki. Po keru – 1–2 bulvės. Jos išdegė, o augalas irgi kaip žmogus: jei žinai, kad 6 vaikų neišauginsi, tai jų ir nepaleidi į pasaulį.
Tiesa, bulvių R. Saročka sako dar nenukasęs – dabar kulia javus. Tačiau javų derliumi pasidžiaugti irgi nėra dėl ko: sako, saulė išdegino, mat jo žemė – priemolis.
– Ne kuliam, o gaudom. Iš hektaro 400 kg prikūlėm... Šiek tiek ir bulves kasėm, taigi pasakysiu taip: ko saulė neišdegino, tą lietus supūdė... – sako jis.
R. Saročka nusiteikęs filosofiškai – sako, gamta yra gamta, prieš ją nepašokinėsi.
– Kai pasako, kad brangu, aš sakau – o tu dirbtum už tokią kainą? Kiekvienam turi atsipirkti. Tas ūkininkas neturi kažkokios bedugnės, iš kurios galėtų paimti, jis iš to paties gyvena. O kiek dar visokių papildomų reikalavimų...
Jis įsitikinęs, kad šiemet bulvės tiktai bus brangios:
– Kiek mačiau, turgely po 0,80 centų, po eurą prekiauja. Žinoma, mes tokių kainų negaunam, čia perpardavinėtojai turguje po tiek prašo. Jie daugina iš dviejų... Ūkininkai, kiek girdėjau, urmu po 40–50 centų atiduoda. Jie neturi kada turguje stovėti. Žmonių nėra, patys viską dirbam: aš pats vienas ir kulti, ir kasti turiu. Žmona mieste dirba.
Pasak jo, jei nori nusipirkti pigiau, žmonės turi važiuoti pirkti pas ūkininką.
Nors visi sako, kad ūkininkai nuolat verkia, R. Saročka sako tiesiai:
– Kai pasako, kad brangu, aš sakau – o tu dirbtum už tokią kainą? Kiekvienam turi atsipirkti. Tas ūkininkas neturi kažkokios bedugnės, iš kurios galėtų paimti, jis iš to paties gyvena. O kiek dar visokių papildomų reikalavimų...
Pasak jo, hektarą bulvių pasodinti ir minimaliai patręšti atsieina 2,5 tūkst. eurų. Tai kiek reikia parduoti bulvių, kad atsipirktų? Ir tai dar savo darbo neskaičiuojant.
– Tai paskaičiuokit – kiek bulvių ir už kokią kainą reikia parduoti, kad atsipirktų? – klausia jis.
Eksporto paklausa bus nemaža
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė BNS pasakojo, kad praėjusią savaitę bulvės buvo vidutiniškai 40 proc. brangesnės nei pernai. Pasak jos, šiemet išrūšiuotos, sufasuotos bulvės augintojų saugyklose kainuoja 28–38 centus už kilogramą. Pernai kainos siekė 18–32 centus. Pandemija parodė, kad Lietuvos daržovių augintojai labiau nei manyta priklausomi nuo maitinimo sektoriaus – tiek pernai, tiek užpernai liko daug neparduotų bulvių, ir pasiūla, ir konkurencija vidaus rinkoje buvo labai didelė – augintojams teko ieškoti naujų pardavimo nišų, siūlant pačią mažiausią rinkoje kainą. Pasak Z. Cironkienės, panaši situacija gali būti ir šiemet, jeigu vėl bus karantinas ir nedirbs maitinimo sektorius. Šiemet irgi gali būti nemaža bulvių eksporto paklausa, tuomet bulvės greitai parduodamos – visa perteklinė produkcija išvežama per mėnesį, du. Mat buvusios Sovietų Sąjungos didžiulė dalis išdegusi, Europos dalis buvo užtvindyta.
Bulvių plotai mažėja
Z. Cironkienės teigimu, bulvių plotai kurį laiką stabiliai mažėjo, bet prieš koronaviruso krizę situacija buvo stabilesnė, vis daugiau bulvių buvo eksportuojama pagal išankstines sutartis.
Tačiau šiemet žemdirbiai vėl apsodino beveik 11 proc. mažesnius plotus nei pernai.
„Deklaruoti bulvių plotai sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu hektarų, o tai reiškia, ir pasiūla bet kokiu atveju bus mažesnė. Jeigu dar ir derlius bus mažesnis, tada pasiūla bus gerokai mažesnė. Tikėkimės palankių orų, kad geras derlius dalinai amortizuotų pasėlių sumažėjimą“, – tvirtino ji.
Ji sako, kad tarp atsisakiusiųjų auginti bulves yra ir stambių, ir mažesnių ūkininkų.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, dabar bulvėmis apsodinta maždaug pusė visų sodų ir daržų plotų.
Statistikos departamento duomenimis, bulvių derlius pernai siekė 299,8 tūkst. tonų, eksportuota beveik 22 tūkst. tonų. Vidaus rinkoje 2017–2019 metais buvo suvartojama po 337–371 tūkst. tonų bulvių.
